- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- 2A-18-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Ramūnas Mitkus, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- L. V., V. V., E. V.
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22.,30.9.1.,30.5.,30.10.
2011 m. liepos 29 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2078-521/2009 pagal ieškovės L. T. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovams L. V., E. V., V. V. ir atsakovų L. V., E. V., V. V. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovei L. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. T. ieškiniu prašė teismo nustatyti jai naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-9/15,54 kv. m, rūsio patalpa R-8 (16,14 kv. m), bendrai su atsakovais L. V., E. V. ir V. V. naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 1-10 (5,05 kv. m), 1-2 (2,98 kv. m), 1-1 (4,08 kv. m) ir rūsio patalpomis R-1 (1,79 kv. m) ir R-2 (2,98 kv. m); nustatyti naudotis žemės sklypu, pažymėtu indeksu „B“ (62 kv. m), bendrai su atsakovais naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (219 kv. m) pagal 2008 m. rugsėjo 16 d. IĮ „Geodeziniai matavimai“ atliktą „Naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą“; atsakovams L. V., E. V. ir V. V. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5 (10,24 kv. m), 1-8 (14,52 kv. m), 1-7 (3,18 kv. m), 2-4 (10,38 kv. m), 2-5 (14,34 kv. m), 2-6 (15,24 kv. m), 2-7 (5,06 kv. m), 2-2 (3,10 kv. m), 2-1 (2,94 kv. m), rūsio patalpomis R-3 (5,12 kv. m), R-4 (9,79 kv. m), R-5 (4,56 kv. m), R-6 (3,6 kv. m), R-7 (5,69 kv. m), bendrai naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 1-10 (5,05 kv. m), 1-2 (2,98 kv. m), 1-1 (4,08 kv. m) ir rūsio patalpomis R-1 (1,79 kv. m) ir R-2 (2,98 kv. m), nustatyti naudotis žemės sklypu, pažymėtu indeksais „C“ (58 kv. m), „D“ (229 kv. m), „E“ (19 kv. m), visiems bendraturčiams bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (219 kv. m), pagal 2008 m. rugsėjo 16 d. IĮ „Geodeziniai matavimai“ atliktą „Naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovų priešieškiniu ieškovė nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškovė nurodė, kad ji kartu su atsakovais yra ginčo namo bendraturtė. Ieškovė 2007-04-17 išduotu paveldėjimo teisės liudijimu po tėvo R. T. mirties paveldėjo 1/6 dalį gyvenamojo namo, 1/6 dalį kiemo statinių, 98/587 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarka patalpomis ir žemės sklypu tarp bendraturčių niekuomet nebuvo nustatyta. Atsakovai naudojasi ieškovei priklausančia namo dalimi, tačiau nuomos mokesčio nemoka, jos į jai priklausančią namo dalį neįleidžia. Atsakovai nesutinka gera valia nustatyti naudojimosi tvarkos. Jos siūloma naudojimosi tvarka leistų visiškai atskirai naudotis ir valdyti izoliuotas gyvenamojo namo dalis bei atskirą žemės sklypo teritoriją, minimaliai susitikti su atsakovais ir tokiu būdu išvengti nesutarimų ateityje. Nurodė, kad atsakovų pasiūlytame variante numatyta be galo daug bendro naudojimo patalpų, kurių nebus galima racionaliai naudoti. Visiškai neaišku, kaip ieškovei patekti į rūsio patalpas, nes nenumatytas naudojimasis rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą planą, reikėtų nustatyti ir servitutą patekti iš sklypo „B“ į sklypą „C“, neįmanoma būtų įsirengti atskirų vartų patekti į sklypą „C“.
