- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- A20.-424-617/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00412-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. S. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo sulaikyti Rusijos Federacijos piliečiu A. S. prisistatantį asmenį iki 2025-11-05, bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje bei priimtas ir įvykdytas sprendimas.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad 2025-08-05 Lenkijos Respublikos pasienio pareigūnai priėmė sprendimą neleisti atvykti užsieniečiui į Lenkijos Respubliką kertant Lietuvos-Lenkijos valstybių sieną. Užsienietis buvo perduotas VSAT prie LR VRM pareigūnams ir 2025-08-05 sprendimu sulaikytas iki 48 val. Užsienietis turėjo Vokietijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir kitus Vokietijoje išduotus dokumentus, bet neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Buvo išsiųstas paklausimas į Vokietiją ir gautas atsakymas, kad A. S. asmens duomenimis naudojasi Lietuvos Respublikos pilietis V. M., kuris ieškomas Vokietijoje dėl galimai nusikalstamos veikos (nužudymo) padarymo. Taip pat Vokietijos pusė nurodė, kad užsienietis neturi jokio teisinio statuso Vokietijoje. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, nerasta duomenų apie asmeniui išduotus dokumentus Lietuvos Respublikoje, Nacionalinėje vizų sistemoje nėra duomenų apie išduotas vizas, Lietuvos Respublikoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo, Interpolo generalinio sekretoriato duomenimis nėra paskelbta asmens paieška. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie 2 užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. A. S. vardu prisistatęs asmuo yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis asmuo, jo asmens tapatybė nėra nustatyta, jis neturi jokių dokumentų, patvirtinančių jo pilietybę ar teisinį statusą kurioje nors valstybėje, be to, Vokietijos kompetentingų institucijų pirminiais duomenimis asmuo naudojasi svetimais asmens duomenimis tikslu pasislėpti nuo paskelbtos jo paieškos dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo (t. y. žmogžudystės). Prašo sulaikyti užsienietį iki 2025-11-05, bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje bei priimtas ir įvykdytas sprendimas.
Užsienietis paaiškino, kad su teikimu nesutinka. Jis nei Lietuvos Respublikoje, nei Vokietijoje nėra padaręs jokių nusikaltimų. Jis Vokietijoje gyvena 16 m., prieš 15 metų yra sudaręs santuoką su M. V. ir jie gyvena Vokietijoje. Jam išduodami leidimai gyventi Vokietijoje, kurių galiojimo terminai pratęsiami. Jis su sutuoktine buvo Lietuvoje, kur sutuoktinė turi leidimą laikinai gyventi ir 2025-08-05 vyko į Vokietija, nes jis gavo pranešimą 2025-08-07 atvykti į Migracijos skyrių Vokietijoje dėl leidimo gyventi termino pratęsimo. Jis nežino dėl kokių priežasčių yra sulaikytas, jis bendradarbiauja su institucijos atstovais, prašo iki aplinkybių išaiškinimo leisti jam gyventi kartu su sutuoktine pastarosios Lietuvoje deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu.
Užsieniečio atstovas paaiškino, kad su teikimu nesutinka. Užsienietis pareigūnams pateikė Vokietijoje išduotus dokumentus, t. y. vairuotojo pažymėjimą, kitus dokumentus, kurie yra tikri, nėra suklastoti, todėl laikytina, jog užsieniečio asmenybė nustatyta. Užsienietis po sulaikymo buvo daktiloskopuotas, jo piršto antspaudai buvo įlieti į įvairias sistemas, bet iš jų gauti atsakymai, jog jis nėra paieškomas. Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 3 dalį, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tik šiais pagrindais: 1) jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai; 2) kai siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. V., kuri yra Vokietijos pilietė, patvirtino, kad A. S. yra jos sutuoktinis. Byloje nėra nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 3 dalyje numatytų sulaikymo pagrindų, todėl prašo teikimo netenkinti. Jei teismas manytu kitaip, prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti. Teismo posėdyje apklausta užsieniečio sutuoktinė turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ji Lietuvoje turi deklaruotą gyvenamąją vietą, sutinka rūpintis ir išlaikyti savo sutuoktinį.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad A. S. (toliau – ir užsienietis) 2025-08-05 Lenkijos Respublikos pasienio pareigūnų sprendimu neleista atvykti į Lenkijos Respubliką kertant Lietuvos-Lenkijos valstybių sieną. Užsienietis buvo perduotas VSAT prie LR VRM pareigūnams ir VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2025-08-05 sprendimu sulaikytas iki 48 val.
Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis yra pateikęs Vokietijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kaip teikime nurodyta – Vokietijos Federacinės Respublikos įgaliotų institucijų išduotus kitus dokumentus. Nei vairuotojo pažymėjimo nei kitų dokumentų tikrumas nėra kvestionuojamas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog užsieniečio asmenybė nėra nustatyta.
Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, užsienietis atvykdamas į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje laikotarpiu privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, ir teisėsaugos tarnybų ar Migracijos departamento prie LR VRM valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę ir teisėtą buvimą valstybėje patvirtinantį dokumentą bei kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos.
Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
Nors užsienietis nurodė, kad jis yra Vokietijos pilietės M. V. sutuoktinis, ji apklausta teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog užsienietis yra jos sutuoktinis, teismui šiai dienai nėra pateikta oficialių tai patvirtinančių dokumentų, todėl užsieniečio atžvilgiu taikytina Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis, o ne 3 dalis.
Nors užsieniečio asmenybė nustatyta, bet jis šiuo metu neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis yra pateikęs Vokietijoje išduotą dokumentą Aussetzung der Abscheibung (Duldung), bet šis dokumentas neprilyginamas leidimus gyventi Europos Sąjungos valstybės narėje. Šis dokumentas yra Laikino deportacijos sustabdymo (toleravimas) patvirtinantis dokumentas. Jei išsiuntimas neįmanomas dėl faktinių ar teisinių priežasčių, pvz., dėl kelionės dokumentų trūkumo arba negalėjimo keliauti dėl ligos, jis turi būti sustabdytas ir laikinai sustabdytas deportavimas. Laikinas deportacijos sustabdymas nėra leidimas gyventi, todėl nesuteikia teisėtos gyvenamosios vietos. Ji tik patvirtina, kad atitinkamas asmuo neteisėtai negyvena Vokietijoje. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nėra prieglobsčio prašytojas. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas jį sulaikyti (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Kaip minėta, užsieniečio asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, duomenų, kad užsienietis pažeidinėtų Lietuvos Respublikos įstatymus ar nevykdytų Migracijos departamento prie LR VRM pareigūnų reikalavimų, nėra. Nors pareiškėjas nurodė, kad iš Vokietijos yra gauta informacija, kad A. S. asmens duomenimis naudojasi Lietuvos Respublikos pilietis V. M., kuris ieškomas Vokietijoje dėl galimai nusikalstamos veikos (nužudymo) padarymo, iš Vokietijos gautas dokumentas, kuris patektas teismui, nėra išverstas į valstybinę kalbą, todėl negalima patikrinti jo turinio. Antrą vertus pats pareiškėjas nurodė, kad patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, nerasta duomenų apie asmeniui išduotus dokumentus Lietuvos Respublikoje, Nacionalinėje vizų sistemoje nėra duomenų apie išduotas vizas, Lietuvos Respublikoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo, Interpolo generalinio sekretoriato duomenimis nėra paskelbta asmens paieška. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie 2 užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Net, jeigu ir pasitvirtintų informaciją apie užsieniečio galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo paiešką, užsieniečio sulaikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne taikant Įstatymą.
Kaip minėta, teismo posėdyje apklausta Vokietijos pilietė M. V., kuri Lietuvos Respublikoje turi leidimą laikinai gyventi, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, gyvena (duomenys neskelbtini), sutiko rūpintis ir išlaikyti užsienietį.
Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju užsieniečio sulaikymas būtų neproporcinga priemonė, o iki jo teisinės padėties nustatymo jam galėtų būti taikoma su judėjimo laisvės ribojimu nesusijusia alternatyvi sulaikymui priemonė, suteikiančią galimybę kontroliuoti pareigūnams užsieniečio judėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2 p., 115 str. 2 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.
Taikyti Rusijos Federacijos piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą nustatyti iki 2025-11-05, bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.