Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gražinai Petrikienei, Žanetai Kirsnienei, dalyvaujant prokurorams Ramūnui Šileikai, Rolandui Imbrasui, kaltinamajam P. N., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, vertėjai Boženai Seniut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šalčininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „M“ (duomenys pakeisti) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. 2014-05-09, laikotarpyje nuo apie 21.00 iki apie 22.35 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sutuoktine L. N. metu, tyčia sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip 7 smūgius į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas kraujosruvas kairėje rankoje, galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, ūmia kraujosruva po kietuoju dangalu kairėje smilkininėje-pakaušinėje srityse, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje, intrasmegenine kraujosruva dešinėje smilkininėje-momeninėje-pakaušinėje srityje, susisiekiančia su galvos smegenų dešinio pusrutulio sferiniu paviršiumi ir tarpu po kietuoju galvos smegenų dangalu, apimant dešinės smilkininės skilties vidurinį ir apatinį vingius bei kaktinės ir momeninės skilčių vingius, bei susisiekiančia su dešiniu šoniniu skilveliu, kairėje akiduobės stogo, vidinės sienelės lūžiu, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, intrasmegeninio slėgio padidėjimu, kraujosruvomis smegenų kamiene, smegenų koma, aksoniniu difuziniu pažeidimu, plaučių uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, po ko nuo minėtų galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji 2014-06-16 8.15 val. ligoninėje mirė.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-05-09 vakare grįžęs į namus, susipyko su savo sutuoktine, kuri buvo girta. Grįžo blaivus, tik namuose išgėrė du butelius alaus, kai policija atvyko pirmą kartą - jis neatsimena. Taip pat neprisimena, ar pirmą kartą sudavė sutuoktinei. Antrą kartą sudavė 4-5 kartus L. N. į galvą, patikslino, kad galėjo suduoti 7 kartus į galvą. Sudavė smūgius, nes sutuoktinė iškvietė policiją, tikėjosi, kad po sumušimo ji apsiramins, bet smūgiai buvo per stiprūs. Nurodė, kad kojomis smūgių nesudavė.

BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinus P. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad jis parodė, jog pastaruoju metu namuose gyveno tik su žmona L. N.. Paskutiniu metu, nuo balandžio mėnesio jų tarpusavio santykiai buvo įtempti. Jo žmona pastaruoju metu labai daug girtavo, nuo to ji tapo ir nestabilios psichikos. Ji niekur nedirbo, todėl ją išlaikė P. N.. 2014-05-09 P. N. grįžo į namus. Žmona kaip visuomet buvo girta, namuose nebuvo sutvarkyta. Taip, žodis po žodžio, tarp jų prasidėjo konfliktas. Žmona pradėjo iš P. N. reikalauti pinigų degtinės buteliui, jis jai papriekaištavo. P. N. buvo išgėręs tik dvi skardines alaus, o jai, kaip ir visuomet, prasidėjo alkoholinė psichozė. Tuo metu buvo apie 22.00 val.. P. N. smulkiai neprisimena, bet pirmo konflikto metu jis susinervavęs du - tris kartus sutuoktinei sudavė kumščiu į galvą. Tada konfliktas baigėsi, L. N. išbėgo. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Po konflikto P. N. iš karto atsigulė ir užmigo. To pirmo konflikto jis detaliai neprisimena, bet prisimena antrą konfliktą. Tuo metu P. N. po kiek laiko pabudo nuo triukšmo. Jis atsikėlęs pamatė namuose policijos pareigūnus. Taip pat namie buvo kažkokie kaimynai, lyg tai A. V.. Viskas kažkaip taikiai išsisprendė, ir policija išvažiavo, bet vos tik išėjo kaimynai ir išvažiavo pareigūnai, P. N. iš karto, būdamas susinervinęs, puolė žmoną žodžiais - ko ji čia policiją kvietinėja. Ir tuo metu jis, stovėdamas namo pirmo aukšto koridoriuje, žmonai stovint priešais jį, sudavė 3-4 kartus kumščiu jai į galvą. P. N. yra aukštas, tvirto kūno sudėjimo, kumštis tvirtas. Žmona nuo jo paskutinio smūgio nugriuvo koridoriuje ant grindų. P. N. matė, kad jai kažkur iš veido bėgo kraujas, tuomet kaip tik tą akimirką vėl įbėgo kaimynai ir policijos pareigūnai. Viskas vyko labai greitai. Pareigūnai P. N. pasodino kitame kambaryje ir neleido vaikščioti. Jo žmoną nunešė į kambarį, kažkas bandė gaivinti. Vėliau ją išvežė į Šalčininkų ligoninę, paskui išvežė į Lazdynų ligoninę, bet ji po jo suduotų smūgių kaip prarado sąmonę, taip jos ir nebuvo atgavusi iki mirties. P. N. ją per tą laiką ligoninėje buvo aplankęs tris kartus. 2014-06-16 žmona Šalčininkų ligoninėje mirė. Anksčiau konfliktų su žmona nebuvo, buvo tik žodiniai konfliktai, P. N. jos niekada nėra mušęs. Dėl to, ką padarė, jis gailisi (t. 1, b. l. 89).

Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, P. N. patvirtino patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 90-95).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Svetainėje ant grindų matosi dėmės, panašios į kraują. Koridoriuje ant grindų taip pat matosi raudonos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 16-32).

Teismo posėdžio metu liudytoja O. N. parodė, kad 2014-05-09 pamatė pravažiavus policijos automobilį, nuėjo pažiūrėti, dėl ko vyksta konfliktas, tuo metu iš nukentėjusiosios namų išėjo policininkai ir jie kalbėjosi su L. N., klausė jos, ar ji rašys pareiškimą, taip pat jai liepė neiti namo, kadangi kaltinamasis įpykęs. Ji pakvietė L. N. eiti pas ją, jos jau ėjo keliuku, policija prie jų dar kartą sustojo ir klausė, gal ji persigalvojo ir parašys pareiškimą. Tačiau L. N. atsisakė rašyti, nes jį gali atleisti iš darbo. Po to ji pamatė kaltinamąjį, apsisuko ir greitai grįžo į namus. Kai ji grįžo, išgirdo triukšmą, trenksmus, tačiau nematė, kaip kaltinamasis mušė L. N..

BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinus O. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad ji nurodė, jog 2014-05-09, apie 21.00 val., ji, būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip per kaimą važiuoja policija, todėl su marčia J. N. nuėjo ten, kur nuvažiavo policija. Policija buvo atvažiavusi pas L. N., kur šalia jos namų buvo susirinkę kiti kaimynai. J. V. pasakė, kad L. N. jau nuo pietų konfliktuoja su savo vyru. Būdama kieme, O. N. girdėjo, kaip policijos pareigūnai L. N. siūlė rašyti pareiškimą, bet pastaroji atsisakė sakydama, kad bijo, nes P. N. ją nužudys. O. N. pakvietė L. N. eiti pas ją, bet ši atsisakė ir grįžo namo. Tuomet, kai tik L. N. grįžo namo, O. N. iš karto išgirdo, kaip P. N. šaukė „Što, što, vsio“ (past. – lietuvių kalba – „Ką, ką, viskas“) ir tuomet išgirdo trenksmus, kurie buvo panašūs lyg galvą trankytų į žemę. Po kurio laiko į L. N. namus atbėgo D. N., tuomet ir ji (O. N.) užėjo į namą. Svetainėje ant grindų gulėjo L. N.. Jai iš burnos bėgo kraujas, kvėpavimas lėtėjo. Netrukus į kambarį užėjo vėl atvykę policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai, kurie be sąmonės buvusią L. N. išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 64-65).

Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-05-09, apie 19 val., jis išgirdo, kaip kaltinamasis šaukia ant L. N.. Vėliau pas jo sutuoktinę atbėgo L. N., kuri buvo sumušta ir klausė, ką jai daryti, nes jos vyras mušasi. Jis davė savo mobilaus ryšio telefoną ir iškvietė policiją.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-05-09 jai grįžus į namus, prie L. N. namų pamatė stovintį policijos automobilį. Girdėjo, kaip policijos pareigūnai įkalbinėjo L. N. rašyti pareiškimą, bet ji atsisakė. Lauke kalbantis su L. N., išgirdo varstomas verandos duris ir L. N. išsigando bei nubėgo į namus. Kai ji nubėgo į namus, išgirdo, kaip P. N. kažką šaukė ir vėl ją mušė. Tačiau ji negali pasakyti, kiek smūgių ir kur sudavė.

BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos A. V. duotus parodymus, matyti, kad ji parodė, jog L. N. su P. N. pažįsta labai daug metų. Iš pradžių ta šeima buvo labai pavyzdinga. L. N. tik pastaruosius metus niekur nedirbo. Nebuvo ta šeima ir girtuokliaujanti, o jei ir išgerdavo - tai abu kartu. Prieš 3-4 metus L. N. santykiai su P. N. pasikeitė. Jis ją pradėjo dažnai mušti. Ne kartą A. V. matė L. N. sumuštą, bet ši apie tai kalbėti bijodavo. 2014-05-09 A. V. į namus grįžo apie 22.15 val. Jos namas su L. N. namu yra greta. Grįžusi namo A. V. pas L. N. kieme pamatė stovintį policijos automobilį. A. V. motina jai pasakė, kad L. N. iškvietė policijos pareigūnus, nes šią sumušė P. N.. A. V. išėjo į kiemą pasižiūrėti kas vyksta ir, stovėdama ant kelio, girdėjo, kaip policijos pareigūnai įkalbinėjo L. N. dėl sumušimo rašyti pareiškimą, bet ši atsisakė. Matėsi, kad L. N. buvo sumuštas veidas. Kai pareigūnai išvažiavo, A. V. priėjo prie L. N. ir įkalbinėjo ją nebijoti rašyti pareiškimo dėl sumušimo, bet ši sakė, jog nenori. Kalbėdamos jos užgirdo varstomas duris ir L. N., pasakiusi, kad jų pokalbio klausosi P. N., labai išsigando ir nubėgo į namus. Šiai nubėgus į namus, A. V. iš karto išgirdo, kaip P. N. ėmė kažką šaukti dėl policijos. Pasigirdo trenksmai, panašūs į smūgių sudavimą. A. V. suprato, kad P. N. muša L. N., ir ėmė šaukti pagalbos bei, nubėgusi pas juos į namus, per verandos langus pamatė koridoriuje ant grindų gulinčią L. N.. Šią rankomis ir kojomis mušė P. N., suduodamas į įvairias kūno vietas. Viskas vyko labai greitai. A. V. nubėgo skambinti N. sūnui bei policijai. Netrukus atvažiavo prieš tai buvęs policijos ekipažas ir pareigūnai užėjo į vidų. A. V. taip pat užėjo į namą ir pamatė, kad L. N. jau gulėjo svetainėje ant grindų apnuoginta viršutine kūno dalimi, nors prieš tai buvo apsirengusi. Jos galva buvo šlapia. P. N. sėdėjo kambaryje ant lovos kruvinomis rankomis. L. N. buvo be sąmonės, jokių veiksmų jau neatliko, nekalbėjo. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 70-72).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apsk. VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulis P. V. parodė, kad gavus pranešimą apie šeimoje vykstantį konfliktą, su kolega V. Č. nuvyko nurodytu adresu. Juos sutiko neblaivi L. N., kuri informavo apie konfliktą tarp jos ir sutuoktinio. Užėję į namus, viename iš kambarių gulėjo kaltinamasis, kuris buvo ramus. Bendraujant jie pasiūlė L. N. rašyti pareiškimą, tačiau ji atsisakė. Nurodė, kad L. N. buvo agresyvi, provokavo konfliktą. Po 10-15 minučių buvo gautas antras pranešimas iš A. V.. Atvykę pamatė, kad L. N. gulėjo vidury kambario, kambario sienos buvo kruvinos. Šiuos parodymus patvirtino ir apklaustas liudytoju Vilniaus apsk. VPK Šalčininkų r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis V. Č..

Teismo posėdžio metu liudytojas D. N. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, o L. N. – motina. Nurodė, kad 2014-05-09 po 22.00 val. jam paskambino A. V. ir pasakė, kad namie yra daug problemų. Grįžęs į namus pamatė ant grindų gulinčią motiną, o tėvas buvo kitame kambaryje ir miegojo. Jam paklausus, kas atsitiko, nurodė, kad neatsimena. Tėvas buvo sumuštas, matėsi mėlynės po akimis. Parodė, kad apie 18 valandą motina buvo girta, nes ji gerdavo kiekvieną dieną. Tuo metu tarp tėvų buvo žodinis konfliktas, kurį pradėjo motina, nes tėvas jai neduoda pinigų. Konfliktų iniciatorė dažniausiai būdavo motina.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, kad 2014-05-09 apie 21.00 val. pamačiusi atvykstant policijos pareigūnus, išėjo į lauką ir girdėjo, kaip policijos pareigūnai klausė L. N., ar tikrai nerašys pareiškimo dėl jos vyro smurto. L. N. nurodė, kad nerašys, kadangi jis gali prarasti darbą. L. N. grįžus į namus, pasigirdo duslūs smūgiai, lyg kas daužytų į žemę.