Atsiliepimas
Atsakovai L. V., V. V., E. V. prašė ieškinį atmesti ir patenkinti jų priešieškinį, kuriuo atsakovai prašė nustatyti naudojimosi tvarką ginčo gyvenamosiomis patalpomis, pagal jų pateiktą 2009-01-09 VĮ Registrų centro Kauno filialo pastato dalių skaičiavimo projektą, t. y. atsakovams nustatyti naudotis patalpomis, pažymėtomis 5/6 1-1 (4,08 kv. m), 5/6 1-2 (2,98 kv. m), 5/6 1-10 (5,05 kv. m), G-l (20,65 kv. m), 1-8 (14,52 kv. m), 1-9 (15,54 kv. m), 2-1 (2,94 kv. m), 2-2 (3,10 kv. m) 2-4 (10,38 kv. m), 2-5 (14,34 kv. m), 2-6 (15,24 kv. m), 2-7 (5,06 kv. m), bei rūsio patalpomis 5/6 R-l (1,79 kv. m), 5/6 R-2 (2,98 kv. m), 5/6 R-3 (5,12 kv. m), R-5 (4,56 kv. m), 5/6 R-6 (3,60 kv. m), 5/6 R-8 (16,14 kv. m); ieškovei nustatyti naudotis patalpomis, pažymėtomis 1/6 1-1 (4,08 kv. m), 1/6 1-2 (2,98 kv. m), 1-5 (10,24 kv. m), 1-7 (3,18 kv. m), 1/6 1-10 (5,05 kv. m), bei rūsio patalpomis R-4 (9,79 kv. m), 1/6 R-6 (3,60 kv. m), R-7 (5,69 kv. m), 1/6 R-8 (16,14 kv. m); nustatyti naudojimosi tvarką 587 kv. m dydžio ginčo žemės sklypo pagal atsakovų pateiktą 2008-12-30 IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ paruoštą naudojimosi žemės sklypu projektą, t. y. atsakovei L. V. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 45 kv. m, ir plane pažymėta raide „D“ – 102 kv. m, iš viso 147 kv. m; atsakovui E. V. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 45 kv. m, ir plane pažymėta raide „D“ – 102 kv. m, iš viso 147 kv. m; atsakovei V. V. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 60 kv. m, ir plane pažymėta raide „D“ – 135 kv. m, iš viso 195 kv. m; ieškovei L. T. skirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide „A“ – 31 kv. m, plane pažymėta raide „B“ – 40 kv. m., ir plane pažymėta raide „C“ – 27 kv. m, iš viso 98 kv. m; priteisti iš ieškovės teismo ir advokato pagalbos išlaidas
Atsakovai nurodė, kad L. V. ir E. V. paveldėjo po ¼ dalį, V. V. 1/3 dalį ginčo gyvenamojo namo ir kiemo statinių. 2007-05-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo: L. V. ir E. V. po 147/587 dalis žemės sklypo, o V. V. 195/587 dalis ginčo žemės sklypo. Ieškovei priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių bei 98/587 dalys žemės sklypo. Ieškovė nei karto nebuvo pareiškusi noro naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Atsakovai neprieštarauja, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka tiek gyvenamosiomis patalpomis, tiek naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovės tėvas R. T. iki savo mirties niekada nesinaudojo kambariu, plane pažymėtu 1-9, 15,54 kv. m, jis naudojosi ir gyveno patalpoje, pažymėtoje plane 1-5, 10,24 kv. m, kurį atsakovai ir prašė paskirti naudotis ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai, nustatė naudojimosi tvarką gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pagal atsakovų L. V., E. V. ir V. V. pateiktą 2009-01-09 VĮ Registrų centro Kauno filialo pastato dalių skaičiavimo projektą, t. y. atsakovams nustatė naudotis patalpomis: 5/6 dalimis 1-1 (4,08 kv. m), 5/6 dalimis 1-2 (2,98 kv. m), 5/6 dalimis 1-10 (5,05 kv. m), G-l (20,65 kv. m), 1-8 (14,52 kv. m), 1-9 (15,54 kv. m), 2-1 (2,94 kv. m), 2-2 (3,10 kv. m) 2-4 (10,38 kv. m), 2-5 (14,34 kv. m), 2-6 (15,24 kv. m), 2-7 (5,06 kv. m) bei rūsio patalpomis 5/6 dalimis R-l (1,79 kv. m), 5/6 dalimis R-2 (2,98 kv. m), 5/6 dalimis R-3 (5,12 kv. m), R-5 (4,56 kv. m), 5/6 dalimis R-6 (3,60 kv. m), 5/6 dalimis R-8 (16,14 kv. m); ieškovei L. T. nustatė naudotis patalpomis: 1/6 dalimi 1-1 (4,08 kv. m), 1/6 dalimi 1-2 (2,98 kv. m), 1-5 (10,24 kv. m), 1-7 (3,18 kv. m), 1/6 dalimi 1-10 (5,05 kv. m) bei rūsio patalpomis R-4 (9,79 kv. m), 1/6 dalimi R-6 (3,60 kv. m), R-7 (5,69 kv. m), 1/6 dalimi R-8 (16,14 kv. m);
