Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr.1A-324-557/2007

1.1.2.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.13.; 1.1.12.1.;

1.1.12.2.; 1.2.28.3.; 2.1.6.2.; 2.3.3.4.;

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugpjūčio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Zigmo Pociaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-28 nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, BK 64 str. 1 d., 3 d. tvarka šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Palangos miesto apylinkės teismo 2001-08-28 nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimas trejiems metams. Pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2007-03-23.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam: 2002 m. rugsėjo 8 d. apie 17 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (duomenys neskelbtini) namo Nr. 15b laiptinėje, savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydami nukentėjusiojo ginčijamą savo tariamą teisę, kad P. B. yra skolingas 50 litų, siekdami susigražinti nurodytą pinigų sumą, P. B. atžvilgiu pavartojo fizinę prievartą - reikalaudami sumokėti 50 litų, V. S. , A. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo po vieną kartą ranka sudavė P. B. į galvą, o šiam nugriuvus ant grindų, visi ne mažiau trijų kartų įspyrė P. B. įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, A. J. atėmus P. B. buto, kuriame jis gyveno, esančio (duomenys neskelbtini), raktus, V. S. saugojo laiptinėje P. B. , kol A. J. ir nenustatytas asmuo atrakino šio S. J. priklausančio buto duris, įsibrovė į butą ir iš jo pagrobė S. J. priklausantį 700 litų vertės televizorių su nuotolinio valdymo pultu.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nuteistojo prašymas jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. nėra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką kaip savavaldžiavimą. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog V. S. , veikdamas bendrininkų grupėje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos bei naudodamas fizinį smurtą, vykdė tariamą teisę, ginčijamą nukentėjusiojo P. B. , padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir, įsibrovęs į butą, kuriame gyveno nukentėjusysis, iš jo atėmė 700 litų vertės televizorių, priklausantį buto savininkei S. J. . Nustatydamas įvykio aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pasirėmė nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo P. B. parodymais, jog 2002-09-08 apie 17 val., jam būnant namuose, pas jį atėjo A. J. ir pakvietė išeiti pasikalbėti. Abu išėjo į laiptinę, nusileidus laiptais žemyn, jis apačioje pamatė, kad yra dar du vaikinai. Vieną iš jų, V. S. , pažinojo iš matymo, o antrąjį matė pirmą kartą. V. S. pareikalavo grąžinti 50 litų skolą, tačiau jis atsakė, kad nei vienam nėra skolingas. Atsisakius mokėti tariamą skolą, visi trys sudavė jam rankomis po smūgį į galvą ir nuo smūgių jis nugriuvo ant žemės, tuomet vaikinai ėmė jį spardyti. Nuo suduotų smūgių jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, todėl vaikinai jį nuvedė į butą nusiprausti. Jis kartu su A. J. užėjo į butą, tarpduryje liko stovėti kiti du vaikinai. Nusiprausęs bandė A. J. ir du jo draugus išvaryti iš buto, tačiau jam to padaryti nepavyko. Nenorėdamas kelti triukšmo, pats išėjo iš buto. Laiptinėje vaikinai kalbėjosi tarpusavyje ir pokalbio metu minėjo televizorių. Tuo metu A. J. patikrino buto duris, jos buvo užrakintos. V. S. pareikalavo duoti buto raktus. Supratęs, kad jie nori pavogti televizorių, perspėjo, kad apsigalvotų ir to nedarytų. A. J. iš rankų paėmė buto raktus ir kartu su jam nepažįstamu draugu nuėjo į butą. Tuo metu V. S. liko laiptinėje jo saugoti. Netrukus iš buto išėjo A. J. su draugu ir išsinešė televizorių ir išeidamas metė į krūtinę buto raktus. Išeidamas V. S. prigrasino, kad jis nesikreiptų į policiją. Visi trys, nešdamiesi televizorių, nuėjo link prekybinio centro „IKI“.

