- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-158-135-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- A. U.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-135/2009
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.20.12; 2.4.6.
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. nuteistas pagal LR BK 242 str. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 7 (septynių) mėnesių ir 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. nuteistas už tai, kad būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t.y. jis nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d., išvykdamas iš nustatytos gyvenamosios vietos, vengė atlikti pagal 2006 m. spalio 20 d. Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir neatliktos 11 (vienuolikos) mėnesių ir 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies žinodamas, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.
Šalies argumentai
Su priimtu nuosprendžiu nuteistasis nesutinka. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad apie 2008-09-11 nutartį, kuria jis buvo pasiųstas atlikti likusios bausmės, jis sužinojo 2008-09-16 ir nutartį apskundė 2008-09-19, manydamas, kad jos apskundimo terminas dar nepasibaigęs. Priėmus minėtą nutartį, nuteistasis nebesilaikė teismo jam nustatytų įpareigojimų, gyveno pas draugę, o apie tai, kad jo skundas atmestas, sužinojo tik 2008 metų spalio mėn. viduryje. A. U. teigia, kad jis negalėjo slapstytis nuo 2008 metų rugsėjo 16 d., kadangi apie tai, kad teismas nenagrinėjo jo skundo dėl 2008-09-11 nutarties, jis sužinojo tik spalio mėn., taip pat nurodo, kad nuo policijos pareigūnų jis nesislėpė, o ketino pats prisistatyti pareigūnams, kada būtų apsigydęs, susipirkęs reikalingus daiktus ir susiruošęs. Nuteistasis skunde nurodo, kad šitais jo žodžiais teismas nepatikėjo ir nusprendė, kad jis tyčia slapstėsi nuo policijos pareigūnų ir taip vengė atlikti jam paskirtą bausmę, taip pat nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu, nors šio nusikaltimo ir nepadarė tyčia. Taip pat skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė per griežta ir prašo ją sušvelninti, nurodo, kad labai gailisi.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo advokatas gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, pagrįstai A. U. pripažino kaltu pagal LR BK 242 str. Liudytojų ir paties nuteistojo duoti parodymai įrodė, kad nuteistasis žinojo apie tai, kad yra priimta nutartis dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos panaikinimo ir jis yra pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį.
Tai, kad nuteistasis skunde nurodė, kad tyčia nuo policijos pareigūnų nesislapstė, o tik būdamas laisvėje norėjo pasigydyti ir pasiruošti laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir būtų pats prisistatęs pareigūnams, negali būti vertinama kaip nevengimu atlikti jam paskirtos bausmės, kadangi įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems ir turi būti vykdomi. Nors A. U. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad jis kaltu pripažintas nepagrįstai, nes jo veiksmuose tyčios vengti bausmės nebuvo, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija kaltės klausimą be motyvų, kurių pagrindu skundžiamas nuosprendis galėtų būti keičiamas, kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie įrodo, kad A. U. tyčia siekė išvengti likusios bausmės atlikimo. Tą įrodo A. U. nutarties dėl lygtinio paleidimo panaikinimo apskundimas, pareigūnų pranešimas nuteistojo artimiesiems apie minėtą nutartį, taip pat tai, kad po minėtos nutarties priėmimo A. U. nebesilaikė teismo jam nustatytų apribojimų ir kitos aplinkybės. O A. U. skunde nurodytas teiginys, kad nevykdė teismo sprendimo, kadangi gydėsi ir būtų vėliau pats atvykęs pas pareigūnus, yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas, todėl laikytinas tik noru sušvelninti savo, kaip nuteistojo, padėtį ir išvengti griežtesnės bausmės.
Įvertinus bylos medžiaga, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. U. vėl padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą netrukus po paskutinio nuteisimo, teistumui neišnykus, pagrįstai nuteistąjį nuosprendžiu pripažino recidyvistu (LR BK 27 str.), todėl teismas nuteistajam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas BK 242 str. sankcijoje numatytam tokios bausmės rūšies vidurkiui. Įvykdytas nesunkus nusikaltimas, nuteistasis pagal gyvenamąją vietą apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai, buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, subendrindamas 2009-03-02 nuosprendžiu paskirtą ir 2006-10-20 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį 7 mėnesius 7 dienas, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 64 str.1 d., 3 d. bausmes iš dalies sudėdamas prie griežtesnės bausmės pridedamas švelnesnę bausmė ir paskyrė galutinę 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra per griežta.
Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad 2009-03-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, A. U. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, todėl švelninti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.