nustatė naudojimosi tvarką 587 kv. m dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovų pateiktą 2008-12-30 IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ paruoštą naudojimosi žemės sklypu projektą, t. y. atsakovei L. V. skyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 45 kv. m, ir plane pažymėta raide „D“ – 102 kv. m, iš viso 147 kv. m; atsakovui E. V. skyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 45 kv. m, ir plane pažymėta raide „D“ – 102 kv. m, iš viso 147 kv. m; atsakovei V. V. skyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ – 60 kv. m, ir plane pažymėta raide „D“ – 135 kv. m, iš viso 195 kv. m; ieškovei L. T. skyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide „A“ – 31 kv. m, plane pažymėta raide „B“ – 40 kv. m, ir plane pažymėta raide „C“ – 27 kv. m, iš viso 98 kv. m;
priteisė iš ieškovės L. T. 127 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. V. ir 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. V. ir 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovė po tėvo R. T. mirties paveldėjo 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 175,89 kv. m, 1/6 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-08-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8145 bei valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu prie gyvenamojo namo yra išpirktas žemės sklypas, ieškovei priklauso 98/587 dalys. Atsakovai L. V. ir E. V. 2005-02-24 paveldėjimo teisės liudijimų reg. Nr. 1995 ir Nr. 1993 pagrindu paveldėjo po ¼ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), V. V. 1990-09-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu reg. Nr. 9-1927 paveldėjo 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Atsakovai 2007-05-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo žemės sklypo dalis, t. y. atsakovė L. V. – 147/587 dalis, atsakovas E. V. – 147/587 dalis atsakovė V. V. – 195/587 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Namo, esančio (duomenys neskelbtini)8, bendras plotas yra 175,89 kv. m, naudingas plotas – 109,98 kv. m, gyvenamasis plotas – 80,26 kv. m Pagal šalims priklausančias nuosavybės teisės dalis ieškovei tenka 29,32 kv. m bendro ploto, 18,33 kv. m naudingo ploto ir 13,38 kv. m gyvenamojo ploto, atsakovams L. V. ir E. V. priklauso po 43,97 kv. m bendro ploto, po 27,45 kv. m naudingo ploto ir po 20,07 kv. m gyvenamojo ploto, atsakovei V. V. priklauso 58,63 kv. m bendro ploto, 36,66 kv. m naudingo ploto ir 26,75 kv. m gyvenamojo ploto. Gyvenamieji kambariai, esantys pirmajame namo aukšte ir kuriems prašoma nustatyti naudojimo tvarką, yra: 1-5/ 10,24 kv. m ploto, 1-8/ 14,52 kv. m ploto ir 1-9/15,54 kv. m ploto. Nė vienas kambarys neatitinka ieškovės nuosavybės teise turimos nuosavybės teisės dalies (kambarys 1-5/10,24 kv. m ploto – per mažas, kambariai 1-8/14,52 kv. m ploto ir 1-9/15,54 kv. m ploto – per dideli). Rūsio patalpos yra R-l (1,79 kv. m), R-2 (2,98 kv. m), R-3 (5,12 kv. m), R-4 (9,79 kv. m), R-5 (4,56 kv. m), R-6 (3,6 kv. m), R-7 (5,69 kv. m) ir R-8 (16,14 kv. m), iš viso 49,67 kv. m. Pagal nuosavybės teisės dalis ieškovei priklauso 8,28 kv. m, atsakovams L. V. ir E. V. po 12,42 kv. m, atsakovei V. V. – 16,55 kv. m rūsio patalpų. Ieškovė prašo skirti jai naudotis rūsio patalpa R-8 (16,14 kv. m), tačiau pagal nuosavybės dalis ji yra gerokai per didelė. Atsakovai siūlo ieškovei vienai naudotis rūsio patalpomis R-4 (9,79 kv. m) ir R-7 (5,69 kv. m), iš viso 15,48 kv. m, ir, teismo nuomone, šis siūlymas artimiausias ieškovės turimai nuosavybės teisės daliai.
