Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. I. ir A. I. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis VĮ Turto banku, Alytaus rajono savivaldybės administracija dėl nuosavybės teisė įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybės administracija neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai 2019-11-12 internetiniame tinklapyje www.teismai.lt patalpinant pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis taikoma sprendžiant turto nuosavybės klausimus asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį ir toks valdymas sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis).

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad 2011-10-21 pareiškėja S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė ne notarinės formos rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu S. I. iš J. L. už 900,00 litų įgijo kluoną, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja S. I. kluoną pirko būdama santuokoje su pareiškėju A. I. ir nuo įgijimo momento iki dabar sutuoktiniai kluonu nepertraukiamai naudojasi, jį valdo, nors nėra įgiję nuosavybės teisių į statinį ir įregistravę šio statinio nekilnojamojo turto registre savo vardu dėl pirkimo – pardavimo sutarties ydingumo – neatitikimo įstatymo reikalaujamos formos, kas reiškia, jog pareiškėjai nėra kluono, galinčio būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkai. Kluonas taip pat nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kito asmens vardu (b. l. 6).

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės atitinka įstatymo reikalaujamų sąlygų fakto dėl įgyjamosios senaties patvirtinimą. Pareiškėjai pareiškime nurodė ir jų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad kluoną S. I. ir A. I. iš J. L. pirkimo būdu įgijo 2011 metais. Šį faktą neginčijamai patvirtina į bylą pateikta rašytinė 2011-10-21 tarp S. I. ir J. L. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios sąlygos numato, kad S. I. už 900,00 litų perka pardavėjui J. L. priklausantį kluoną (b. l. 14). Iš pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad nuosavybės teises į kluoną 1994-03-09 potvarkiu Nr. 40-v Alytaus rajono valdyba atstatė P. M., o pastaroji savo ruožtu kluoną 1994-12-04 ne notarinės formos rašytine sutartimi perleido J. L. ir A. D. (b. l. 13). Pareiškėjų parodymais 1998 metais J. L. iš bendraturčio A. D. atpirko dalį kluono. Kad pastatu naudojosi J. L., patvirtina Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alytaus seniūnijos 2018-12-27 pažyma Nr. R5-(1.14)-106, kurioje nurodyta, kad pagal seniūnijos 1998-2002 metų ūkinę knygą Nr. 5 namų ūkio Nr. 192 kluonas 11¹ž statytas 1987 metais priklausė J. L. (b. l. 15). Duomenų, kad šis faktas būtų išviešintas nekilnojamojo turto registre, nėra.

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjai nėra kluono, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), galinčio būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkai, bet yra sąžiningai įgiję minėtą daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad bendras terminas, per kurį pareiškėjai ir ankstesnis daikto valdytojas J. L. kluoną valdė, yra ilgesnis nei dešimt metų. Įgyjamosios senaties laiko skaičiavimui taikytina CK 4.71 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Šiuo atveju pareiškėjų ir ankstesnio kluono valdytojo J. L. valdymo sąlygos atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjai valdė kluoną, į šį daiktą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį daiktą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie civilinės bylos iškėlimą teisme. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 str.- 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į daiktą.

.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pagalbinį ūkio pastatą – kluoną, plane pažymėtą indeksu 11¹/ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. I., (duomenys neskelbtini) po 10,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 247300010112394300, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.