Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

jis, 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 15.30 val., vykdydamas individualią veiklą (veiklos sritis - stogų dengimo bei pastatų rekonstravimo) ir būdamas darbdaviu, atlikdamas gyvenamojo (duomenys neskelbtini) namo, esančio Ežaičių k., Klaipėdos r., stogo dangos rekonstrukciją, darbams atlikti pasikvietė fizinį asmenį G. P., su kuriuo nesudarė darbo sutarties bei kuriam neišdavė tinkamų darbo rūbų, avalynės bei asmeninių apsaugos priemonių – šalmo, lynų ir saugos diržų, neįvertino profesinės rizikos dėl darbuotojo patekimo/nusileidimo kopėčiomis, neapsaugotomis kolektyvinėmis priemonėmis (aptvarais, turėklais ar pan.) ant/nuo daugiau nei 3 metrų aukštyje esančio stogo, neinstruktavo kaip saugiai atlikti pagalbinius darbus statybvietėje, užkelti medžiagas ant stogo ir kokias konkrečias technines priemones būtina naudoti siekiant išvengti kritimo iš aukščio, tuo pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus: 1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) reikalavimus:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, <...>;

4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>;

5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, <...>;

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą. Nustato darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) reikalavimus:

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti.<...>

28 straipsnio (Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis) reikalavimus:

1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.

2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

2. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 reikalavimus:

18. Užtikrindamas darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėje, savarankiškai dirbantis asmuo, atlikdamas darbus, numatytus darbų atlikimo sutartyje, privalo vykdyti:

18.1. mutatis mutandis taikomas darbdavio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnyje, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 28 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnyje,

4 priedo reikalavimus:

37. Kritimas iš aukščio:

37.1. nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones;

37.2. darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.

38.4. kopėčios turi būti pakankamai tvirtos ir reikiamai prižiūrimos. Jos turi būti tinkamai naudojamos atitinkamose vietose ir pagal paskirtį;

46. Stogo darbai:

46.1. jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo;

3. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331, reikalavimus:

7. Darbdavys privalo:

7.1. nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis Nuostatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad darbuotojas padengia dalį išlaidų už tas asmeninės apsaugos priemones, kuriomis naudojasi ne vien darbo vietoje, arba asmeninės apsaugos priemonės susidėvėjo, buvo sugadintos ar dingo dėl darbuotojo kaltės;

7.3. išduoti darbuotojui asmenines apsaugos priemones, kurios privalo:

7.3.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių ir (ar) pavojų darbo aplinkoje, pačios nesukeldamos papildomos rizikos;

7.3.2. atitikti darbo vietoje esančias sąlygas;

7.3.3. atitikti ergonominius reikalavimus ir darbuotojo sveikatos būklę;

7.3.4. tiksliai tikti darbuotojui, atlikus visus būtinus pakeitimus (priderinimus);

7.4. aprūpinti darbuotoją, kurį vienu metu veikia daugiau kaip vienas veiksnys ar (ir) pavojus, visomis reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kurios būtų tarpusavyje suderintos ir garantuotų apsaugą nuo šių veiksnių ir (ar) pavojų;

7.7. informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimą darbo vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos priemonių, turinčių atitikti Nuostatų 7.3 ir 7.4 papunkčių reikalavimus, paskirtį ir apie tai, nuo kurių veiksnių ir (ar) pavojų jos saugo; rengti asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo ir naudojimo mokymus ir, jei reikia, demonstravimą; pagrindinius jų naudojimo reikalavimus įrašyti į darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas;

7.13. įvertinti veiksnių keliamus ir kitus pavojus ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo duomenimis, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais, Reglamento (ES) 2016/425 nuostatomis. Siekdamas šio tikslo, darbdavys privalo:

7.13.1. pagal Nuostatų 1 priedą sudaryti Profesinės rizikos veiksnių ir pavojų įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones, lentelę <...>;