Teismas, atlikęs ginčo namo apžiūrą, nustatė, kad ginčo namas turi du įėjimus – pagrindinį iš gatvės pusės, kitą iš kiemo pusės. Pro pagrindinį įėjimą patenkama į visas namo patalpas, pro įėjimą iš kiemo pusės – tik į pirmo aukšto patalpas, o iš jų – į rūsį. Pirmajame namo aukšte yra trys kambariai: 1-5/10,24 kv. m, į kurį patenkama pro įėjimą iš kiemo pusės per patalpą 1-7/3,18 kv. m; 1-8/14,52 kv. m ir 1-9/15,54 kv. m, kuriuose šiuo metu gyvena atsakovė L. V.. Patalpoje 1-10/5,05 kv. m įrengta virtuvėlė, per patalpas 1-2/2,98 kv. m ir 1-1/4,08 kv. m patenkama iš kambarių į virtuvėlę ir į išėjimą į rūsį. Iš patalpos 1-1/4,08 kv. m patenkama į laiptinę, laiptais nusileidžiama į rūsio patalpą 2-1/2,94 kv. m, iš jos į patalpą 2-2/3,10 kv. m. Iš pastarosios patalpos kairėje pusėje yra patalpa 2-7/5,06 kv. m, kurioje yra vonia ir WC, dešinėje pusėje – patalpa 2-6/15,24 kv. m, einant tiesiai – patalpa R-4/9,79 kv. m. Iš patalpos R-8/16,14 kv. m patenkama į patalpas R-5/4,56 kv. m, R-6/3,60 kv. m ir R-7/5,69 kv. m. Patalpų 2-1/2,94 kv. m, 2-2/3,10 kv. m, 2-4/10,38 kv. m, 2-5/14,34 kv. m, 2-6/15,24 kv. m, 2-7/5,06 kv. m, esančių antrajame namo aukšte, teismas neapžiūrinėjo, nes ten gyvena ir jomis naudojais atsakovai E. V. bei V. V., ir ginčo dėl jų nėra.
Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus bei vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad naudojimosi ginčijamu namu tvarkos nustatymas pagal atsakovų pasiūlytą planą esamomis aplinkybėmis yra priimtiniausias, nes tokiu atveju yra mažiausiai nukrypstama nuo bendraturčiams priklausančių nuosavybės teisių dalių. Ieškovės akcentuojamas jos nuosavybės teisių pažeidimas, nustatant teisę jai naudotis mažesne nei jai priklauso namo dalimi ir atitinkamai atsakovams – didesne, proporcingumo ir teisingumo principų požiūriu yra mažesnis. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra visiškai sąžininga atsakovų atžvilgiu, nes ji atsakovams siūlė pirkti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo ir statinių dalį už dvigubai didesnę sumą, nei buvo vidutinė ginčo namų valdos 1/6 dalies rinkos kaina pagal VĮ Registrų centro kadastrinius duomenis.
Teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad ginčo namą statė atsakovės V. V. tėvai, o R. T. savo lėšomis prie turto gerinimo ar kūrimo visiškai neprisidėjo. Patalpos, kuriomis naudojosi R. T., yra apleistos, neremontuotos daugelį metų. Jam mirus atsakovai sutvarkė virtuvėlę, ją suremontavo, pastatė naują dujinę viryklę. Atsakovai L. V. ir E. V. susiremontavo patalpas 1-8/14,52 kv. m ir 1-9/15,54 kv. m. Byloje nėra įrodymų, jog pastarąja patalpa būtų naudojęsi R. T. ar R. T.. Patalpa 1-5/10,24 kv. m turi atskirą įėjimą, todėl skirti patalpą 1-9/15,54 kv. m naudotis ieškovei taip pat nėra priimtina, nes atsakovai L. V. ir E. V. ją remontuodami bei tvarkydami įdėjo savo lėšas, kurių susigrąžinti nebegalės, o jiems paskyrus naudotis patalpą 1-5/10,24 kv. m, ją reikės iš pagrindų sutvarkyti, atlikti kapitalinį remontą.
Teismo nuomone, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog tarp ginčo šalių ilgą laiką tęsiasi konfliktiniai santykiai, bendravimas yra sudėtingas, siekiant išvengti konfliktų ateityje, naudojimasis namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, turi būti nustatytas pagal atsakovų priešieškinio reikalavimus, nes tai leistų šalims susitikti minimaliai. Ieškovė turėtų atskirą įėjimą, o patenkinus ieškinį jai tektų naudotis pagrindiniu įėjimu, kuris yra vienintelis patekti į namo antrojo aukšto patalpas. Rūsio patalpa R-4/9,79 kv. m yra po pirmojo aukšto patalpa 1-5/10,24 kv. m. Be to, ieškovei paskyrus naudotis patalpas 1-9/15,54 kv. m ir R-8/16,14 kv. m, jos nuosavybės teisės dalis name padidėtų, o atsakovai netektų galimybės patekti į rūsio patalpas R-5/4,56 kv. m, R-6/3,60 kv. m ir R-7/5,69 kv. m. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai bendrai naudotis patalpomis 1-10/5,05 kv. m, 1-2/2,98 kv. m, 1-1/4,08 kv. m, R-1/1,79 kv. m, R-2/2,98 kv. m sutampa.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys taip pat yra namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo bendraturčiai. Teismas nurodė, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta pagal atsakovų pateiktą projektą. Teismas, atlikęs vietos apžiūrą, įsitikino, jog turėdama atskirą įėjimą iš kiemo pusės, ieškovė galės netrukdomai ir laisvai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „A“, „B“ ir „C“, o tai taip pat atitiktų jos nuosavybės teisės dalis, t. y. 98 kv. m. Naudojimasis žemės sklypu nustatomas atsižvelgiant į kiekvienai iš šalių tenkančias gyvenamojo namo puses, turimus įėjimus į patalpą.
