- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- A15.-69-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01947-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, nevedusiam, profesinio išsilavinimo, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2019 m. rugsėjo 5 d., 23.27 val., Debreceno g. 36, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė stovintį automobilį. Po susidūrimo palikęs transporto priemonę iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis su automobiliu parvežė draugą vardu R., pavardės nežino, namo, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su šiuo draugu nebebendrauja, jo kontaktų nebeturi. Bevežant draugą namo pradėjo braškėti automobilio granata. Jis pastatė automobilį draugo kieme. Išlipus iš automobilio prie jo priėjo du vaikinai, kurie elgėsi agresyviai. Norėjo parduoti automobilį, pasiūlė jiems lipti į mašiną, atidavė raktelius nuo automobilio. Asmenys buvo jo pažįstami, vienas jų buvo romų tautybės asmuo, kitas lietuvių tautybės, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis davė savo automobilį manydamas, kad per pažįstamus tą automobilį susigrąžins. Jeigu sulaužys granatą jiems teks iš jo nusipirkti automobilį. Vėliau tų asmenų neberado, nors ir bandė ieškoti. Jis prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartelių laukdavo išeinančio lietuvių tautybės asmens, tačiau to vaikino nebesutiko. Šiuo metu automobilis yra saugojimo aikštelėje. Po to, kai vaikinams perdavė automobilį, jis išėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu nuomojosi kambarį. Nuomotoja V. V. gali patvirtinti, kada jis grįžo namo. Jis iš nuomotojos telefono skambino išsikviesti taksi. Dėl kokių priežasčių kvietėsi taksi negali pasakyti, galbūt pas tėvus norėjo važiuoti. Jis draugą parvežė namo tarpe tarp 22.00 val. ir 22.30 val.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. B., policijos pareigūnas, parodė, kad atvykus į įvykio vietą buvo nustatytos dvi apgadintos transporto priemonės. Buvo liudininkai, viena iš jų moteris, kuri pareigūnams nurodė, kad matė nueinančius jaunuolius, kurie šaukė kažką. Ar automobilis tuo metu buvo veikiantis, jis negali pasakyti, po eismo įvykio automobilis buvo nuvilktas. Kas automobilio savininkas jie nustatinėjo pagal duomenų bazę.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. V. parodė, kad ji R. J. pažįsta minimaliai, jam buvo išnuomojusi kambarį, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis jos namuose nebegyvena. Sutartis buvo sudaryta iki 2019 metų pabaigos. Ji pamena tą vakarą, nes tai buvo vienintelis kartas, kai nuomininkas užėjo į jos kambarį ir paprašė pasinaudoti telefonu išsikviesti taksi. Tą dieną ji bendravo su nuomininku dėl jos automobilio. 2019 m. rugsėjo 5 d. R. J. prašė jos iškviesti taksi, tačiau ji pati jam davė savo telefoną paskambinti. Pamena, kad nuomininkas tą dieną parėjo namo vėlai, pabuvo gal valandą laiko namuose ir išsikvietė taksi. Tačiau išsikvietęs taksi niekur neišvažiavo liko namuose. Teismui pateikė išklotinę, iš kurios matyti, kad 23.49 val. iš jos telefono buvo skambinta taksi. Kažko neįprasto jo elgesyje nepastebėjo. Kiek ji žino jos nuomininkas automobilį turėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. T. parodė, kad ji pamena 2019 m. rugsėjo 5 d. įvykį. Tą vakarą buvo atidarytas balkonas, ji išgirdo kaip garsiai gazuoja mašina kieme. Ji išėjo į balkoną pažiūrėti. Pamatė kaip automobilis važinėja pėsčiųjų takais, važiavo per kieme esantį kalną. Automobilis sustojo, pamatė tris jaunus 16–18 metų asmenis. Iš aštunto aukšto nelabai gerai matėsi. Jaunuolių važinėjimas jai sukėlė įtarimą, kad tai tikrai jų mašina, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Jaunuoliai važinėjo po kiemą, ir norėjo išvažiuoti į pagrindinę Debreceno gatvę. Norėdami praleisti į kiemą įvažiuojantį automobilį važiavo per šaligatvį. Nesuvaldė automobilį ir trenkėsi į stovėjusią mašiną. Kuris iš vaikinų vairavo, ji negali pasakyti, nes iš aštunto aukšto nelabai gerai matė, be to, mašina važinėjo ne prieš jos balkoną, o iš kairės į dešinę. Asmuo sėdintis teismo salėje jai neatrodo panašus į vieną iš tų vaikinų, tačiau ar ten buvo R. J., ji negali nei patvirtinti nei paneigti. Tada buvo tamsus paros metas. Vienas iš vaikinų, kuri ji matė pro balkoną buvo panašus į vaikiną, kurį pareigūnai sulaikė, jis buvo su šviesiomis kelnėmis, tamsiu megztiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