Garso įrašų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti trys garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro. Iš pirmojo garso įrašo apžiūros matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambina L. N., kuri nurodo, kad prieš ją smurtauja vyras ir ji nori pagalbos, bei nurodo savo adresą. Operatorei paklausus ar vyras šiuo metu namuose, L. N. nurodo, kad jis namuose, o ji yra pas kaimynus ir padiktuoja savo pavardę. Paklausta, ar vyras blaivus ar ne, L. N. nurodo, kad buvo „Dien Pobiedy“. Paklausta, ar reikalinga greitoji, L. N. nurodo, kad ne. Į operatorės klausimą, ar namuose yra mažamečių vaikų, atsako, kad ne. Taip pat L. N. nurodo, kad pareigūnų lauks namuose, o ne pas kaimynus. Iš antrojo garso įrašo apžiūros matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, kuri nurodo, kad iš jos kaimynų ką tik išvyko policija, ir tas kaimynas pradėjo labai stipriai mušti savo žmoną, bei nurodė, kad nežino, ar kaimyno žmona dar gyva ar ne. Skambinanti moteris nurodo, kad vyras taip stipriai muša moterį, kad baisu žiūrėti ir jie bijo ten eiti, nes jis „žvėris“. Taip pat skambinančioji nurodo, kad nežino, ar kaimynas yra neblaivus, ir paprašo, kad dabar atvažiuotų policija (t. 1, b. l. 62-63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 798/14 (01) konstatuota, kad L. N. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio, remiantis medicininių dokumentų ir autopsijos duomenimis - poodine kraujosruva kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityse, ūmia kraujosruva po kietuoju dangalu kairėje smilkininėje-pakaušinėje srityse, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje, intrasmegenine kraujosruva dešinėje smilkininėje-momeninėje-pakaušinėje srityse, susisiekianti su galvos smegenų dešinio pusrutulio sferiniu paviršiumi ir tarpu po kietuoju galvos smegenų dangalu, apimant dešinės smilkininės skilties vidurinį ir apatinį vingius bei kaktinės ir momeninės skilčių vingius, bei susisiekianti su dešiniu šoniniu skilveliu, kairėje akiduobės stogo, vidinės sienelės lūžiu, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, intrasmegeninio slėgio padidėjimu, kraujosruvomis smegenų kamiene (iš medicininių dokumentų ir galvos KT (2014-05-10)), smegenų koma, aksoniniu difuziniu pažeidimu, sunki forma (iš medicininių dokumentų), plaučių uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Remiantis gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 14-1243 duomenimis, L. N. mirė VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje 2014-06-16 8.15 val. L. N. lavono kūne nustatyta: poodinė kraujosruva kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityse, ūmi kraujosruva po kietuoju dangalu kairėje smilkininėje-pakaušinėje srityse, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje, intrasmegenine kraujosruva dešinėje smilkininėje-momeninėje-pakaušinėje srityse, susisiekianti su galvos smegenų dešinio pusrutulio sferiniu paviršiumi ir tarpu po kietuoju galvos smegenų dangalu, apimant dešinės smilkininės skilties vidurinį ir apatinį vingius bei kaktinės ir momeninės skilčių vingius, bei susisiekianti su dešiniu šoniniu skilveliu, kairėje akiduobės stogo, vidinės sienelės lūžis, pagal išlikusį makromorfologinį vaizdą ir medicininių dokumentų duomenis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki patekimo į gydymo įstaigą, t. y. 2014-05-10. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos kairėje rankoje, pagal išlikusį makroskopinį vaizdą padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki patekimo į gydymo įstaigą, t. y. 2014-05-10. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. N. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Apie L. N. lavono kūne nustatytų sužalojimų padarymo trauminių poveikių skaičių pasisakyti negalima, nes nukentėjusioji L. N. buvo gydyta stacionare nuo 2014-05-10 1:40 val. iki mirties, t. y. 2014-06-16 8.15 val. Kadangi L. N. buvo gydyta stacionare ilgą laiko tarpą, dalis galėjo sugyti, o išlikusiuose sužalojimuose yra užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto (daiktų) ir/ar įrankio (įrankių) požymiai, todėl pasisakyti apie konkretų žalojantį daiktą (daiktus) ir/ar įrankį (įrankius) nėra galimybės. Įvertinus ilgą L. N. gydymą ligoninėse ir išlikusių sužalojimų makromorfologinį vaizdą, galima teigti, kad L. N. lavono kūne nustatyti sužalojimai padaryti iki patekimo į gydymo įstaigą, t. y. 2014-05-10 1:40 val. (t. 1, b. l. 40-47).