Apeliaciniu skundu ieškovė L. T. prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovų priešieškinis, ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:
1) teismo sprendimas priimtas neišanalizavus visų byloje esančių įrodymų, pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. Teismas formaliai pritaikė materialinės teisės normas, neatsižvelgęs į realią situaciją. Teismo sprendimas yra visiškai neįgyvendinamas. Ieškiniu buvo prašoma nustatyti naudojimosi tvarką atskiromis izoliuotomis patalpomis, o pasirinktas priešingas, visiškai neracionalus variantas. Teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis, kuriomis itin konfliktuojančios šalys turėtų naudotis bendrai. Taip padaryta akivaizdi žala ne tik ieškovės, bet ir visų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams. Teismo sprendimas sudaro sąlygas šalims konfliktuoti ateityje;
2) pagal ieškiniu prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovei tektų daugiau tik 2,16 kv. m gyvenamojo ploto, o tai nesudaro pagrindinės esmės ir dėl ko negalėjo būti tenkintas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas atsižvelgiant, kad tektų minimaliai bendro naudojimo patalpų;
3) pagal ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką lieka mažai bendro naudojimo kartu su kitais bendraturčiais patalpų (tik 1-10 (5,05 kv. m), 1-2 (2,98 kv. m), 1-1 (4,08 kv. m) ir rūsio patalpomis R-l (1,79 kv. m) ir R-2 (2,98 kv. m), todėl skiriant ieškovei naudotis vieną atskirą patalpą rūsyje R-8 (16,14 kv. m), nebus pažeisti nei vieno iš bendraturčių interesai. Tuo labiau jog ploto atžvilgiu ji ne ką skiriasi nuo rūsio patalpų ploto pagal atsakovų pasiūlytą naudojimosi rūsio patalpomis variantą (skirtumas sudaro 1,07 kv. m);
4) priešieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijų, yra visiškai neįgyvendinama ir neoptimali – praktiškai visos patalpos yra bendro naudojimo (išskyrus kambarį, kuris turi trejas duris). Nenurodyta, kokiu būdu visiškai svetimiems asmenims galima būtų naudotis bendromis patalpomis;
5) teismas neįvertino aplinkybės, kad šalys yra konfliktuojančios, kad atsakovai nuo pat ieškovės tėvo R. T. mirties neįleido ieškovės į tėvo gyvenamas patalpas, nebuvo galima pasiimti velionio daiktų. Taigi realiai negalima kartu su atsakovais naudotis bet kokiomis patalpomis. Likus galioti tokiam teismo sprendimui, sudaromos sąlygos tolesniam ieškovės teisių pažeidimui;
6) ieškovės siūlymas pirkti jei priklausančią dalį namo su naudojimosi tvarkos nustatymu neturi nieko bendro. Teismas nepagrįstai apkaltino ieškovę nesąžiningumu. Pardavimo kaina nebuvo per didelė. Teismas neįvertino, kad atsakovai, savavališkai užmūriję patekimą į greta esantį kambarį, ne tik pakenkė ieškovei, bet ir suklaidino teismą. Dėl šios priežasties teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kambarys 1-5 turi atskirą įėjimą;
7) ieškovės tėvas negalėjo statyti ginčo namo, nes jis su savo sutuoktine R. T. susipažino ir susituokė, kai gyvenamasis namas jau buvo pastatytas. Aplinkybė, kad ieškovės tėvas smarkiai gėrė, nustatyta tik remiantis atsakovės V. V. įžeidžiančiais ir realybės neatitinkančiais paaiškinimais. Jei ir būtų nustatyta tokia aplinkybė, ji neatima nuosavybės teisės ir nesuteikia atsakovams daugiau teisių;
8) teismo motyvas, kad atsakovai L. V. ir E. V. suremontavo patalpą 1-9 (15,54 kv. m) ir negalės atsiimti patirtų remonto išlaidų, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovė sutinkanti atlyginti remontą patvirtinančias išlaidas, minėtą kambarį paskyrus naudotis jai;
9) teismas neįvertino aplinkybės, kad kambarys 1-10 (10,24 kv. m) yra pereinamas, turi trejas duris, t. y. tris išėjimus. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovės tėvas naudojosi dviem greta esančiais kambariais. Nustatant naudojimosi tvarką pagal nusistovėjusią tvarką, buvo galima ieškovei paskirti naudotis 1-5 ir 1-8 kambariu (ar atskiriant gyvenamąją patalpą iki ieškovei priklausančio naudotis gyvenamojo ploto, įrengiant pertvarą kambaryje 1-8);
10) ieškovei paskirti atskiri žemės sklypo plotai, kurie tarpusavy nesueina. Į žemės plotelį „C“ patekti nėra galimybės. Nėra garantijos, kad atsakovė leis eiti per jos naudojamą žemės sklypą, nes iki šiol neįleido į namus. Pagal ieškinyje siūlomą naudojimosi sklypu tvarką būtų naudojamasi atskirais žemės plotais;
