- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-2841-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21721-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Sondra Venslovienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. R. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu (el. b. l. 2–4) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktinio valdymo būdu.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo motina M. R. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjos mirties momentu jai nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis 50,58 kv. m. bendro ploto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Palikėja (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto 11-ajame notarų biure. Šiuo testamentu palikėja visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo vaikaičiui, pareiškėjo sūnui, suinteresuotam asmeniui L. R.. Palikėjai mirus, suinteresuotas asmuo per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į palikėjos palikimo atsiradimo vietos notarą paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikėjos palikimo atsiradimo metu, tiek ir dabar suinteresuotas asmuo nebegyveno Lietuvoje, jis gyveno ir šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje ir ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Suinteresuotas asmuo po palikėjos palikimo atsiradimo momento per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą neatliko ir kitų veiksmų, pavyzdžiui faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kuriais būtų priimtas palikėjos palikimas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tiek pareiškėjui, tiek ir suinteresuotam asmeniui taip pat nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalies 50,58 kv. m. bendro ploto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsiradus palikėjos palikimui, pareiškėjas ir toliau po savo motinos mirties liko gyventi jai priklausančioje buto dalyje, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo visus mokesčius, tokiu būdu priėmė visą palikėjos palikimą per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Suinteresuotam asmeniui testamentu jam palikto palikimo nepriėmus, suinteresuotas asmuo neprieštarauja ir neturi jokių pretenzijų, jog teismas nustatytų juridinę reikšmę turinį faktą, kad jo tėvas, pareiškėjas A. R., priėmė visą M. R. palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarė 2018 m. spalio 8 d. rašte Nr. 78 nurodė, kad po M. R. mirties, į notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas faktiškai atliko palikėjos palikimo priėmimo veiksmus, t. y. jį perėmė ir pradėjo jį valdyti. Pareiškėjas apsigyveno palikėjai priklausančio buto dalyje ir ją valdė. Pareiškėjas perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save šio turto savininku. Pareiškėjas buto dalį tvarko, rūpinasi, pats ja naudojasi, moka visus buto mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina pateikiamos sąskaitos už buto mokesčius ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys bankiniai mokėjimo pavedimai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (el. b. l. 56–57), kuriuo prašo pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą (el. b. l. 52–53), kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo motina yra M. R. (el. b. l. 7). M. R. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjos mirties momentu jai nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis 50,58 kv. m. bendro ploto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11–12). Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarė 2018 m. spalio 8 d. rašte Nr. 78 nurodė, kad po M. R. mirties, į notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l. 13). M. R. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi oficialų testamentą, kuriuo savo turtą paliko L. R. (el. b. l. 10). 2019 m. gegužės 13 d. L. R. surašė pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo (el. b. l. 99). Pareiškėjas nurodė, kad faktiškai atliko palikėjos palikimo priėmimo veiksmus, t. y. jį perėmė ir pradėjo jį valdyti. Pareiškėjas apsigyveno palikėjai priklausančio buto dalyje ir ją valdė. Pareiškėjas perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save šio turto savininku. Pareiškėjas buto dalį tvarko, rūpinasi, pats ja naudojasi, moka visus buto mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina pateikiamos sąskaitos už buto mokesčius ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys bankiniai mokėjimo pavedimai (el. b. l. 16–42).
Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, jog pareiškimui neprieštarauja, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pateiktais rašytiniais įrodymais pareiškėjas įrodė, kad jis po savo motinos M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir valdo jos palikimą. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.