7.13.2. parengti Darbuotojams nemokamai išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašą pagal Nuostatų 4 priedą, vadovaudamasis sudaryta (-omis) Lentele (-ėmis) ir atsižvelgdamas į Pavyzdinį asmeninių apsaugos priemonių rūšių, susijusių su pavojais, nuo kurių jos saugo, sąrašą (Nuostatų 3 priedas). <...>;

7.14. informuoti darbuotojus arba jų atstovus ir su jais konsultuotis apie visas priemones, kurių imamasi dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos, jei darbuotojai naudoja asmenines apsaugos priemones;

4. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. EV-90 dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikšmingiausia sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe taikymo 1 dalies reikalavimus: 1. Nurodau darbdaviams, darbdaviams atstovaujantiems asmenims užtikrinti, kad, organizuojant darbus, reikšmingiausiai sąlygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, taip pat organizuojant psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą įmonėje, būtų vadovaujamasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) parengtomis ir paskelbtomis rekomendacijomis:

1.1. organizuojant darbus aukštyje:

1.1.1. Kritimo iš aukščio apsaugos priemonių parinkimo, naudojimo ir priežiūros metodinėmis rekomendacijomis;

1.1.2. Kritimo iš aukščio apsaugos priemonių parinkimo metodinėmis rekomendacijomis;

1.1.3. Saugių stogo darbų metodinėmis rekomendacijomis;

1.1.4. Saugos priemonių, skirtų patekti į laikinas darbo vietas aukštuminiuose statiniuose metodinėmis rekomendacijomis;

dėl ko su asmeniniais rūbais ir sportine avalyne dirbantis G. P., neturėdamas ir nedėvėdamas saugos diržo bei šalmo, atlikdamas jam pavestas darbines funkcijas tvarkyti: surinkti įrankius ir medžiagas, užlipdamas ar nulipdamas ant/nuo daugiau nei 3 metrų aukštyje į stogą atremtų kopėčių dėl nenustatytų priežasčių krito iš aukščio atsitrenkdamas į betoninį grindinį ir patyrė sunkius galvos sužalojimus bei 2024 m. rugpjūčio 23 d., 17:30 val. ligoninėje mirė.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino bei parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. su užsakovu D. P. sudarė sutartį dėl stogo perklojimo. Sutartyje nebuvo nurodyta darbų kaina, nes nežinojo, kokie darbai bus reikalingi, su D. P. sutarė, kad po darbų apskaičiuos kiek dirbo ir kiek kainavo medžiagos. Viso P. pervedė per du kartus 15 700 Eur. O jis (kaltinamasis) už darbą ant stogo O. L. sumokėjo 2 270 Eur. Savaitę prieš darbų pradžią pradėjo ieškoti pagalbinio darbuotojo, dirbančio ant žemės, t. y. pakelti įrankius, paimti medžiagas ir pan. Paklausė G. P. ar jis dirba su individualios veiklos pažymėjimu, jis patikino, kad taip, bet šio fakto nepatikrino. Pažadėjo jam (G. P.), kad po darbų pabaigos, kai pats gaus apmokėjimą iš užsakovo, G. P. už pagalbinius darbus sumokės 200 Eur. Jis (kaltinamasis) su G. nesitarė, kad G. dirbs pas kaltinamąjį kaip darbuotojas pagal darbo sutartį, ir G. ir O. turėjo turėti individualios veiklos pažymas, patys sumokėti savo mokesčius ir patys pasirūpinti apsaugos priemonėmis.

Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žuvusysis yra jos sūnus. Iš vakaro jai paskambino ir pasakė, kad susirado darbą prie stogo darbų. Sakė, kad jį įdarbins oficialiai. Pasakė, kad paskambins po darbo. Su sūnumi buvo geri santykiai. Vaikai gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų namuose, tačiau palaikė gerus santykius su vaikais. Žino, kad sūnus dirbo statybose. Dirbo pas ūkininką traktorininku. Turėjo teises. Prieš du metus išsikėlė gyventi į Klaipėdą. Anksčiau, kai klojo trinkeles, turėjo individualios veiklos pažymą. Apie atlyginimą su sūnumi nebendravo. Sakė, kad dirbs prie stogo, tačiau kokius darbus atliks nesakė. Jis buvo linkęs vartoti alkoholį. Kai dirbo alkoholio nevartojo. Apie sūnaus žūtį sužinojo iš K. Z.. Pasakė, kad jos sūnus ligoninėje ir reanimacijoje. Savo pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos palaiko pilnumoje. Nes po sūnaus mirties stipriai pablogėjo jos sveikata. Vartoja vaistus nuo depresijos, nuo panikos priepuolių. Vaistus vartoja po sūnaus žūties. Turi dar dukrą, tačiau jų santykiai šiaip sau. Su sūnumi buvo geresni santykiai. Buvo apribotos tėvų teisės ir vaikai buvo nukreipti į vaikų globos namus.

Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žuvusysis yra jos brolis. Kiek jai yra žinoma, kad tai buvo pirmoji jo darbo diena. Jis jai paskambino ir pasakė, kad susirado darbą prie stogo dengimo. Jam pasakė, kad gerai, jog susirado darbą, kurį moka daryti. Nežinojo pas ką dirbs. Apie atlyginimą nekalbėjo. Turėjo patirties šioje darbo srityje. Anksčiau dirbo prie stogų dengimo, ir visų panašių darbų. Nežino pas ką ėjo darbintis. Nuo 2009 metų kartu su juo gyveno vaikų globos namuose. Dar gyvenant vaikų globos namuose, neoficialiai važinėdavo su kitais darbdaviais, dirbo prie stogų dengimo, prie betonavimo. Tikrai turėjo patirties. Aukščio jis nebijojo. Tai nebuvo pirmas kastas, kai jis lipo ant stogo. Dažniausiai jis dirbo neoficialiai, nebuvo įdarbinamas. Brolis dažnai keisdavo darbovietes, dirbo ir parduotuvėse. Visada papasakodavo jai apie savo darbus. Nematė, kad jam buvo išduodami darbo drabužiai ar apsaugos priemonės. Visada dirbdavo su savo apranga. Nėra mačiusi, kad jos brolis dirbtų prisirišęs virve. Anksčiau brolis turėjo skolų, tai dėl to galimai jis ir dirbo neoficialiai. Brolis jokių epilepsijos priepuolių nepatyrė. Nežino, ar brolis buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Prieš įsidarbinant, brolio finansinė padėtis buvo sunki. Pati prisidėdavo, padėdavo broliui. Brolis piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau kai bendravo su juo prieš darbo pradžią, jis buvo blaivus. Dažniausiai alkoholį vartojo savaitgaliais. Apie patį įvykį žino tik tiek, kad brolis nukrito nuo 3 m aukščio ir susitrenkė galvą. Jai paskambino mamos draugės dukra ir pasakė, kad brolis ligoninėje, jam atlikta operacija, tačiau jo būklė yra sunki. Kaltinamasis su ja bendravo. Kapinėse davė jai 100 eurų, pasakydamas, kad taip prisideda prie kapo tvarkymo. Taip pat jam pasakė, kad brolio darbas buvo ant žemės paduodant įrankius. Pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti tik patirtas laidojimo išlaidas.

