Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-04-18 · Administracinė byla Nr. A-261-676-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-18
Bylos Nr.
A-261-676-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
Atsakovas
Lietuvos respublikos Ginklų fondo, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
Uždarosios akcinės bendrovės „Oksalis“
Advokatai
Regina Laurinavičienė, Gintaras Poška
Administracinė byla Nr. A-261-676/2008Procesinio sprendimo kategorija 25
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant apelianto Uždarosios akcinės bendrovės „Oksalis“ atstovams Gintui Misiukevičiui ir advokatei Reginai Laurinavičienei, atsakovo Lietuvos respublikos Ginklų fondo atstovams Gintarui Kalinauskui ir advokatui Gintarui Poškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Oksalis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Oksalis“ skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Ginklų fondui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Ginklų fondo, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

UAB „Oksalis“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. gruodžio 7 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) sprendimą Nr. 5-1-9199 Dėl leidimo neišdavimo ir įpareigoti Policijos departamentą patenkinti UAB „Oksalis“ 2006 m. lapkričio 13 d. prašymą t. y. išduoti leidimą importuoti ginklus. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo atlyginti turtinę 69414,11 Lt dydžio žalą, padarytą atsakovo neteisėtais veiksmais.

Patikslintame skunde nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėn. 13 dieną UAB „Oksalis" pateikė prašymą išduoti leidimą importuoti ginklus. Prašymas buvo pateiktas laikantis B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, gabenimo tranzitu taisyklių (toliau tekste „Taisyklės"), patvirtintų LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 665, nuostatų. Minėtas prašymas buvo atmestas.

Paaiškino, kad 2006 metų spalio 3 d. buvo pasirašyta sutartis su Remington Arms Company, Inc, kurios pagrindu UAB „Oksalis" įgijo teisę pirkti iš minėtos kompanijos ginklus bei šaudmenis. 2006 metų spalio 5 d. UAB „Oksalis" pateikė atsakovui prašymą importuoti Remington gamybos ginklus bei šaudmenis. 2006 metų spalio 24 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 5-1-7819, kuriuo nusprendė neišduoti leidimo importui, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos Ginklų fondas (toliau – Ginklų fondas) negali padaryti išvados dėl pareiškėjos prašymo, kadangi pateikti ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai. 2006 metų lapkričio 13 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė atsakovui prašymą dėl leidimo importuoti ginklus išdavimo su visais įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatytais priedais ir pateiktų dokumentų aprašu. Skundžiamajame atsakovo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendime motyvuojama, kad leidimas nėra išduodamas, nes LR ginklų fondas prie LR Vyriausybės yra davęs neigiamą išvadą, t. y. 2006 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 3 GF - 940 informavo, kad nėra pateikti duomenys apie importuojamus ginklus, būtini pagal galiojančius aktus.

Mano, kad Ginklų Fondui buvo pakankamai pateikta informacijos. Pateiktos sutarties su Remington Priede B yra išvardinti produktai: šaunamieji ginklai, amunicija, priedai, ISP produktai. Gamintojo Produktų katalogas yra nuolat kintamas ir pastoviai viešai skelbiamas interneto puslapyje : www.remington.com. Pareiškėjo pateiktoje licencijoje yra įvardinta licencijos rūšis: Ginklų, šaudmenų, jų dalių importas, eksportas. Pareiškėjo pateiktame prašyme išduoti leidimą importuoti ginklus yra tiksliai įvardinti ketinamų importuoti ginklų kategorija, rūšis, modelis, kalibras; šaudmenų tipas (kalibras) bei šių prekių gamintojas.

Pareiškėjas buvo pateikęs atsakovui visus įstatymais poįstatyminiais, nustatytus dokumentus leidimui importuoti ginklus gauti. Atsakovas, pažeisdamas Taisyklių 16 punkte numatytą 10 darbo dienų terminą, leidimo neišdavė. Taip pat, atsakovas pažeidė Taisyklių 16 punkte įtvirtintą nuostatą, kad atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas, aiškus pareiškėjui. Tokiais veiksmais atsakovas akivaizdžiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736) 3 straipsnyje įtvirtintus principus: įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, "vieno langelio".

Atsakovas nepagrįstai, neaiškiai, formaliai motyvavo sprendimo neišduoti leidimą importuoti ginklus motyvuojamąją dalį, vien įrašydamas sprendimą pagrindus, numatytus Taisyklių 19.1 bei 19. 2. punktuose, tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kuriame yra įvardinta, kad Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsakovui vilkinant priimti sprendimą bei priėmus neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, pareiškėjui yra padaryta turtinė 69414.11 Lt. Žala.

Šalies argumentai

Policijos departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad policijos pareigūnų veiksmai sprendžiant klausimą dėl leidimo UAB „Oksalis" importuoti ginklus išdavimo yra teisėti ir pagrįsti. Nagrinėjant UAB „Oksalis" prašymą dėl leidimo importuoti ginklus išdavimo buvo vadovaujamasi Taisyklių nuostatomis. Pagal Taisyklių 17 punkto reikalavimus Policijos departamentas privalo prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų kopijas pateikti Ginklų fondui. Ginklų fondas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, per 5 darbo dienas Policijos departamentui raštu pateikia išvadas dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo (Taisyklių 18 punktas). Taisyklių 19.1. punktas nustato, kad leidimas importuoti ginklus neišduodamas, jeigu gauta neigiama Ginklų fondo išvada arba pateikti ne visi dokumentai.

