- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eI2-1555-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00826-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- V. C.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Kazanavičius
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. C. (toliau– ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- ir VSDFV) Panevėžio skyriaus 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr.VPE_SP5-1307 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo V. C.“ (toliau- ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-13271 (toliau- ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo kario valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą, įtraukiant į tarnybos laiką laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 1997-01-26 (toliau- ir ginčo laikotarpis) ir bendrai apskaičiuoti tarnybos stažą nuo 1993-09-27 iki 2022-09-06.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigoms iki 1994-05-01, nuo 1994–05-02 perkeltas iš (duomenys neskelbtini) pareigų į (duomenys neskelbtini) pareigas iki 1995-12-31, kurioms buvo nustatytas jaunesniojo puskarininkio laipsnis; 1996-01-01 įsakymu paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas, kurioms buvo nustatytas grandinio karinis laipsnis. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) vado 1997-01-27 jam suteiktas karinis eilinio laipsnis. (duomenys neskelbtini) vado įsakyme, kuriuo jis paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog į šiame įsakyme nurodytas pareigas skiriami (duomenys neskelbtini) tarnautojai. Teigė, jog sąvoka „tarnautojas“ atitinka kario tarnybos sąvoką, nepriklausomai nuo to, kokia forma buvo įformintas tarnybos santykis. Pareiškėjas rėmėsi aplinkybe, kad jam 1998-01-08 išduotame kariniame liudijime nurodyta, jog pareiškėjas yra atlikęs privalomąją karo tarnybą ir karinėse pareigose dirba nuo 1993-09-27. Paaiškino, kad tarnaujant (duomenys neskelbtini) pareigose, jam buvo išduota tarnybinė uniforma, ginklas, jis atlikdavo kovinius budėjimus. Nesutiko su Sprendime nurodytu argumentu, jog jam kario uniforma buvo išduota tik nuo 1997-01-26, nes jau 1994-11-16 išduotame kario pažymėjime esančioje jo nuotraukoje pareiškėjas nufotografuotas su uniforma. Teigė, kad jis nuo 1993 m. tarnavo ginkluotose pajėgose, turėdamas kario statusą, bet ne nuo 1997-01-26, kaip tai nurodo atsakovė. Todėl, jo nuomone, į jo tarnybos laiką kario pensijai gauti ginčo laikotarpis turi būti įskaičiuotas.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui nurodė, ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (toliau- ir Įstatymas) ir šį įstatymą įgyvendinančiame bei detalizuojančiame teisės akte- Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtuose Lietuvos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau- ir Nuostatai). Nurodė, kad pagal pareiškėjo 2022-09-12 prašymą Sprendimu jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, neįskaičius į tarnybos laiką pensijai skirti laikotarpio nuo 1995-01-01 iki 1997-01-27 (2 metų ir 26 dienų). Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) pareigas paskirtas tik nuo 1997-01-27. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog pareiškėjas kario statusą turėjo nuo 1993-09-27. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, kurioje įvardinti kariniai laipsniai karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos stažui ir kvalifikacijai žymėti. Pareiškėjui pirmasis karinis laipsnis, eilinis, suteiktas 1997-01-27. Krašto apsaugos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirmasis karinis laipsis kariui suteikiamas po priesaikos. Krašto apsaugos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad į profesionaliąją karo tarnybą piliečiai priimami pagal karo tarnybos sutartį. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo ne pagal tarnybos, o pagal darbo sutartį. Todėl ginčo laikotarpio įskaičiuoti į jo tarnybos stažą pensijai skirti nėra pagrindo.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundžiamas VSDFVV sprendimas priimtas privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2022-10-13 skundą dėl Sprendimo. Nurodė, kad į pareiškėjo tarnybos stažą, jam skiriant pensiją neįskaitytas pareiškėjo darbo ginčo laikotarpis, nes jis tuo laikotarpius dirbo pagal darbo sutartį ir iki 1997-01-27 neturėjo kario statuso. Laikotarpis iki 1995-01-01, kai pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, į stažą įskaitytas remiantis Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi. Mano, kad teritorinis skyrius pareiškėjo tarnybos stažą apskaičiavo teisingai, VSDFV 2022-11-14 sprendimu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo 2022-10-13 skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-1307 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo V. C.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-13271 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. C. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karinių oro pajėgų vado pulkininko 1993-09-27 įsakymu Nr. 356-K nuo 1993-09-27 pagal laikiną darbo sutartį priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigoms; (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Lietuvos Respublikos kariuomenės (toliau- ir Kariuomenė) (duomenys neskelbtini) pulkininko 1994-05-05 įsakymu Nr.188-K nuo 1994–05-02 paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas pagal darbo sutartį; 1996-01-04 įsakymu Nr.8-K nuo 1996-01-01 paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas pagal darbo sutartį. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) vado 1997-01-27 įsakymu Nr.07-K jam suteiktas karinis eilinio laipsnis ir išduota karinė apranga nuo 1997-01-27. Kariuomenės vado 2022-09-06 įsakymu PK-1918 su pareiškėju 2022-09-09 buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos išleistas į atsargą.
Pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyriui 2022-09-12 pateikė prašymą skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. VSDFV Panevėžio skyrius 2022 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-1307 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2022-09-10, nustačius jo ištarnauto laiko stažą 26 m. 10 mėn. ir 18 d., į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaičius laikotarpio nuo 1995-01-01 iki 1997-01-26 (2 metų ir 26 dienų). Nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria į jo tarnybos laiką pensijai skirti nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1995-01-01 iki 1997-01-26 , pareiškėjas Sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-13271 VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.