Taigi nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad P. N. padarė byloje nustatytus sužalojimus savo sutuoktinei L. N.. L. N. patyrė ne mažiau kaip 7 smūgius į galvą bei kitas kūno vietas, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, intrasmegeninio slėgio padidėjimu, kraujosruvomis smegenų kamiene, smegenų koma, aksoniniu difuziniu pažeidimu, plaučių uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, po ko nuo minėtų galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji 2014-06-16 8.15 val. ligoninė mirė. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo veiksmais sukėlė L. N. mirtį, t. y. jo veiksmai buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis atsirasti nustatytoms pasekmėms. Pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz.: kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009). Nagrinėjamu atveju smūgių sudavimas nukentėjusiajai į galvos sritį, suduotų smūgių skaičius ir jų intensyvumas patvirtina, kad P. N. suprato tokių savo veiksmų pavojingumą, bendrai numatė, kad dėl tokio jo veikimo L. N. gali būti sužalota ar mirti, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia atėmė kitam žmogui gyvybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nužudė savo šeimos narį - sutuoktinę, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija). Kaltinamasis neigia suduotus smūgius koja. Pažymėtina, kad kaltinamasis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu neigė, kad smūgius sudavė koja. Byloje kitų duomenų, patvirtinančių smūgių sudavimą koja, nėra. Atsižvelgiant į tai, šalinama iš kaltinimo aplinkybė, kad P. N. smūgius sudavė ir kojomis.

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad P. N. padarė BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 str. ir 61 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.15 % girtumas, fiksuotas 2014-05-10 01.37 val.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) (t. 1, b. l. 79). Kaltinamojo P. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nusikaltimas sukėlė itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes. Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo teistas, dirba, baustas administracine tvarka, tačiau tai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 1, b. l. 105, 106-107). Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 110, 113-114, 115). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nebuvo planuotas, kas patvirtina, jog padaryta veika yra mažesnio rūšinio pavojingumo, taip pat įvertinus tai, jog skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis kaltinamasis P. N. buvo sulaikytas 2014-05-10, paleistas – 2014-05-11 (t 1, b. l. 77, 78). Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 6297,71 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl L. N. gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 53-56). Kadangi žala padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, iš jo priteisiama 6 297,71 Eur žala civilinio ieškovo naudai (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str. 2 d. , 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamajam 2014-05-11 Vilniaus apsk. VPK Šalčininkų r. PK KPS tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 99-100); kaltinamajam 2014-08-07 Vilniaus apsk. VPK NTV Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 101-102) paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus nuosprendį vykdyti, perduoti P. N. dokumentus (asmens tapatybės kortelę ir pasą) pataisos įstaigos administracijai.

Siekiant užtikrinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi 3 mėnesiams nuo 2015-04-21 iki 2015-07-21 buvo nutarta paskirti laikiną kaltinamojo P. N. nuosavybės teisių apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant visu nurodytu turtu disponuoti (jį parduoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims). Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas ir iš P. N. priteisiamas 6 297,71 Eur žalos atlyginimas civilinio ieškovo naudai, laikiną kaltinamojo P. N. nuosavybės teisių apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą yra tikslinga palikti galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. kovo 18 d. buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22.) TPA-848, kuriame prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 150,54 Eur iš kaltinamojo P. N..

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamu atveju gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas, kadangi jis nemokėjo proceso kalbos, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą ir teisę turėti advokatą bei Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo įgyvendinimą (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014-05-10 iki 2014-05-11.

P. N. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą (asmens tapatybės kortelę ir pasą) – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus nuosprendį vykdyti, perduoti P. N. dokumentus (asmens tapatybės kortelę ir pasą) pataisos įstaigos administracijai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. N. 6 297,71 Eur žalos atlyginimą civilinio ieškovo naudai.

Laikiną kaltinamojo P. N. nuosavybės teisių apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant visu nurodytu turtu disponuoti (jį parduoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims), palikti galioti iki Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.