Policijos departamentas sprendžiant klausimą dėl leidimo importuoti ginklus išdavimo UAB „Oksalis" gavo iš Ginklų fondo 2006 spalio 19 d. raštą Nr. 3GF-811 ir 2006 m.gruodžio 1 d. raštą Nr. 3GF-940 kur buvo nurodyta, kad Ginklų fondas vadovaudamasis Taisyklių 19.2. punktu negali pateikti išvados dėl UAB „Oksalis" prašymo išduoti leidimą importuoti ginklus. 2006 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 3GF-940 nurodyta, kad nėra pateikti duomenys apie importuojamus ginklus būtini pagal galiojančius teisės aktus.

Policijos departamentas informavo UAB „Oksalis" apie priežastis dėl kurių leidimas importuoti ginklus neišduodamas (2006 m. spalio 24 d. raštas Nr.5-S-7819, 2006 m. gruodžio 7 d. raštas Nr.5-S-9199).

Policijos departamentas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos ir vykdė Taisyklių reikalavimus. Todėl Policijos departamento veiksmai sprendžiant klausimą dėl leidimo importuoti ginklus išdavimo UAB „Oksalis" yra teisėti ir nepažeidė UAB „Oksalis" teisių ir teisėtų interesų.

Dėl Ginklų fondo neigiamos pozicijos Taisyklės numato tiesiogines neigiamas teisines pasekmes UAB „Oksalis". Taisyklių 19 punktas nustato, kad leidimas importuoti ginklus neišduodamas, jeigu Ginklų fondo išvada neigiama arba nustatoma, kad pateikti ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai. Todėl galima teigti, kad Policijos departamento sprendimui neišduoti leidimą UAB „Oksalis" importuoti ginklus turėjo įtaką Ginklų fondo neigiama pozicija šio klausimu.

Taisyklių 47 punktas numato, kad juridiniai asmenys, nesutinkantys su valstybės institucijų pareigūnų sprendimais vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, turi teisę juos apskųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymas panaikinti 2006 m. gruodžio 7 d. Policijos departamento sprendimą Nr.5-1-9199 negali būti patenkintas kol Ginklų fondas Policijos departamentui nustatyta tvarka nepateiks teigiamos išvados dėl leidimo išdavimo. Prašymo dėl Ginklų fondo įpareigojimo nustatyta tvarka pateikti atitinkamą išvadą pareiškėjas nesuformulavo. Mano, kad ginčas yra tarp pareiškėjo ir Ginklų fondo dėl pateiktų duomenų (dokumentų).

Ginklų fondas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad vykdant ginklų ir šaudmenų civilinę apyvartą turi būti griežtai laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų siekiant, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nepiktnaudžiautų ir nepažeidinėtų teisės aktų, o taip pat - kad nebūtų pažeidžiami šių asmenų, turinčių licencijas verstis atitinkama veikla, interesai.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintų B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, gabenimo tranzitu taisyklių 2 punktą leidimas importuoti ginklus - tai vienkartinį leidimą importuoti vieną ginklų partiją patvirtinantis dokumentas, o ginklų partija - vienu metu vieno siuntėjo vienam gavėjui siunčiami ginklai, kuriems taikoma ta pati muitinės procedūra. Pagal minėtų taisyklių 12-14 punktus Ginklų fondui ir Policijos departamentui eksportuotojas, importuotojas, gamintojas, taisytojas (perdirbėjas), norintis gauti leidimą eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu ginklus ar leidimą vežti ginklus, turi pateikti prašymą, sutartį bei atskirais atvejais ir kitus dokumentus. Ginklų fondas ir Policijos departamentas turi gauti pakankamai duomenų ir dokumentų, kuriuose aiškiai būtų nurodyta, kokią konkrečią ginklų partiją ketinama importuoti. Akivaizdu, kad šie dokumentai turi leisti nustatyti, kokia ginklų partija bus importuojama ar įvežama. Ir prašyme, ir sutartyje turi būti nurodyti duomenys apie ginklus –jų tipus, rūšis, kiekį. Jeigu tokių duomenų nėra sutartyje, šie duomenys gali būti nurodyti kituose dokumentuose, kurie yra sudėtinė sutarties dalis. Ginklų fondas ne kartą informavo Policijos departamentą, kad laikantis nutarimo reikalavimų, Ginklų fondas pagal gautus dokumentus iš Policijos departamento tikrina, kokius ginklus, šaudmenis ketina importuoti ar įvežti juridinis asmuo, ar šie ginklai nėra A kategorijos ir B, C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai, jų dalys, ar tik šiems ginklams skirti šaudmenys, kurių juridiniai asmenys neturi teisės importuoti bei ar teisėtai įsigyjami ginklai, t.y. ar yra dokumentai, kurie nurodo, kad ginklai įsigyjami teisėtai iš kokių šaltinių, valstybių.

Ginklų fondas skundžiamu atveju negalėjo padaryti išvados dėl UAB „Oksalis“ leidimo išdavimo importuoti ginklus, nes nepakako duomenų. Šiuo atveju nebuvo pateikta sutartis (ar kitas šalių pasirašytas dokumentas), kurioje būtų nurodyta konkreti ginklų partija, kurią ketinama importuoti į Lietuvos Respubliką. Tuo tarpu UAB „Oksalis“ pateikta ir prie skundo pridėta sutartis nustato tik bendrus šalių bendradarbiavimo principus, bendro pobūdžio abipusius įsipareigojimus, aptariami intelektinės teisės klausimai, užsakymų priėmimas ir pan. Šioje sutartyje nėra nurodyta, kokius konkrečius ginklus perka ar ketina pirkti UAB „Oksalis“, todėl nėra galimybės nustatyti, iš kur įsigyjami ginklai ir šaudmenys, kurie nurodyti 2006 m. lapkričio 13 d. prašyme Nr.L-IM/11-007, kuris buvo pateiktas Policijos departamentui.