11) teismo sprendimas yra prieštaringas, vertinami išskirtinai tik atsakovų ir jų liudytojų parodymai, pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. V., E. V. ir V. V. prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovės priteisti teismo ir advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai nurodė šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1) ieškovė prašė paskirti jai naudotis gyvenamojo namo pirmajame aukšte esantį kambarį, pažymėtą indeksu 1-9 (15,54 kv. m). Minėtu kambariu naudojasi atsakovai L. V. ir E. V., kurį yra susiremontavę. Šis ieškovės prašymas nepagrįstas. Šiuo kambariu ieškovės tėvas niekad nesinaudojo, naudojosi kambariais, pažymėtais indeksu 1-5 (10,24 kv. m) bei 1-8 (14,52 kv. m). Kambario 1-9 (15,54 kv. m) remontas atliktas pagal atsakovų norus. Priskyrus minėtą kambarį ieškovei, jai atitektų ne tik daug didesnis plotas nei priklauso, bet šalims tektų vis dažniau susitikti. Į kambarį, pažymėtą indeksu 1-5 (10,24 kv. m), patenkama iš karto įėjus iš kiemo pusės pro lauko duris. O į kambarį, pažymėtą indeksu 1-9 (15,54 kv. m), patenkama iš gatvės pusės (pro pagrindinį įėjimą);
2) aplinkybę, kad ieškovės tėvas smarkiai gėrė, patvirtina ne tik atsakovės V. V. paaiškinimai, bet ir liudytojos A. R. parodymai;
3) iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo namo bendras plotas yra 175,89 kv. m, iš kurių 80,26 kv. m sudaro gyvenamąjį plotą, o net 109,98 kv. m sudaro bendro naudojimo patalpos ir praėjimai. Jeigu namas suprojektuotas ir pastatytas neracionaliai, t. y. jeigu koridorių ploto yra daugiau nei gyvenamojo ploto, nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarkos, kad šalys iš viso nesusitiktų. Teismas pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką kiekvienai šaliai pagal priklausančias nuosavybės teisės dalis;
4) ieškovė nepagrįstai nurodo, kad negalės patekti į žemės plotelį, plane pažymėtą raide „C“. Tai ji galės padaryti iš žemės sklypo, pažymėto raide „A“, ant kurio stovi namas ir kurio ieškovei priklauso 31 kv. m žemės sklypo. Patekimas lygiai toks pats, kaip patekdavo ir ieškovės tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė po tėvo R. T. mirties paveldėjo 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 98/587 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovai L. V. ir E. V. paveldėjo po ¼ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovė V. V. paveldėjo 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Atitinkamai 2007-05-08 atsakovai įsigijo žemės sklypo dalis, L. V. – 147/587 dalis, atsakovas E. V. – 147/587 dalis, atsakovė V. V. – 195/587 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9).
Remiantis kadastriniais duomenimis, ginčo namo 1A2b (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 176,97 kv. m, naudingas plotas – 106,65 kv. m, gyvenamasis plotas – 80,26 kv. m (b. l. 29-30). Paveldėjimo teisės liudijime ginčo namo 1A2b (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas 175,89 kv.m. (b. l. 7).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė teigė, jog į jai nuosavybės teise tenkančią 1/6 d. gyvenamojo namo neįtrauktas garažas, plane pažymėtas G-1 (20,65 kv.m.), nors atsakovams šios patalpos dalys yra paskirtos, taip pat skundžiamu teismo sprendimu nenustatyta naudojimosi tvarka pagalbiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o aplink gyvenamąjį namą 1A2b (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) nenustatyta bendro naudojimosi žemės sklypo dalis. Be to, skundžiamu teismo sprendimu nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka yra neracionali, nepatogi ir neteisinga, nes apeliantei paskirti du kambariai (b. l. 22), iš kurių vienas turi dvejas duris (1-7), o kitas tris duris (1-5), kitos patalpos po 1/6 d., paskirtos tik pereiti iš vienos patalpos į kitą tad bus naudojamos bendrai su atsakovais (b. l. 22-23), šalių santykiai yra blogi, tarp šalių užprogramuoti konfliktai. Taip pat apeliantė pripažino, kad dalis patalpų, kurioms prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, tiek pagal ieškovės teismui teikiamą projektą, tiek pagal atsakovų projektus ieškovei nebuvo paskirta ir tai paaiškėjo tik apeliacinės instancijos teisme.