Nesutikdamas su Sprendimu ir VSDFV sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė įgyvendinti teisę į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos jam skyrimą pateikdamas prašymą VSDFV Panevėžio skyriui. Todėl byloje nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktualus ir taikytinas teisinis reglamentavimas, galiojęs pareiškėjo prašymo dėl pensijos skyrimo padavimo metu.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi ne visi ginkluotose pajėgose tarnavę kariai, o tik profesinės karo tarnybos kariai.
Profesinės karo tarnybos sąvoka yra apibrėžta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (priimtas 1998 m. gegužės 5 d. Nr. VIII-723) 2 straipsnio 28 dalyje, pagal kurią profesinė karo tarnyba – tai Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose. Šio įstatymo 28 staipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį, o 70 straipsnyje įtvirtinta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyja būtent profesinės karo tarnybos kariai, kurie yra ištarnavę įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleisti į atsargą.
Nuostata, jog į profesinę karo tarnybą piliečiai priimami pagal karo tarnybos sutartį, buvo įtvirtintos ir ginčijamu laikotarpiu galiojusiame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatyme (priimtas 1996-09-25, galiojo iki 1998-05-27) (23 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogiška nuostata buvo nustatyta ir 1990 m. lapkričio 20 d. Nr. I-798 priimtame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatyme (galiojo iki 1996-10-18), kurio 60 straipsnyje buvo nustatyta, kad karininkai ir liktiniai, priimti tarnauti į krašto apsaugos sistemą, su Krašto apsaugos departamentu sudaro terminuotą tarnybos sutartį.
Aptartų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas kariams į tarnybos laiką valstybinei kario pensijai skirti įskaitytinas jo tarnybos profesinėje karo tarnyboje laikas, tarnaujant pagal sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį.
Bylos duomenys patvirtina ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad iki 1997-01-26 pareiškėjas krašto apsaugos ministerijos Lietuvos kariuomenės karinėse oro pajėgose dirbo pagal darbo sutartį, o profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo sudaryta tik 1997-01-27 įsakymu Nr.07-K jam suteikus eilinio laipsnį. Taigi, profesinės karo tarnybos kariu pareiškėjas tapo tik 1997-01-27, ir nuo šio termino skaičiuotinas jo tarnybos laikas valstybinei kario pensijai gauti.
Įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintos išimtys iš 6 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės, o būtent šio straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose įtvirtinta, kokie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.), yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais. Prie tokių laikotarpių priskirtas darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms; (Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamojoje byloje pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas į pareiškėjo tarnybos laiką valstybinei kario pensijai skirti yra įskaitytas jo pagal darbo sutartį dirbtas laikas nuo 1993-09-27 iki 1995-01-01, t. y. iki Įstatymo įsigaliojimo.
1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693 (2007 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1027 įstatymo pavadinimas pakeistas į Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas). Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensiniam aprūpinimui buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas laikinasis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 281 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarką. Šios tvarkos 1.1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, pareigūnams ir kariams pensijos skiriamos už ištarnautus metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. priimto nutarimo Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.1.2 punktu buvo nustatyta, kad iki įsigalios pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams nuo 1992 m. birželio 1 d. į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas tarnybos laikas krašto apsaugos ir valstybės saugumo sistemose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais. Iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr.865 „ Dėl krašto apsaugos sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“, kurio 1 punktu buvo nustatyta, kad iki bus priimtas Lietuvos Respublikos karių pensijų įstatymas krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. į tarnybos stažą, kurio reikia pensijai už ištarnautus metus skirti, be kitų atvejų, įskaitomas: tarnybos laikas krašto apsaugos sistemoje nuo paskyrimo į pareigas dienos (1.1.1 punktas),darbo laikas krašto apsaugos sistemoje samdos pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms (1.1.5 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, jog pagal 1992 m. Vyriausybės nustatytą teisinį reguliavimą, skirtą pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo santykiams reguliuoti, kol bus priimtas ir įsigalios atitinkamas įstatymas, į tarnybos stažą pensijai už ištarnautus metus (už atliktą tarnybą) skirti turėjo būti įskaitomas laikas, išdirbtas samdos (darbo sutarties) pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti pareigūnais. Vadinasi, šis Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas buvo laikinas ir juo valstybė įsipareigojo į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už atliktą tarnybą skirti, įskaityti tik iki atitinkamo įstatymo įsigaliojimo buvusį nurodyto darbo laiką. Pažymėjo, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas ( Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimas, 2015 m. gegužės 6 d. nutarimas ir kt.).
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes ir remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje į pareiškėjo tarnybos stažą valstybinei pensijai skirti galėjo būti įskaitomas pagal darbo sutartį dirbtas laikotarpis tik iki 1995-01-01. Pareiškėjui ir toliau (po 1995-01-01) krašto apsaugos struktūrose dirbus pagal darbo sutartį iki jo priėmimo į profesinę karo tarnybą, t. y. laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1997-01-26, šio laikotarpio įskaityti į jo tarnybos stažą valstybinei pensijai gauti nėra teisinio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ir VSDFV Panevėžio skyrius ginčo laikotarpio pagrįstai neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas ir VSDFV sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Sprendimą ir VSDFV sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.