Šiuo atveju negalima objektyviai nustatyti nei teisėto ginklų įsigijimo šaltinio, nei kokius ginklus ir kokį jų skaičių asmuo ketina importuoti (įvežti). Tokiu būdu atsiranda galimybė pažeisti nustatytą tvarką ir reali grėsmė, kad nustatyta tvarka gavus ne visus duomenis ginklų ar šaudmenų civilinė apyvarta bus vykdoma pažeidžiant ją reglamentuojančius teisės aktus. Dėl šių priežasčių Ginklų fondas ir reikalauja, kad būtų pateikta sutartis ar kiti dokumentai (sutarčių priedai), kuriuose būtų nurodoma konkreti ginklų partija, kurią ketinama importuoti, bei kurie paliudytų teisėtą ginklų įsigijimą.

Vien tik asmens prašymas išduoti vienkartinį leidimą, kuriame nurodomas ginklų kiekis ir jų tipas, negali būti pakankamas pagrindas daryti išvadą dėl tokio leidimo išdavimo. Be to, pagal galiojančius teisės aktus juridiniam asmeniui įvežus ginklus į Lietuvos Respubliką nei Ginklų fondas, nei Policijos departamentas iš jo negauna informacijos apie realiai įvežtus ginklus ar šaudmenis. Tokiu atveju nepateikus kontroliuojančioms institucijoms sutarties ir joje nurodytų duomenų apie įvežamus ginklus, atsiranda reali galimybė su vienu ir tuo pačiu leidimu ir su viena ta pačia sutartimi, kurioje nėra nurodomas konkretus ginklų tipas ar kiekis, importuoti (įvežti) kelias analogiškas ginklų partijas.

Paaiškino, kad žalos apskaičiavimui turėtų būti pateikti konkretūs įrodymai, t. y. tam tikri atsakingų asmenų pasirašyti dokumentai (sutartys, buhalteriniai dokumentai ir pan.), kuriais ir butų pagrįsti pateikti skaičiavimai. Esant padarytai žalai, ji turėtų būti skaičiuojama tai ginklų partijai, kurią neva neteisėtai buvo uždrausta importuoti į Lietuvos Respubliką, o ne tam tikram laikotarpiui, kadangi ginklų ir šaudmenų įvežimas ar importavimas galimas tik leidus kompetentingoms institucijoms. Pažymėjo, kad Ginklų fondo tarnautojai tiksliai ir tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, pareikėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veiklos, pareiškėja netinkamai apskaičiavo ir turtinės žalos dydį, nes žala skaičiuojama tik negautos pajamoms, kurių negavo už ginklus ir šaudmenis , kuriame nebuvo išduotas leidimas importuoti, pareiškėjai nebuvo sudaryta kliūtis vykdyti įprastą ginklų ir šaudmenų prekybą.

Pažymėjo, kad Ginklų fondas nepriima individualaus akto, tik tikrina gautos informacijos ir dokumentų pagrindu, importuojamų ginklų kategoriją, teisėtą įsigijimą, šiuo atveju nepateikė neigiamos išvados, galutinį sprendimą priima Policijos departamentas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 14 d. sprendimu UAB „Oksalis“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Policijos departamento 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 5-1-9199 atsisakyti UAB „Oksalis“ išduoti leidimą importuoti ginklus/šaudmenis ir grąžino Policijos departamentui UAB „Oksalis“ 2006 m. lapkričio 13 d. prašymą išduoti importuoti ginklus ir šaudmenis spręsti iš naujo, skundą dalyje dėl 69 414.11 Lt žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. lapkričio mėn. 13 dieną Policijos departamento pateikė prašymą išduoti leidimą importuoti ginklus.

2006 m. gruodžio 7 d. Policijos departamento sprendimu Nr. 5-1-9199 atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą importuoti B, C, D kategorijos ginklus.

Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705) (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės Įstatymas) 45 straipsnį Ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, Ginklų fondas, pagal savo kompetenciją kitos valstybės institucijos. To paties starinio 2 dalis įtvirtina valstybės tarnautojų, įgaliotų kontroliuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, teises.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės Įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad Įmonė, norinti importuoti, eksportuoti B, C, D kategorijų ginklus, šaudmenis, jų dalis (išskyrus B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, skirtus tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalis, kuriuos turi teisę importuoti (įvežti) tik Ginklų fondas), privalo turėti licenciją. Tokią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šio straipsnio 4-5 dalyse nustatyta, kad pageidaujantis importuoti, eksportuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją B, C, D kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis importuotojas, eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu) kiekvienai ginklų, šaudmenų, jų dalių partijai turi gauti vienkartinį leidimą. Šiuos leidimus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, suderinęs su Ginklų fondu (4 d.).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos detalizuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Dėl ginklų ir šaudmenų gabenimo (2003 m. gegužės 27 d. Nr. 665) patvirtintos B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, gabenimo tranzitu taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 2 punktą. yra pateiktas sąvokų išaiškinimas, pagal kurias: ginklų importas – ginklų įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš Bendrijos muitų teritorijai nepriskirtų šalių arba teritorijų. Leidimas importuoti ginklus reiškia – vienkartinį leidimą importuoti vieną ginklų partiją patvirtinantis dokumentas. Ginklų partija – vienu metu vieno siuntėjo vienam gavėjui siunčiami ginklai, kuriems taikoma ta pati muitinės procedūra.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad importuoti ginklus leidžiama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, turintiems Policijos departamento išduotą licenciją importuoti ginklus, šaudmenis, jų dalis (toliau – ir importuotojai) ir gavusiems Policijos departamento leidimą importuoti ginklus.

Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad importuotojas, norintis gauti leidimą importuoti ginklus, pateikia Policijos departamentui užpildytą prašymą (1, 2, 3, 4 priedai), juridinio asmens įregistravimo pažymėjimą, licenciją importuoti ginklus. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai ir informacija, nurodyta Taisyklių 13.2. leidimui importuoti ginklus gauti: sutartis (kontraktas) ir jos kopija (13.2.1.p.); užsienio valstybės eksportuotojo ar gamintojo pateikti reikalavimai (tik tuo atveju, kai eksportuotojas ar gamintojas tokius reikalavimus pateikia) (13.2.2. p.);

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. lapkričio 13 d. kreipdamasis į Policijos departamentą su prašymu pateikė Taisyklių 12, 13.2. punktuose nurodytus dokumentus: UAB „Oksalis“ 2006 m. spalio 3 d. sutartį su kompanija „Remington“ (JAV) – anglų kalba ir sutarties vertimą į lietuvių kalbą (T. I., b.l. 11-35, 36-57); UAB „Oksalis“ juridinio asmens įregistravimo pažymėjimą (T. I., b.l. 65); UAB „Oksalis“ ginklų, šaudmenų, jų dalių importo, eksporto Licenziją Nr. 000100, išduotą 2004 m. spalio 19 d. Policijos departamento (T. I., b.l. 62);

Pagal Taisyklų 17 p. prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų kopijas Policijos departamentas pateikia Ginklų fondui. Ginklų fondas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, per 5 darbo dienas Policijos departamentui raštu pateikia išvadas dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo (Taisyklų 18 p.).

Policijos departamentas 2006 m. gruodžio 7 d. vadovaudamasis Taisyklių 19.1 p. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 5-1-9199 atsisakyti išduoti leidimą importuoti ginklus/šaudmenis, nes Policijos departamentas gavo neigiamą Lietuvos Respublikos Ginklų fondo išvadą. Policijos departamentas sprendime taip pat nurodė, kad Ginklų fondas 2006 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 3GF-940 informavo, kad nėra pateikti duomenys apie importuojamus ginklus, būtini pagal galiojančius teisės aktus (b.l. 101).

Pagal Taisyklių 19.1. punktą leidimas eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu ginklus, leidimas vežti ginklus (toliau vadinama – leidimas) neišduodamas, jeigu gauta neigiama Ginklų fondo išvada.

Pagal Taisyklių 16 punkto nuostatas Policijos departamentas atsisakydamas išduoti leidimą turi pateikti rašytinį motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą

Skundžiamas Policijos departamento 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 5-1-9199 yra individualus administracinis aktas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 2 str., 9 d., nurodytus požymius bei sukeliantis pasekmes. Šiuo aktu užbaigiama leidimo išdavimo procedūra.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą ne tik neatitinka minėtų Viešojo administravimo nuostatų, bet ir Taisyklių 16 punktų nuostatų, nes jis yra nemotyvuotas, nenurodyta, kokių duomenų trūksta apie importuojamus ginklus ir kokiems galiojantiems teisės aktams jie neatitinka. Tokiu atveju, nepagrįstai suvaržoma pareiškėjo teisė realizuoti savo teises gauti leidimą importuoti ginklus.

Policijos departamentas kaip viešojo administravimo institucija nagrinėdama leidimo pareiškėjui išdavimo klausimą turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktų nuostatomis prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Policijos departamento 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 5-1-9199 yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir dėl to yra naikintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. Nutarimo Nr. 1232, kuriuo patvirtinti Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų (tolau- Nuostatai) 1 p. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta Vyriausybės įstaiga, aprūpinanti valstybės institucijas, juridinius ir fizinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir specialiosiomis priemonėmis. Pagal Nuostatų 6.11 punktą Ginklų fondas pagal kompetenciją kontroliuoja ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje;

Pagal Taisyklų 17 punktą prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų kopijas Policijos departamentas pateikia Ginklų fondui. Ginklų fondas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, per 5 darbo dienas Policijos departamentui raštu pateikia išvadas dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo (Taisyklų 18 p.).