Kaip matyti iš kadastrinių duomenų, į pastato 1A2b (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrą plotą (176,97 kv. m) įtrauktas garažas (20,65 kv. m). Bylos duomenimis, ginčo šalys prašė nustatyti naudojimosi tvarką visoms pirmo aukšto ir rūsio patalpoms, tačiau garažo patalpa paskirta naudotis tik atsakovams remiantis atsakovų pateiktu pastato dalių projektu (b. l. 60). Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu (b. l. 123) ieškovei nebuvo paskirtos naudotis patalpos R-1,R-2, R-3, nors jos nurodytos atsakovų pateiktame teismui pastato dalių apskaičiavimo projekte. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo šalims priklauso kiemo statiniai un. Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginė, tvora, kiemo aikštelė, šulinys), tačiau minėti kiemo statiniai nebuvo įtraukti į ginčo šalių procesinius dokumentus (b. l. 183, 185), žemės sklypo planuose nepažymėta jų lokalizacijos vieta (b. l. 17, 61). Taigi nenustatyta ir kiemo statinių naudojimosi tvarka, nors nei viena iš ginčo šalių savo teisių į šiuos nuosavybės teise valdomus statinius neatsisakė.
Bylos duomenimis, ieškovei tenka 29,32 kv. m bendro ploto, 18,33 kv. m naudingo ploto ir 13,38 kv. m gyvenamojo ploto, atsakovams L. V. ir E. V. priklauso po 43,97 kv. m bendro ploto, po 27,45 kv. m naudingo ploto ir po 20,07 kv. m gyvenamojo ploto, atsakovei V. V. priklauso 58,63 kv. m bendro ploto, 36,66 kv. m naudingo ploto ir 26,75 kv. m gyvenamojo ploto. Be kitų patalpų, kurioms prašoma nustatyti naudojimo tvarką, pirmajame namo aukšte yra: 1-5/ 10,24 kv. m ploto, 1-7/3,18 kv. m,1-8/ 14,52 kv. m ploto ir 1-9/15,54 kv. m ploto. Ieškovei be kitų patalpų taip pat paskirta patalpa 1-5/10,24 kv. m. Ši patalpa, ginčo šalių paaiškinimu, yra savavališkai pertvarkyta, panaikintos duris į patalpą 1-8/14,52 kv. m, tačiau byloje esančiame kadastro registro plane atžymos, jog patalpoje 1-5 atlikta rekonstrukcija, nėra. Vietos apžiūros 2009-09-28 protokole (b. l. 111-112) šis faktas užfiksuotas, tad laikoma, kad šalių paaiškinimas dėl savavališkos patalpos rekonstrukcijos atitinka faktines aplinkybes. Todėl darytina išvada, jog skundžiamu sprendimu patalpa 1-5 negalėjo būti paskirta ieškovei, nes ji atsakovų pertvarkyta savavališkai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatsižvelgė į ginčo žemės sklype esančius bendro naudojimo statinius (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), nenustatė jų naudojimosi tvarkos. Ginčo šalių suformuotas žemės sklypas aplink 1A2b (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. I-223 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, kurių reikalavimai privalomi visiems objektams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, 15 punktas reikalauja, kad priėjimai prie statinių turi būti laisvi. Šiuo atveju toks priėjimas prie pastatų nei viename iš ginčo šalių pateiktų byloje planų nepažymėtas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus byloje ginčo šalių projektus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti iš esmės negalima (CPK 327 str. 2 p., 329 str. 1 d.).
Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti nagrinėjamo klausimo esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesniosios instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Visa tai sudaro pagrindą apskųstą teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.