Netikėti šiais nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, juos iš esmės patvirtina teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. tvarka (A. J. yra pasislėpęs nuo teismo) pagarsinti A. J. parodymai. „Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo“ 26 str. 1 d. nustato, jog pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą surinkti duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais vien dėl to, kad senasis ir naujasis Baudžiamojo proceso kodeksai numato skirtingas to paties proceso veiksmo skyrimo ar atlikimo bei duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismas byloje surintiems įrodymams patikrinti teisėtai pasirėmė perskaitytais kaltinamojo A. J. parodymais, duotais parengtinio tyrimo metu. A. J. parodė, jog 2002-09-08 su draugu V. S. ir Remigijumi gėrė alų ir pokalbio metu V. S. pasiūlė nueiti pas P. B. atsiimti 50 litų skolą. Apie 17 val. visi atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Jis vienas nuėjo į butą. P. B. atidarius buto duris, V. S. paprašė grąžinti 50 litų skolą. P. B. atsakė, kad neturi pinigų. Kalbėdamiesi abu nulipo laiptais į apačią. Pokalbio metu, tiksliai neatsimena, ar V. S. , ar Remigijus pirmas sudavė P. B. į galvą. Po to, jam sudavė visi trys, o pastarajam nukritus ant žemės, visi pradėjo jį spardyti. Nuo suduotų smūgių P. B. iš lūpos, ar tai iš nosies bėgo kraujas, todėl pasiūlė jam eiti nusiprausti. Jis su P. B. užėjo į butą, o V. S. su Remigijumi liko laukti laiptinėje. Namo laiptinėje Remigijus paklausė, ar bute yra vertingų daiktų, tačiau sužinojęs, kad vertingų daiktų jis nematė, paprašė P. B. nuo buto raktų. P. B. pats davė buto raktus. V. S. pasakė, kad į butą neis, palauks laiptinėje su P. B. . Jis (A. J. ) kartu su Remigijumi atsirakinę buto duris užėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Bute buvo P. B. teta. Remigijus paėmė kambaryje buvusį televizorių, o jis nuotolinio valdymo pultą. Abu išėjo iš buto ir visi trys, t. y. V. S. , jis pats ir Remigijus, išėjo iš laiptinės. Nuėję prie prekybos centro „IKI“ televizorių pardavė už 60 litų.

Taigi iš tarpusavyje sutampančių nukentėjusiojo P. B. ir kaltinamojo A. J. parodymų akivaizdu, jog būtent V. S. buvo tariamos nukentėjusiojo 50 litų skolos „atsiėmimo“ iniciatorius, ją reikalavo grąžinti ir tuo tikslu kartu su bendrininkais sumušė nukentėjusįjį P. B. , be to, saugojo nukentėjusįjį tuo metu, kai kiti bendrininkai nuėjo pasiimti už skolą kokių nors vertingų daiktų į S. J. priklausantį butą, kuriame gyveno nukentėjusysis, o šiems paėmus S. J. televizorių, kartu jį pardavė nepažįstamam asmeniui už 60 litų sumą, iš esmės atitinkančią tariamos skolos dydį. Todėl V. S. veika pagrįstai kvalifikuota kaip savavaldžiavimas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo V. S. veiką pagal 2000 m. BK 294 str. 2 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 3 str. 1 d. nustato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos padarymo metu atsakomybę už savavaldžiavimą nustatė senojo BK 214 str. Kaip jau aptarta aukščiau, bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad kaltininkai savavališkai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė tariamą teisę, ginčijamą nukentėjusiojo P. B. , savavaldžiavimo metu pavartodami fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, įsibrovė į butą ir paėmė ten buvusį 700 litų vertės televizorių, priklausantį buto savininkei S. J. , tokiais veiksmais padarydami didelę žalą nukentėjusiųjų P. B. ir S. J. teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl nuteistojo V. S. veiksmuose yra senojo BK 214 str. 1 d. numatyti būtini savavaldžiavimo požymiai. Be to, nuteistasis savavaldžiavo veikdamas grupėje, todėl pagal šį kvalifikuojantį požymį jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal senojo BK 214 str. 2 d.

Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą nustato naujojo BK 294 str., kuris nebenumato savavaldžiavimą kvalifikuojančio grupiškumo požymio. Todėl, vadovaujantis BK 3 str. 2 d., nuteistajam V. S. inkriminuoti senojo BK 214 str. 2 d. numatyto savavaldžiavimą kvalifikuojančio grupiškumo požymio negalima, kadangi šiuo aspektu naujasis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Pagal naujajame įstatyme suformuluotus identišką senajam įstatymui savavaldžiavimo būtinąjį (didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams) ir kvalifikuojantį (fizinės prievartos panaudojimą) požymius V. S. veika atitinka naujojo BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau naujojo BK 294 str. 2 d. sankcija yra sunkesnė už senojo BK 214 str. 1 d., pagal kurią turėtų būti kvalifikuota V. S. veika eliminavus grupiškumo požymį, sankciją. Todėl V. S. veika, vadovaujantis BK 3 str. 1 d. ir 3 d., kvalifikuojama pagal senojo BK 214 str. 1 d.

Kadangi V. S. savavaldžiaudamas pavartojo fizinį smurtą ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, jo veika, be 1961 m. BK 214 str. 1 d., atitinka ir 1961 m. BK 116 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. 2000 m. BK 294 str. 2 d. numatyto savavaldžiavimo kvalifikuojantis požymis yra fizinės prievartos panaudojimas, tuo tarpu 1961 m. BK 214 str. šio kvalifikuojančio požymio nenumatė, todėl nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas kvalifikuotinas atskirai pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, nes 1961 m. BK 214 str. 1 d., 116 str. 1 d. sankcijos yra švelnesnės, nei 2000 m. BK 294 str. 2 d. sankcija.

Kolegija, kvalifikuodama nuteistojo veiką pagal įstatymą, numatantį švelnesnes bausmes, laiko reikalingu aptarti ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties klausimą. Apkaltinamojo nuosprendžio dėl savavaldžiavimo priėmimo senaties terminas tiek pagal senąjį, tiek pagal naująjį BK yra penkeri metai, todėl šie terminas bet kuriuo atveju nėra pasibaigęs. Pagal 1961 m. BK 49 str. 1 d. 1 p. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už BK 116 str. 1 d. numatytą nusikaltimą yra 1 metai. 1961 m. BK 49 str. 3 d. taip pat nustato, jog senaties eiga sustoja, jeigu padaręs nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo, šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Pataisos inspekcijos V. S. asmens byloje, vykdant 2001-08-28 nuosprendį, bei šioje baužiamojoje byloje surinkti duomenys duoda pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. S. netrukus po 2002-09-08 padarytų nusikalstamų veikų išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, ne tik pasislėpė nuo tardymo (ikiteisminio tyrimo), bet ir vengė atlikti 2001-08-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Iš Pataisos inspekcijos byloje esančios medžiagos matyti, kad V. S. 2001-11-05 buvo supažindintas su 2001-08-28 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo tvarka, žinojo, jog išvykti iš Lietuvos gali tik perspėjęs pareigūną, kuris kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat raštiškai pasižadėjo apie visus pasikeitimus pranešti Pataisos inspekcijos pareigūnui (asmens byla, b. l. 10). 2002-09-17 jam pakartotinai buvo išaiškintos bausmės atlikimo sąlygos, jis buvo įspėtas, kad jeigu ir toliau nevykdys teismo paskirtų įpareigojimų ar pareigų, pažeidinės viešąją tvarką, darys kitus teisės pažeidimus, bausmė gali būti pakeista laisvės atėmimu ar kita įstatymo nustatyta bausme, o tos pačios dienos pasiaiškinime V. S. raštiškai nurodė, jog gyvenamosios vietos nėra keitęs ir keisti artimiausiu metu nežada (asmens byla, b. l. 39, 40). Nepaisant to, pagal Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Asmenų paieškos skyriaus pateiktą informaciją V. S. po dviejų dienų išvyko iš Lietuvos Respublikos ir atgal negrįžo. Dėl šios priežasties 2002-12-24 prokuroro nutarimu jam buvo paskelbta paieška (1 t., b. l. 139). 2002-12-24 konstatavus, jog V. S. nuo tardymo pasislėpė, tuo metu sustojo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga, kuri atsinaujino tik 2007-03-06 (V. S. sulaikius Ispanijoje). Taigi apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas V. S. nėra pasibaigęs ir dėl nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 116 str. 1 d.

Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl 2001-08-28 nuosprendžio vykdymo senaties. 2001-08-28 nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal 1961 m. BK 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2001-10-19. Pagal 1961 m. BK 50 str. nuostatas, kai asmuo nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip dvejiems metams, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jo senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, ir pradedama skaičiuoti iš naujo nuo to momento, kai slapstęsis nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti, arba nuo to momento, kai jis buvo sulaikytas. Be to, padarius naują nusikaltimą, už kurį asmuo nubaudžiamas ne mažesne kaip 1 metų laisvės atėmimo bausme, senaties eiga pradedama skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo padarymo momento. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, nuteistasis V. S. netrukus po 2002-09-08 padarytų nusikalstamų veikų išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, ne tik pasislėpė nuo tardymo (ikiteisminio tyrimo), bet ir vengė atlikti 2001-08-28 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tokiu būdu, 2001-08-28 nuosprendžio vykdymo senaties eiga nutrūko 2002-12-24, ir pradėta skaičiuoti iš naujo 2007-03-06, kai V. S. buvo sulaikytas Ispanijoje, todėl iki 2007-05-28 nuosprendžio priėmimo 2001-08-28 nuosprendžio vykdymo senaties terminas nebuvo suėjęs.

Perkvalifikavus V. S. veikas iš 2000 m. BK 294 str. 2 d. pagal 1961 m. BK 214 str. 1 d. ir 116 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmių skyrimo klausimas. Nuteistasis V. S. yra recidyvistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo Ispanijoje. Šie duomenys duoda pagrindą teigti, kad V. S. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Todėl bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis visiškai atlygino P. B. padarytą žalą bei savo dalį S. J. padarytos turtinės žalos, ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veikas padarė bendrininkų grupėje, į tai, kad jis buvo pakankamai aktyvus bendrininkų grupės vykdytojas bei brutaliai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertinant BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriamos artimos sankcijų vidurkiui baumės – pagal 214 str. 1 d. laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, pagal 116 str. 1 d. laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. 3 d., 1961 m. BK 214 str. 1 d. sankcijoje numatyta papildoma bausmė bauda neskirtina. Kadangi V. S. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, 1961 m. BK 42 str. 1 d. tvarka šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, skiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o ši subendrinta bausmė 1961 m. BK 43 str. 1 d. ir 3 d. tvarka dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Palangos miesto apylinkės teismo 2001-08-28 nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams. Pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., neatlikta bausmės dalis (kuri amnestijos taikymo aspektu šiuo atveju yra lygi paskirtai bausmei) mažintina vienu šeštadaliu.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK 66 str. reikalavimus, nuteistajam V. S. į bausmės laiką neįskaitė sulaikymo ir suėmimo Ispanijoje laiko nuo 2006-09-09 iki 2006-09-11 ir nuo 2007-03-06 iki 2007-03-22 (buvimo sulaikyme ir suėmime laikas nustatytas tiek nuteistojo parodymais, tiek ir atitinkamomis oficialių institucijų pažymomis). Kolegija ištaiso šią apylinkės teismo klaidą, nustatant bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007-03-06, į bausmės laiką įskaitant sulaikymo laiką nuo 2006-09-09 iki 2006-09-11.

Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. . BPK 255 str. 1 d. nustato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamajam A. J. pasislėpus nuo teismo (baudžiamoji byla dėl to paties įvykio jo atžvilgiu pirmąja instancija nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme), teismas neturėjo pagrindo nuosprendžio nustatomojoje dalyje daryti išvadų apie A. J. dalyvavimą aptariamo nusikaltimo padaryme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 “Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3 punkte nurodoma, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Todėl nuosprendis keistinas ir šioje dalyje nurodant, kad nuteistasis nusikalto ne su A. J. , o su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 4 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog V. S. nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. , ir laikyti nustatytu, jog V. S. nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

Nuteistojo V. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 294 str. 2 d. į 1961 m. BK 214 str. 1 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) ir 1961 m. BK 116 str. 1 d. (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija), ir jį nubausti:

pagal 1961 m. BK 214 str. 1 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

pagal 1961 m. BK 116 str. 1 d. (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija) laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. 1 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 str. 1 d. ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Palangos miesto apylinkės teismo 2001-08-28 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams. Pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., neatliktą bausmės dalį sumažinti vienu šeštadaliu ir nustatyti, jog neatlikta bausmės dalis po amnestijos pritaikymo yra 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007-03-06, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2006-09-09 iki 2006-09-11.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.