Policijos departamentas 2006 m. lapkričio 21 d. Ginklų fondo prašė pateikti išvadas, Ginklų fondas 2006 m. gruodžio 1 d. Policijos departamentui pranešė, kad negali pateikti išvados dėl UAB „Oksalis“ 2006 m. lapkričio 13 d. prašymo, nes nėra duomenų apie importuojamus ginklus (b.t. I., b.l. 102).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad Ginklų fondas neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, numatytų Taisyklų 18 punkte, t.y. per 5 darbo dienas Policijos departamentui raštu nepateikė išvadų dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (1 d.). Teismas <...> nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl pareiškėjos reikalavimas teismui įpareigoti Ginklų fondą pateikti teigiamą išvadą yra nepagrįstas.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.245-6.250 straipsniuose. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 str., kurio 1 d. reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 d. nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti skolininko veiksmai. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos turi būti nustatytos šios sąlygos 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Kadangi iš pateiktos sutarties (b.t. I., b.l. 11-37) bei pareiškėjos pateiktų skaičiavimų negalima nustatyti, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ir kokio dydžio, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, teismas konstatavo, kad pateiktas pareiškėjos negautų pajamų paskaičiavimas neįrodo žalos. Todėl skundą šioje dalyje atmetė.

III.

Pareiškėjas UAB „Oksalis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą ir pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti pilnai.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai ir nepilnai įvertino bylos aplinkybes ir apelianto pateiktus argumentus, formaliai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, netinkamai taikė ABTĮ nuostatas. Mano, kad teismas neišsprendė ginčo iš esmės. Teismas nevertino Vyriausybės nutarimo Nr. 665 „Dėl ginklų ir šaudmenų gabenimo" nuostatų, reglamentuojančių leidimo importuoti ginklus išdavimo tvarką. Vadovaujantis šio teisės akto 4 dalies 16-19 punktais leidimą importuoti ginklus, gavęs atitinkamus dokumentus, išduoda Policijos departamentas prie VRM, tačiau tik gavęs teigiamą LR Ginklų fondo išvadą. Minėtų taisyklių 19 punkto 1 papunktyje įtvirtinta, jog leidimas eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu ginklus, leidimas vežti ginklus neišduodamas, jeigu gauta neigiama Ginklų fondo išvada.

2. Šioje byloje ginčas ir kilo dėl to, jog Ginklų fondas nepagrįstai, atsisakė išduoti teigiamą išvadą dėl leidimo išdavimo ginklų importui, o Policijos departamentas nors ir pripažindamas, kad dokumentai leidimui gauti yra pateikti visi ir tinkamai (tai patvirtino liudijęs Policijos departamento licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Vaškevičius teismo posėdžio protokolas 2007 m. birželio 4 d., b.l. 41,42) formaliai be ginklų fondo teigiamos išvados leidimo importuoti ginklus išduoti negali. Teismas nevertino Ginklų fondo veiksmų teisėtumo, todėl ginčas nebuvo išspręstas iš esmės. ABTĮ 88 straipsnis numato, kad patenkinus skundą teismas gali priimti sprendimą įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Ginklų fondas neatliko veiksmų, kuriuos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, privalėjo atlikti, t. y. nepagrįstai atsisakė duoti teigiamą išvadą, motyvuodamas vien ta aplinkybe, kad nėra pateikti duomenys apie importuojamus ginklus, būtini pagal galiojančius aktus.

4. Apeliantas buvo pateikęs atsakovams visus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei „B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, gabenimo tranzitu taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 665, numatytus dokumentus leidimui importuoti ginklus gauti. Tačiau atsakovai, pažeidę Taisyklių 16 punkte numatytą 10 darbo dienų terminą, leidimo nepagrįstai neišdavė. Pagrindinis Policijos departamento atsisakymo argumentas buvo tas, jog Ginklų fondas yra davęs neigiamą išvadą.

5. Ginklų fondas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ABTĮ 90 straipsnio nuostatą, numatančia, jog bylose dėl administracinio subjekto neveikimo, t.y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

6. Palikus galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, įpareigojantį Policijos departamentą iš naujo svarstyti klausimą dėl leidimo importuoti ginklus išdavimo, ginčas tarp šalių nebūtų iš esmės išspręstas. Ginklų fondas ir toliau neatliktų privalomų veiksmų, nepagrįstai neduotų teigiamos išvados, ir toliau nepateiktų tokio sprendimo motyvų. Mano, jog vienintelis kelias įvykdyti teisingumui šioje byloje - įpareigoti Ginklų fondą duoti teigiamą išvadą, nes yra visos prielaidos jai duoti.

7. Apeliantas byloje pateikė pakankamai duomenų patvirtinančių, jog egzistuoja visos trys teismo nurodytos nuostoliams atlyginti sąlygos.

8. Apeliantas numatydamas gauti pajamas, 2006 m. spalio 3 d. pasirašė sutartį su Remington Arms Company, Ine, t. y. visame pasaulyje garsia JAV įmone, gaminančia ir parduodančia sportiniam ir medžiokliniam šaudymui skirtus ginklus bei šaudmenis. Pasirašius sutartį su minėta įmone, apeliantas įgijo teisę pirkti iš minėtos įmonės ginklus bei šaudmenis. Abi pusės susitarė, kokį minimalų kiekį apeliantas įsipareigojo nupirkti per metus. UAB „Oksalis" buvo įsteigta 1993 m., o nuo 1995 m. verčiasi prekyba (t.y. importu-eksportu) ginklais bei šaudmenimis (leidimai bei licencijos, patvirtinančios šią aplinkybę yra bylos medžiagoje). Apeliantas turi patirties vykdyti šią veiklą. Apeliantas Remington prekes jau ne pirmą kartą importuoja į Lietuvos Respubliką, nors anksčiau jas pirkdavo ne tiesiogiai iš gamintojo, bet iš kitų tarpininkų (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys išankstiniai sutikimai vežti ginklus), todėl gerai tiksliai žino šių prekių kainodarą.

