Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo H. I. (H. I.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimo H. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 9 d. H. I. surašė administracinio teisės pažiedimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. gegužės 12 d., apie 16.10 val., Šalčininkų rajone, Purvėnų užkardos veikimo teritorijoje, Purvėnų tvenkinyje, neįvertinęs savo būklės ir veiksmų, nesiorientuodamas tvenkinyje, neturėdamas tikslo tyčia perplaukti valstybės sieną ir pateikti į Baltarusijos Respublikos teritoriją, gumine valtimi perplaukė valstybės sienos liniją tarp valstybės sieną žyminčių plūdurų Nr. 0452-1 ir Nr. 0451-2. Šiais savo veiksmais jis padarė veiką už kurią atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 205² straipsnyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 205² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad H. I. iš esmės neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo ir siekia, kad jo atžvilgiu priimtas pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimas būtų panaikintas ir administracinė byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai H. I. kaltę, dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, patvirtinančių įrodymų.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1711/2006).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog H. I. 2008 m. gegužės 12 d., apie 16.10 val., Šalčininkų rajone, Purvėnų užkardos veikimo teritorijoje, Purvėnų tvenkinyje, neįvertinęs savo būklės ir veiksmų, nesiorientuodamas tvenkinyje, neturėdamas tikslo tyčia perplaukti valstybės sieną ir pateikti į Baltarusijos Respublikos teritoriją, gumine valtimi neteisėtai perplaukė valstybės sienos liniją tarp valstybės sieną žyminčių plūdurų Nr. 0452-1 ir Nr. 0451-2. Minėtą faktą, jog jis neteisėtai perplaukė valstybės sieną, patvirtina paties H. I. paaiškinimas (b. l. 29-30), kuriame jis nurodo, kad srovė nuplukdė valtį kartu su juo už valstybės sienos liniją žyminčių plūdurų į Baltarusijos Respublikos teritoriją, jo parodymai teismo posėdžio metu, kuriais jis prisipažino pažeidęs valstybinę sieną. Nors H. I. savo paaiškinime ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad valtis buvo nevaldoma, kadangi jis dėl savo sveikatos būklės ir kaitrios saulės buvo praradęs sąmonę, tačiau byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti faktą, jog pažeidimo padarymo metu buvo sutrikusi jo sveikata. Priešingai, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl valstybės sienos pažeidimo (b. l. 4) bei tarnybinio pranešimo dėl specialiųjų priemonių panaudojimo (b. l. 5) matyti, jog sulaikant H. I., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis buvo apsnūdęs, nenorėjo atlikti blaivumo testo, o atlikus blaivumo testą, jam buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Tai, kad H. I. nebuvo pablogėjusi sveikata patvirtina ir tas faktas, jog po sulaikymo jis savo sveikata pareigūnams nesiskundė, suteikti ar iškviesti medicininę pagalbą neprašė, nesijautė silpnai, o atvirkščiai, buvo agresyvus, pradėjo stumdytis, prieš jį net buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, jog H. I. neteisėtai valstybės sieną perplaukė dėl to, kad neįvertinęs savo būklės ir veiksmų t. y. neįvertinęs savo neblaivumo lygio, užmigo, dėl ko teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei, vadovaudamasis ATPK 257 straipsnio nuostata, kad organas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įrodymus įvertino tinkamai.

Atsižvelgus į tai, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

H. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.