nors R. J. kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė, padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta liudytojo R. B. parodymais, iš dalies liudytojos I. T. parodymais, kuri nors teismo posėdžio metu neatpažino R. J., kaip vieno iš asmens važiavusio automobiliu, tačiau taip pat parodė, jog ji asmenis nelabai gerai matė, negali patvirtinti ar paneigti, jog ten buvo R. J., kadangi viskas vyko tamsiu paros metu, asmenis matė būdama aštunto aukšto balkone, automobilis važinėjo ne tiesiai po jos balkonu. R. J. kaltė taip pat įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 9-10,11, 12,13), Eismo įvykio vietos schema (b. l. 14), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 15), Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b.l. 55), prašymu, leidimu ir sprendimu leisti atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b.l. 56-58), fotolentelėmis iš įvykio vietos (b. l. 17-25), J. Š.-V. paaiškinimu (b. l. 26), A. J. paaiškinimu (b. l. 27), A. R. paaiškinimu (b. l. 29), Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro informacija, iš kurios nustatyta, kad transporto priemonės Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas yra R. J. (b. l. 40), VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, kad transporto priemonė Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. parduota R. J. (b. l. 61 ), Hokla 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos kaina – 8035,83 Eur (b.l. 46), kitais surinktais rašytiniais įrodymais.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu neneigė, jog jam priklauso eismo įvykį sukėlęs automobilis ir, kad jis tą dieną juo važinėjo, tačiau neigia savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo. R. J. versija, kad automobilį 2019 m. rugsėjo 5 d., jis perdavė dviem iš matymo pažįstamiems jaunuoliams, vertintina kritiškai ir laikytina gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu R. J. nurodė, kad parvežęs draugą R., automobilį paliko šalia draugo namų. Tačiau teismui aiškinantis įvykio aplinkybes negalėjo nurodyti savo draugo kontaktų, teigė su juo nebendraujantis. Taip pat teismui negalėjo paaiškinti kodėl prie jo priėjus dviem, tik iš matymo pažįstamiems, agresyviems vaikinams jis nusprendė jiems pasiūlyti lipti į savo mašiną ir atidavė mašinos raktelius. Nors R. J. teismo posėdžio metu teigė, kad atsiėmęs automobilį iš saugojimo aikštelės, jame rado telefoną, kuris nepriklauso jam, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti telefono radimo automobilyje aplinkybes. Kaip vieną iš įrodymų, jog jis įvykio metu buvo namuose, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat pateikė teismui skambučių išklotinę, kuri pasak jo patvirtina, jog jis 2019 m. rugsėjo 5 d, 23 val. 49 min. iš savo buto nuomotojos telefono skambino norėdamas išsikviesti taksi automobilį. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja V. V., tačiau taip pat liudytoja parodė, kad ji šią situaciją įsidėmėjo, nes jos nuomininkas to prašė padaryti pirmą kartą, kad nors R. J. ir išsikvietė taksi, tačiau juo niekur nevažiavo ir liko namuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. J. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti dėl kokios priežasties vakare išsikvietė taksi ir kodėl nusprendė juo nebevažiuoti. Teismas vertindamas tiek liudytojos V. V., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus atkreipia dėmesį į byloje esančius duomenis, kad policijos pareigūno 2019 m. spalio 25 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog R. J. nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje. Pareigūnams ligoninės gydytojas nurodė, kad R. J. dėl savo psichikos sutrikimų gali kalbėti netiesą ir pasakoti išgalvotas istorijas. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo duodamas paaiškinimus teisme negalėjo atsakyti į teismo jam užduotus klausimus, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra duomenų, kad dėl psichikos sutrikimo R. J. gali pasakoti išgalvotas istorijas, teismas netiki R. J. teiginiais, kad ne jis sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijos pareigūnams.
Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. J. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
R. J. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jauno amžiaus, turi neįgalumą, baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. J. paskyrus ANK 426 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas, jas subendrinant vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje padarymą, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgdamas į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad jis ne pirmą kartą baudžiamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga R. J. atimti teisę vairuoti transporto priemones, nustatant minimalų terminą, nurodytą ANK 426 straipsnio 7 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. J. paskirti galutinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19108776246 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.