9. Apeliantas daug laiko ir išlaidų skyrė tam, kad būtų sudaryta tiesioginė sutartis su Remington Arms Company, Ine ir tikėjosi, jog šias išlaidas kompensuos padidėjusi prekių apyvarta. Be to, sudarytos sutarties nuostatos numato, jog apeliantas privalo iki 2007 m. gruodžio 31 d. nupirkti prekių kiekį ne mažesnį nei už 50 000, 00 JAV dolerių. Neįvykdžius šios sąlygos, sutartis gali būti nutraukta. Apelianto prekyba yra specifinė, t. y. priklauso nuo medžioklės sezonų. Prašymo išduoti leidimą padavimo metu, t. y. 2006 m. spalio mėn. kaip tik prasidėjo rudens medžioklės sezonas, kuomet ginklų ir šaudmenų apyvarta būna didžiausia. Prekių apyvartą taip pat įtakoja ir Kalėdinės prekybos laikotarpis. Apeliantas pagrįstai tikėdamasis prekiauti naujomis prekėmis, neįsigijo prekių iš kitų šaltinių . Todėl žala jam susidarė dėl negautų pajamų dėl sumažėjusios prekių apyvartos bei mažesnio pelno gavimo dėl mažesnio prekių vertės antkainio.

Atsakovui vilkinant priimti sprendimą bei priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, apeliantas patyrė turtinę 69 414, 11 Lt žalą. Apeliantas patirtų nuostolių dydį pagrindė byloje pateiktu žalos paskaičiavimu, kuris yra teisingas, išsamus, pilnai atspindintis, kokio dydžio nuostolius dėl Valstybės institucijų ir jų pareigūnų neveikimo patyrė apeliantas. Apeliantas patirtos žalos dydį paskaičiavo, remdamasis trijų metų duomenimis už laikotarpius nuo spalio mėn. 15 d. iki sausio mėn. 5 d., paskaičiavęs kokie prekių kiekiai buvo realiai parduoti atitinkamais laikotarpiais (atsakovės aptartų duomenų neginčijo). Mano, kad toks nuostolių skaičiavimo būdas yra teisėtas, pagrįstas ir pakankamai atspindintys realiai patirtų nuostolių dydį.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo suformuotos praktikos (Administracinė byla Nr. Al5 - 1266/2006, Administracinė byla Nr. A4- 1202/2006, Administracinė byla Nr. A4- 1769/2005.

Teismui kilus abejonių dėl nuostolių dydžio, teismas pats privalo nustatyti konkretų nuostolių dydį, remdamasis byloje pateiktais įrodymais. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, kuriam kilo abejonių dėl nuostolių dydžio, nepagrįstai atsisakė įvykdyti CK 6.249 str. 1 dalyje numatytą pareigą, pačiam nustatyti nuostolių dydį.

Atsiliepimas

Policijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog teismo sprendimas skundą tenkinti iš dalies yra pagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Ginklų fondas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojo pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ginčas teisme išsprendžiamas iš esmės, kai bylą nagrinėjantis teismas išnagrinėja visus jam pareikštus reikalavimus, atitinkamai juos patenkindamas arba atmesdamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas argumentuotai pasisakydamas dėl kiekvieno UAB „Oksalis" (patikslintame) skunde išdėstyto reikalavimo ir atitinkamai juos patenkindamas arba atmesdamas, užtikrino tinkamą bylos nagrinėjimo procesą bei išsprendė šalių ginčą iš esmės.

Ginklų fondas nevilkino (teigiamos/neigiamos) išvados išdavimo procedūros, kadangi iš pareiškėjo negavęs visų reikalingų dokumentų, negalėjo priimti jokių administracinių sprendimų. Apie šias aplinkybes Ginklų fondas 2006 m. spalio 19 d. raštu Nr. 3GF-811 ir 2006 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 3GF-940 informavo Policijos departamentą (kaip pareiškėjo prašymą gavusią ir nagrinėjančią instituciją), kuris savo ruožtu 2006 m. spalio 24 d. raštu Nr. 5-1-7819 ir 2006 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 5-1-9199 informavo pareiškėją. Pareiškėjui buvo suteikta teisė pateikti papildomus dokumentus, kurių pagrindu atsakovai būtų galėję užbaigti atitinkamas administracines procedūras. Tačiau pareiškėjas papildomų dokumentų nepateikė, o kreipėsi į teismą, reikalaudamas įpareigoti atsakovus tų pačių dokumentų pagrindu priimti atitinkamus administracinius sprendimus. Tokie pareiškėjo reikalavimus vertina kaip nesąžiningą piktnaudžiavimą savo teisėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS8 - 155 - 06, konstatavo, jog teismui pateikiamų skundų reikalavimai turi būti tokie, kad jais remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį realiai įvykdyti. Pareiškėjo (patikslintame) skunde pareikšti reikalavimai realiai neįvykdytini.

Šalies argumentai

Pareiškėjo reikalavimų įpareigoti priimti teigiamą išvadą ir išduoti leidimą importuoti ginklus/šaudmenis patenkinimas sukurtų kvestionuotiną precedentą, jog teismas, pakeisdamas griežtai reglamentuotą privalomą administracinę procedūrą, neturėdamas specialių žinių apie ginklus ir šaudmenis bei nekontroliuodamas visos pagal galiojančius LR teisės aktus būtinos informacijos (pvz. neturėdamas operatyvinių duomenų), savo iniciatyva išspręstų leidimo išdavimo klausimą iš esmės (įpareigotų priimti teigiamą išvadą ir išduoti leidimą importuoti ginklus/šaudmenis), remdamasis vien tik byloje pareiškėjo pateiktais dokumentais.