Liudytoja K. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žuvusysis G. gyvena pas ją, jis atsikraustė 2024 m. kovo mėnesį. Matė, kad jis bendravo su mama. Bei ir pats G. jai sakė, kad su mama artimai bendrauja. G., nukentėjusioji, retai kur važiuodavo dėl savo psichinės būklės. G. buvo nuoširdus ir geras. Su seserimi artimai bendravo, turint omeny, kad buvo didelis atstumas. G. gyveno Tauragėje, sesė – Kaune. Kaip išvažiavo į Klaipėdą žino, kad jis dirbo parduotuvėse „IKI“ ir Norfa“ mėsininku. G. daug ką mokėjo dirbti. Sakė jai, kad moka dirbti prie stogo dengimo. Apie paskutinį darbą nieko nežino. G. buvo labai šeimyniškas. Iki įvykio G. apie du mėnesius gyveno jau atskirai. G. 2024 m. gydėsi nuo alkoholizmo reabilitacijos centre. Po reabilitacijos centro jis įsidarbino „Norfa“ parduotuvėje. G. neturėjo nuoskaudų mamai. G. pateisino mamos elgesį, nes G. tėvas naudojo psichologinį smurtą. Kiek jai žinoma, kad teismas apribojo tėvų teisės. G. jai sakydavo, kad jis oficialiai įsidarbindavo.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos vyras kaltinamąjį samdė stogui pakeisti. Visus darbus derindavo vyras. Buvo numatyta pakeisti stogą. Pirmą dieną dirbo. Pastoliai buvo darbininkų ir juos statė darbininkai. Žuvusysis iš pradžių dirbo pagalbinius darbus, pjaustė lenteles, padavinėjo lentas, nuimdavo šiferį. Kopėčios buvo atremtos į garažo vartų stogą. Nepastabėjo, ar kopėčios buvo pritvirtintos. Darbininkai kopėčias nešiodavo nuo vienos vietos iki kitos. Jų darbų nestebėdavo, nes pati tą dieną dirbo iš namų. Darbininkas buvo be spec. aprangos, be šalmo. Nematė, kaip ir kada nukrito žuvusysis. Tik pažiūrėjus pro langą, pamatė kad ant trinkelių guli darbininkas. Žuvusysis gulėjo ant trinkelių šalia kopėčių, galva atsirėmęs į terasos pradžią, gulėjos ant nugaros. Jis skleidė keistus garsus, pagalvojo, kad jį ištiko epilepsijos priepuolis. Paskambino 112 bei atnešė ledo, pridėjo prie galvos. Iš pakaušio bėgo kraujas, akis buvo mėlyna. Matė, kad žuvusysis buvo užlipęs ant mažojo garažo stogelio, kažką rinko. Darbininkui jokių darbo įrankių nedavė. Pastoliai, kopėčios, mediena buvo darbininkų. Rangos sutartį pasirašė jos vyras, ir visus reikalus derino jos vyras. Buvo paklausiusi darbininkų, kodėl jie dirba be šalmų, tačiau neprisimena ką jai atsakė.

Liudytojas O. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju kartu dirba apie du metus. Iki to įvykio kartu dirbo 2-3 mėnesius. Dirba individualiai, pagal individualios veiklos pažymėjimą. Pamatė skelbimą, kad ieško darbuotojų stogo dengimo darbams. A. ieškojo darbuotojų. Sakė jam, kad jam būtina turėti individualios veiklos pažymėjimą. Turėjo savo įrankius. Buvo privatus dviejų aukštų namas. Buvo trise, žuvusį matė pirmą katrą. Susitarė susitikti prie Stundlendo Klaipėdoje. A. pasakė, kad tą dieną dirbs kartu. Bendrai susitarė, kad žuvusysis atliks tik pagalbinius darbus. Buvo reikalingas darbuotojas prie ardymo. Jam nesakė lipti ant stogo. Žuvusysis apie 15.00 val. ar apie 15.30 buvo užlipęs ant stogo. Turėjo užlipti ir paduoti plėvelę, tačiau jis užlipo padėjo plėvelę ir nulipo. Nuo jo užlipimo iki jo nukritimo praėjo gal apie 30 minučių. Buvo stiprus vėjas, dėl to nesuprato kas šūkauja. Tik išgirdo, kad kažkas guli. Jis pats dirbo su darbo apranga, tačiau be šalmo. Saugos diržų neturėjo. Žuvusysis dirbo ne su darbine apranga, dėl to ir nenorėjo, kad jis liptų ant stogo. Nežino, ar žuvusysis turėjo pažymą, leidimus. Visus darbus derino A.. A. davė nurodymus, ką žuvusysis turėjo atlikti. A. žuvusiajam nurodė, nulipti nuo stogo ir eiti tvarkytis.

Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ieškojo darbuotojų stogo dengimo darbams atlikti. Skelbimą rado www.paslaugos.lt, susisiekė su kaltinamuoju. Kaltinamasis jam nurodė, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Susitikimo metu sutarė, kad kaltinamasis pakeis stogą. Sutartyje nebuvo detalizuojami darbai, o jam (D. P.) rūpėjo tik galutinis rezultatas. Sutarties nepasirašė, nes buvo išvykęs. Sutartį pasirašė jo sugyventinė. Su kaltinamuoju buvo sutarta, kad stogo keitimas kainuos 23 000 Eur. Į tą sumą įskaičiuotas darbas ir medžiagos. Už medžiagas sumokėdavo, kai gaudavo sąskaitas iš UAB „L.“. UAB „L.“ sumokėjo apie 5 000 Eur. A. K. mokėjo du kartus, atsimena tik bendrą sumą. Nesidomėjo kiek darbuotojų atliks stogo dengimo darbus, jis tik iš kaltinamojo įsigijo paslaugas.

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo susižalojimo darbo metu nustatyta, kad apie 15:53 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos AVOK OVS budėtojo apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Ežaičių k. darbo metu vyras nukrito nuo stogo. Aukščio nenurodė. Vyras 30 metų, nesąmoningas, kvėpuoja. Kraujuoja galva. Visi laukia vietoje. Situacija ir aplinkybės neaiškios. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Ežaičių k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r. GMP buvo jau vietoje, kurie apžiūrinėjo sužeistą asmenį. Asmuo gulėjo ant grindinio, jam kraujavo iš galvos, bei buvo pamėlusi akis. Asmuo į aplinką nereagavo, į klausimus neatsakinėjo. Nustatyta, kad sužeistas asmuo G. P., kurį GMP išvežė į ligoninę. Įvykio vietoje buvo namo gyventoja V. B., darbininkas A. K., darbininkas O. L., asmenys nurodė, kad nematė, kas nutiko G. P.. V. B. nurodė, kad išėjusi į lauką pastebėjo gulintį darbininką ant grindinio, kuriam kraujavo iš galvos, ko pasekoje išvietė GMP. Kas jam nutiko, nematė. A. K. nurodė, kad dirbo ant stogo kartu su O. L., o G. P. dirbo ant žemės, padavinėjo darbo įrankius. Kas nutiko G. P. nežino, nei jis nei O. L. nieko nematė. Kaip nurodė, A. K., G. P. lipo ant stogo tik vieną kartą, ryto pusėje, o dienos eigoje visada dirbo ant žemės ir ant stogo daugiau nelipo. Įvykio vietoje apklausta V. B. ir A. K.. Įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 1-4).

Iš 2024 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas Universitetinės ligoninės pranešimas apie tai, jog 2024 m. rugpjūčio 21 d. į Klaipėdos Universitetinę ligoninę buvo pristatytas G. P., paguldytas į reanimacijos skyrių, o 2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 17:30 val. jam konstatuota mirtis. Atvykus į Klaipėdos Universitetinę ligoninę buvo bendrauta su reanimacijos skyriaus gydytoja L. I., kuri nurodė, kad G. P. į ligoninę GMP buvo pristatytas 2024 m. rugpjūčio 21 d. iš adreso (duomenys neskelbtini), Ežaičių km., Klaipėdos r., jis buvo rastas galimai nukritęs nuo pastato stogo ( 1 t., b. l. 5-7).

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. ROIK pranešimo nustatyta, kad gautas pranešimas, jog darbo metu vyras nukrito nuo stogo. Vyras, apie 30 m. nesąmoningas, kvėpuoja. Kraujuoja galva (1 t., b. l. 17-19).

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos r., Ežaičių k., (duomenys neskelbtini) namo kiemas, namas dviejų aukštų, įėjimas į namą iš įvažiavimo pusės. Kiemas išklotas trinkelėmis. Ant stogo matomi darbo įrankiai ir ardomas stogas. Prie įėjimo durų matomas metalinis stelažas, šalia prie garažo įėjimo, matomos pastatytos kopėčios. Tarp pagrindinio įėjimo laiptų ir garažo, matomos raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują. Ant grindinio matomas mėlynos spalvos laidas ir oranžinės spalvos laidas. Įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 30-36).

