Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-1277 ir susipažinusi su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme 2016-12-05 gautas nuteistojo E. Š. gynėjo advokato A. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016-11-24 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismo prašo patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras A.Furmonas atsiliepimu prašo teismo netenkinti nuteistojo gynėjo skundo. Prokuroras nurodė, jog, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti LR Probacijos įstatyme bei LR BK 41 str. 2 d., numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokuroro nuomone, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad E. Š., a/k (duomenys neskelbtini) teistas 2016-04-12 Šilutės rajono aplinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64¹ str. galutinė bausmė paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai ir 1 diena.

2016-11-24 Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-1277 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 7 Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal LR BVK 3str. 2 p. Komisija nurodė, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, neskatintas. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, mokosi. Anksčiau teistas 6 kartus. Komisija pažymėjo, jog nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas tiek laisvės apribojimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas 6 kartus. Nuteistajam buvo taikytas tiek laisvės apribojimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos.

Akivaizdu ir neginčytina, kad aplinkybės, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, kuria ateities planus, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokosi, dirba, teigiamai charakterizuoja E. Š. bei patvirtina jo elgesyje esant tam tikrų korekcijos požymių, ką pagrįstai savo nutarime konstatavo ir Komisija. Tačiau vis tik pažymėtina, kad taikant BVK 157 str. 1 d. nuostatas, ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Be to aplinkybė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo skatintas leidžia spręsti, nuteistasis nėra pakankamai aktyvus pataisos proceso dalyvis. Taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, sprendžia, kad atlikta dar gana maža bausmės dalis, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. Š. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. Š. gynėjo advokato A. B. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-11-24 nutarimo Nr.81/04-1277 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašus siųsti nuteistajam, advokatui A. B., Marijampolės PN, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.