Pagal LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl ginklų ir šaudmenų gabenimo" nuostatas juridinis asmuo, ketinantis importuoti ginklus į Lietuvos Respublikos teritoriją, privalo Policijos departamentui kartu su užpildytu prašymu pateikti dokumentus, kurie atitiktų ne tik formaliuosius, tačiau taip pat ir materialiuosius kriterijus, t. y. turi būti pateikti reikalaujami dokumentai pagal nustatytą formą (nutarimo 12-13 p.) ir atitinkamai įformintas šių dokumentų turinys (nurodyti išsamūs duomenys apie ginklus ar šaudmenis). Tai, be kita ko, patvirtina ir nutarimo 19.2. papunktis, kuris numato, kad leidimas eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu ginklus, leidimas vežti neišduodamas, jeigu pateikti ne visi (formalusis aspektas) arba netinkamai įforminti dokumentai (materialusis aspektas).

Pareiškėjo Policijos departamentui pateikti dokumentai nebuvo tinkamai įforminti, todėl leidimo importuoti ginklus ir šaudmenis išdavimo procedūra nebuvo užbaigta.

Paaiškino, kad nagrinėjant reikalavimus dėl žalos (negautų pajamų forma) atlyginimo, būtina atsižvelgti į realias kreditoriaus galimybes gauti tokias pajamas, ankstesnes kreditoriaus pajamas, taip pat pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti prašomų priteisti nuostolių dydį, byloje pateikė sutarties su Remington Arms Company nuorašą bei žalos (negautų pajamų) paskaičiavimą, tačiau nei viename iš šių dokumentų nėra jokių duomenų apie realias UAB „Oksalis" galimybes gauti 69 414,11 Lt dydžio pajamas, ankstesnes UAB „Oksalis" bendrąsias pajamas/bendrąjį pajamų sumažėjimą (neišskiriant pajamų, gaunamų vien tik iš Remington firmos gaminių) bei priemones, kurių pareiškėjas ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Be to, teismui pareiškėjo pateiktuose paskaičiavimuose pateikti duomenys apie tariamai ketintą įsigyti Remington firmos gaminių kiekį/kainą visiškai nesutampa su pareiškėjo pateiktame 2006 m. spalio 5 d. prašyme išduoti leidimą importuoti ginklus pateiktais duomenimis (nurodomu gaminių kiekiu).

Pareiškėjas turi platų įvairių ginklų/šovinių gamintojų gaminių asortimentą, užtikrinantį pastovias ir stabilias pareiškėjo pajamas bei, esant reikalui, galintį prekyboje laikinai pakeisti Remington firmos gaminius. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kokią visų bendrų gaunamų pajamų dalį sudaro pajamos, gaunamos iš Remington firmos gaminių prekybos, taip pat apie bet kokius pelningumo pasikeitimus ryšium su leidimo importuoti ginklus ir šaudmenis negavimu, todėl daryti bet kokias išvadas apie pareiškėjo negautas pajamas (pajamų sumažėjimą) nebuvo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo proceso metu apelianto atstovai prašė apeliacinį skundą patenkinti ir paaiškino apeliacinio skundo argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovo Ginklų fondo atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia netinkamu faktinių aplinkybių įvertinimu bei teisės taikymu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Dėl Policijos departamento 2006 m. gruodžio 07 d. sprendimo pagrįstumo

Ginčas byloje kilo dėl to, kad Policijos departamentas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 5-1-9199 netenkino UAB „Oksalis“ prašymo išduoti leidimą importuoti ginklus.

Ginčo santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2006 m. gegužės 28 d. redakcija). Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Dėl ginklų ir šaudmenų gabenimo (2003 m. gegužės 27 d. Nr. 665) patvirtintos B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, gabenimo tranzitu taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 19 punkte nurodyti atvejai, kada leidimas ginklui neišduodamas. Vienas iš atsisakymo išduoti leidimą pagrindų – kai gauta neigiama Ginklų fondo išvada. Ginklų fondas 2006 m. gruodžio 1 d. policijos departamentui pranešė, kad negali pateikti išvados dėl UAB „Oksalis“ 2006 m. lapkričio 13 d. prašymo, nes nėra pateikti duomenys apie importuojamus ginklus būtini pagal galiojančius teisės aktus (T. I. b.l. 102). Šis pranešimas vertintinas kaip neigiama išvada.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Policijos departamento 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 5-1-9199 yra individualus administracinis aktas ir turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus. Šis straipsnis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, individualiame teisės akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Policijos departamento 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimas pagrįstas objektyviais faktais – t.y. nurodyta, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į Ginklų fondo neigiamą išvadą. Kaip minėta, neigiama Ginklų fondo išvada yra savarankiškas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą ginklams, todėl Policijos departamentas neprivalo nurodyti kokių nors kitų motyvų, dėl kurių atsisakė išduoti UAB „Oksalis“ leidimą. Sprendime nurodyta, kokiomis teisės normomis jis grindžiamas. Sprendime aiškiai suformuluota, kad leidimas išduotas nebus. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog skundžiamas Policijos departamento sprendimas yra nemotyvuotas, nenurodyta kokių dokumentų trūksta apie importuojamus ginklus ir kokiems galiojantiems aktams jie prieštarauja. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamame Policijos departamento sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nors pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, individualiame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Tačiau pažymėtina, kad apskundimo tvarkos nenurodymas šiuo atveju nelaikytinas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą remiantis ABTĮ 89 straipsniu naikinti sprendimą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Policijos departamento 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį nebuvo pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir pareiškėjo UAB „Oksalis“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo Ginklų fondą pateikti teigiamą išvadą.