Iš 2024 m. rugpjūčio 11 d. -15 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir priedų nustatyta, kad Klaipėdos r., Ežaičių k., (duomenys neskelbtini) namo kiemas, namas dviejų aukštų, įėjimas į namą iš šiaurinės pusės (žr. foto Nr. 1, 2). Kiemas išklotas betoninėmis trinkelėmis. Prie namo, iš šiaurinės pusės yra garažas, prie jo sumontuoti pastoliai (žr. foto Nr. 3, 4, 5). Nuo betoninių trinkelių iki garažo stogo 310 cm, (žr. foto Nr. 6). Prie į namą įėjimo sienos sumontuoti pastoliai pavadinimu „LAYHER“, nuo betoninių trinkelių iki pastolių pirmos pakopos aikštelės 154 cm, nuo betoninių trinkelių iki pastolių antros pakopos aikštelės 354 cm, (žiūrėti foto Nr. 7, 8, 9, 10). Kieme, ant žolyno yra teleskopinės kopėčios su užrašais (žiūrėti foto Nr. 11, 12, 13, 14) (1 t., b. l. 37-45).

Iš 2024 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūno vaizdo registratoriaus įraše esanti informacija. Įraše matoma, kaip policijos pareigūnės įvažiuoja su tarnybiniu automobiliu į namo kiemą, išlipus iš automobilio prieina prie namo. Iš minėtos namo pusės yra garažas, automatiniai vartai pakelti. Maždaug per vartų vidurį į sieną paremtos aliumininės kopėčios. Iš dešinės nuo garažo yra įėjimas į namą, įrengti trijų pakopų mediniai laiptai. Virš laiptų prie namo sienos sumontuoti pastoliai, kurių vienas kraštas pastatytas ant viršutinės laiptų pakopos, o kitas galas - priešais laiptų ant trinkelių padėtų blokelių. Tarp laiptų ir atitinkamai, pastolių ir kopėčių ant kairio šono guli žmogus. Jo galva padėta ant trinkelių prie laiptų pakopų, kojos sulenktos ir remiasi į kopėčias. Šalia nukentėjusiojo už nugaros prie galvos ant trinkelių matosi galimai, kraujo dėmės. Prie vyro yra nusilenkusi medicinos darbuotoja, kitas medicinos darbuotojas neša iš GMP automobilio neštuvus ir skydą, guldo nukentėjusįjį ant neštuvų, jį užfiksuoja ir transportuoja į GMP automobilį. Tuo metu pareigūnė esančių prie namo žmonių paklausia apie nukentėjusiojo asmens daiktus, dokumentus. Vyras iš garažo atneša ir pareigūnei paduoda raudonos spalvos kuprinę, kurioje pareigūnė, be kita ko, aptinka piniginę su joje esančiu nukentėjusiojo asmens dokumentu. Asmens dokumentą ir kuprinę pareigūnė perduoda GMP darbuotojams. GMP automobiliui išvažiavus, pareigūnės aiškinasi įvykio aplinkybes su namo šeimininke ir dvejais darbuotojais. Darbuotojai (statybininkai) nurodė, jog vykdo individualią veiklą, dirba „ant savęs“. Su nukentėjusiuoju vardu G. susipažino per Facebook ir jis pirmą dieną atvyko kartu dirbti. Nukentėjusysis turėjo būti apačioje ir padavinėti medžiagas, jie dviese dirbo ant stogo, lipti ant stogo nukentėjusiajam nebuvo poreikio. Namo šeimininkė nurodė, jog turėjo svečių, kuriuos išlydėdama pamatė ant trinkelių gulintį ir besikratantį, tarsi nuo epilepsijos priepuolio, nukentėjusįjį (1 t., b. l. 168-173).

Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad išskyrus medicinines intervencijas (būklė po dekompresinės kraniektomijos iš kairės pusės atlikimo su kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu pašalinimu (2024-08-21), intraveninių injekcijų žymės abiejose poraktikaulinėse srityse, kairėje rankoje ir abiejose kirkšnyse po intraveniškai leistų medikamentų, būklė po organų - širdies ir abiejų inkstų eksplantacijos (2024-08-24)) - G. P. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: linijinė brazdinta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje su atitinkamai esančia masyvia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose viršugalvio dešinėje, dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, linijiniu dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu su atitinkamai esančia plona kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo, netaisyklingos formos poodine kraujosruva dešinio antakio išorinėje srityje ir dešinės akies viršutiniame voke su kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine išorinėje srityje, dešinio skruostikaulio lanko lūžis, dešinio viršutinio žandikaulio ančio šoninės sienelės lūžis, masyvūs galvos smegenų sumušimo židinys su intrasmegenine kraujosruva dešinėje kaktinėje skiltyje, prasiveržusią į dešinį šoninį galvos smegenų skilvelį, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, suspaudžiantis galvos smegenis. Sužalojimų sukelta gyvybei pavojinga būsena - smegenų koma bei smegenų mirtis, kas, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1., 6.6.2., 6.6.4. ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Galvos sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto, su kietu buku neribotu daiktu ar kietu pagrindu, paveikus galvos dešinės pusės viršugalvio, dešinio smilkinio, dešinio antakio ir dešinio skruosto sritis, galimai ir kritiminės traumos pasėkoje. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2024-08-21, 15,55 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas). G. P. mirė nuo kritimo iš aukštumos pasėkoje, padarytų galvos sužalojimų, kurie yra nurodyti išvados 1-ame punkte. Mirusiojo G. P. kūno tyrimo metu nustatyti šie patologiniai organų pakitimai: negausus kiekis anglies pigmento plaučių audinyje, kepenų lipidozė ir fibrozė, kasos fibrozė ir atrofija, stuburo kaklinės dalies osteochondrozė, kurie įtakos mirčiai neturėjo. 2024-08-21, 17.05 val. Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ paimtas G. P. kraujas etilo alkoholio nustatymui, kurį 2024-08-23 ištyrus ligoninės klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje, gautas etanolio koncentracijos kraujyje tyrimo rezultatas 0,00 %. Tyrimą atliko medicinos biologė R. J.. Tai rodo, kad atvežus į ligoninę, G. P. buvo blaivas. Mirusiojo G. P. paėmimas etilo alkoholio nustatymui yra netikslingas. G. P. mirė 2024-08-23, 17.30 val. Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“, patvirtinus smegenų mirties faktą ( 1 t., b. l. 180-183).

Iš 2024 m. spalio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pM (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad išvada teikiama remiantis specialisto išvados Nr. M(duomenys neskelbtini)duomenimis. VTMT specialisto - eksperto teigimu, mirusiojo G. P. vidutinis kūno sudėjimas, 177 cm ūgis, nėra kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kritimo aukštį. Pagal nustatytus galvos sužalojimus, kritimo aukščio nustatymas yra negalimas. Pagal pateiktus medicininius dokumentus, 2024-08-21, 16.01 val., atvykusi į įvykio vietą GMP G. P. rado gulintį kieme su pritemusia sąmone (sąmonė 10 balų pagal GKS), kas rodo, kad po patirtų galvos sužalojimų G. P. nebegalėjo pilnai atlikti sąmoningų veiksmų (atsistoti, eiti). Sužalojimus G. P. patyrė kritiminės traumos metu tiesiogiai kontaktuodamas galvos priekinės dalies dešine puse su kietu buku neribotu daiktu ar kietu pagrindu, paveikus galvos dešinės pusės viršugalvio, dešinio smilkinio, dešinio antakio ir dešinio skruosto sritis. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu, G. P. buvo kūnu nukreiptu galva žemyn į priekį ir kiek į dešinę pusę, esančio ant žemės kieto pagrindo atžvilgiu. Išskyrus galvos sužalojimus, kitose kūno srityse mirusiojo G. P. kūne sužalojimų nerasta (1 t., b. l. 187-188).

Iš Swedbank sąskaitos išrašo nustatyta, kad A. K. O. L. už stogo darbus pravesdavo:2024-09-30, 810 Eur; 2024-11-01, 1 460 Eur; 2024-12-02, 1 170 Eur; 2025-01-31, 900 Eur; 2025-03-01, 1 440 Eur; 2025-03-31, 1 170Eur (3 t., b. l. 148-155,176).