Pareiškėjas neprašė pirmosios instancijos teismo pripažinti neteisėta ir panaikinti Ginklų fondo išvadą, todėl šios neigiamos išvados pagrįstumo klausimas byloje nenagrinėtinas.

Pareiškėjas skundu prašė įpareigoti Ginklų fondą pateikti teigiamą išvadą Policijos departamentui dėl leidimo importuoti ginklus išdavimo UAB „Oksalis“ pagal bendrovės 2006 m. lapkričio 13 pateiktą prašymą. Taisyklių 17 punktas numato, kad prašymo ir kartu su juo pateiktų dokumentų kopijas Policijos departamentas pateikia Ginklų fondui. Pagal Taisyklių 18 punktą, Ginklų fondas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, per 5 darbo dienas Policijos departamentui raštu pateikia išvadas dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo. Byloje nustatyta, kad policijos departamentas 2006 m. lapkričio 21 d. ginklų fondui pateikė prašymą pateikti išvadas (T. I., b.l. 103), Ginklų fondas 2006 m. gruodžio 1 d. policijos departamentui pranešė, kad negali pateikti išvados dėl UAB „Oksalis“ 2006 m. lapkričio 13 d. prašymo, nes nėra pateikti duomenys apie importuojamus ginklus būtini pagal galiojančius teisės aktus (T. I. b.l.102). Ši išvada atitinka individualaus administracinio akto požymius, nes priimta vykdant administravimo funkcijas ir skirtas konkrečiam subjektui. Nurodytu aktu pareiškėjui nebuvo suteikta teisė importuoti ginklus. Administracinis aktas, ribojantis pareiškėjo teises, gali būti skundžiamas teismui .Tokia teisę suinteresuotam asmeniui numato ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis. Teismas, išnagrinėjęs skundą, gali aktą panaikinti ABTĮ 89 straipsnyje numatytais panaikinimo pagrindais. Tokiu būdu, tik panaikinęs aktą ir nustatęs pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomo intereso pažeidimą teismas gindamas pažeistą teisę gali priimti vieną iš sprendimų numatytų ABTĮ 88 straipsnyje. Pareiškėjas šioje byloje neskundė ir neprašė panaikinti Ginklų fondo 2006 m. gruodžio 1 d. akto. Todėl teismas negalėjo vertinti jo teisėtumo, nes pagal ABTĮ 23 straipsnį pareiškėjas teikdamas skundą pasirenka teisių gynimo būdą ir skundo turiniu nustato jo nagrinėjimo ribas. Teismas savo iniciatyva, neišsiaiškinęs pareiškėjo valios dėl skundo nagrinėjimo apimties, negali peržengti skundo nagrinėjimo ribų. Todėl, nesant skundo dėl Ginklų fondo 2006 m. gruodžio 1 d. akto ir neįvertinus jo teisėtumo bei jo nenuginčijus, nėra pagrindo įpareigoti Ginklų fondą pateikti teigiamą išvadą dėl leidimo pareiškėjui importuoti ginklus pagal jo 2006 m. lapkričio 13 prašymą.

Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjo UAB „Oksalis“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Apeliantas turtinės žalos atlyginimą sieja su Policijos departamento ir Ginklų fondo neteisėtais veiksmais.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6. 271 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis (redakcija, galiojusi 2006 m. spalio 31 patikrinimo akto priėmimo metu) numatė, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Tokiu būdu ginčo santykių kvalifikavimas yra tinkamas. Tačiau deliktu padarytos žalos atlyginimui kaip atskirai atsakomybės rūšiai yra privalomi bendrieji teisės pažeidimo elementai.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6. 245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini keturi elementai. Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima. Turi būti: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Ši norma pagal teisinį reguliavimą yra bendra CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatytos specialios normos atžvilgiu, kuri numato valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo sąlygą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat pažymėtina, kad turtinės žalos atsiradimas siejamas su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sukeliančiais teisines pasekmes atitinkamam visuomeninio santykio dalyviui.

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą turtinę žalą kildina iš administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, tai yra Policijos departamento 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir ginklų fondo 2007 m. gruodžio 1 d. neigiamos išvados. Teismui pripažinus, kad Policijos departamento 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir nenustačius Ginklų fondų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pripažinti, jog policijos departamentas ir Ginklų fondas, būdami viešojo administravimo subjektai, padarė žalą pareiškėjui. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės elementų, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, nepagrįstas.

Neįrodžius atsakovų neteisėtos veikos, kuri eliminuoja atsakovų pareigą atlyginti atsiradusią žalą, atsakovų kaltės klausimas bei kiti teisės pažeidimo elementai nevertintini.

Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas todėl paliekamas nepakeistas.

Nepatenkinus apeliacinio skundo, ir pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, t. y. priėmus sprendimą pareiškėjo nenaudai, pareiškėjas neturi teisės gauti savo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

UAB „Oksalis“ apeliacinį skundą atmesti.

pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. birželio 14 d. sprendimą ir UAB „Oksalis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasStasys GagysRičardas Piličiauskas