- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2S-2649-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12635-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „W.B.I.S“
- Ieškovas
- Latvijos bendrovės SIA „OTK Group“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „W.B.I.S“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18415-925/2018 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „W.B.I.S“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Latvijos bendrovės SIA „OTK Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „W.B.I.S“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą už akių (e. b. l. 41–42), kuriuo patenkino ieškovės Latvijos bendrovės SIA „OTK Group“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „W.B.I.S“ 28 925 Eur skolos, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 651 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovės priteisė į valstybės biudžetą 5,66 Eur teismo pašto išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „W.B.I.S“ pateikė teismui pareiškimą dėl civilinėje byloje 2018 m. birželio 29 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. l. 54–56). Pareiškime atsakovė nurodė, kad byloje nėra ginčo ir atsakovė neneigia, kad ieškovė su atsakove susitarė dėl įrenginio SSW7000A 180 T6 2241, 1 vnt. (toliau – ir Įrenginys) pirkimo-pardavimo. Ieškovei buvo išrašyta 2017 m. kovo 13 d. išankstinė sąskaita-faktūra, kurią ši apmokėjo ir taip atliko atsakovės naudai išankstinį mokėjimą 80 proc. nuo sutartos Įrenginio kainos dydžio (28 925 Eur). Ieškovei sumokėjus avansinį mokėjimą, šie pinigai perėjo į atsakovės įmonės apyvartines lėšas, o tuo pačiu buvo atliktas užsakymas atsakovės tiekėjai dėl įrenginio užsakymo. Nepaisant to, santykiai tarp atsakovės ir jos tiekėjos iki užsakytos prekės gavimo nutrūko, nes tiekėja nutraukė bendradarbiavimą su atsakove. Atsakovei supratus, kad konkretaus Įrenginio perdavimas ieškovei gali būti komplikuotas, buvo pradėtas derybų procesas su ieškove dėl sumokėto avanso grąžinimo išdėstymo. Iškart grąžinti visos sumos atsakovė negalėjo ir šiuo metu negali, nes toks didelis apyvartinių lėšų pervedimas neproporcingai sutrikdytų ir taip dėl vienos iš pagrindinių savo tiekėjos netekimo nukentėjusios atsakovės veiklą. Tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo ar kokia nors kita sutartis ir dėl šios priežasties nebuvo suderintos nei pinigų gražinimo, nei kitos būtinosios sąlygos sandorio nutraukimo atveju. Šiuo atveju net nėra aišku, ar atsakovė pažeidė pareigą Įrenginį perduoti laiku, nes iš bylos medžiagos negalima tiksliai pasakyti, iki kada atsakovė turėjo jį pateikti ieškovei. Atsakovės manymu, visos skolos sumos teismas sprendimu neturėjo pagrindo priteisti, nes tarp šalių nebuvo susitarimo ir įstatymas šiuo atveju nenumatė galutinio jos grąžinimo termino, o atsakovės pasiūlytas skolos grąžinimo grafikas ieškovės nebuvo atmestas, aiškaus atsakymo dėl jo nepriimtinumo nebuvo gauta. Todėl konstatuotina, kad ieškovė neturėjo teisėtu pagrindu atsiradusios ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę visai skolos sumai.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat teigia, kad teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl objektyvių priežasčių. 14-os dienų terminas atsiliepimo į ieškinį pateikimui prasidėjo 2018 birželio 7 d., baigėsi birželio 20 d. Tuo laikotarpiu atsakovės vadovas buvo atostogose (nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 13 dienos). Atsakovės atstovas advokatas V. M. tuo metu negalėjo susisiekti su atsakovės vadovu ir išsiaiškinti visų sandorio aplinkybių bei surinkti įrodymų, kad paruoštų atsiliepimą į ieškinį. Be to, laikotarpiu nuo birželio 15 iki 29 dienos advokatas V. M. atostogavo. Jis nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2018 m. birželio 27 d. buvo išvykęs iš Lietuvos. Dėl susidariusių objektyvių aplinkybių atsakovei per teismo nustatytą terminą nebuvo galima suformuoti ir pateikti savo pozicijos byloje ar derėtis dėl taikos sutarties sudarymo, todėl sprendimas už akių turėtų būti panaikintas. Dėl išdėstytų aplinkybių, atsakovė prašo panaikinti 2018 m. birželio 29 d. teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3. Atsiliepime į pareiškimą ieškovė su atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko ir prašo atsakovės pareiškimo netenkinti (e. b. l. 76–78).
Atsiliepime ieškovė teigė, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Iš byloje esančios 2017 m. kovo 13 d. išankstinės sąskaitos faktūros yra akivaizdu, kad pradinis šalių suderintas įrenginio pristatymo terminas buvo 20 darbo savaičių – tai įrašyta išankstinėje sąskaitoje. Taigi iš tikrųjų įrenginio pristatymo terminas buvo nustatytas ir tiksliai apibrėžtas. Be to, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo yra akivaizdu, kad atsakovė šį terminą kelis kartus atidėjo, kol galiausiai ieškovė 2017 m. gruodžio 22 d. raštu nustatė atsakovei galutinį terminą pristatyti įrenginį – iki 2018 metų sausio mėnesio pabaigą. Tačiau atsakovė pažeidė ir šį terminą, todėl ieškovė atšaukė užsakymą. Atsakovė savo 2018 m. sausio 11 d. laišku pranešė ieškovei, kad jo užsakymas pašalintas ir kad „buhalterija ruošia pinigus grąžinimui“. Atsakovės sudėtingi santykiai su savo tiekėja neturi jokios įtakos atsakovės pareigai grąžinti ieškovei pinigus ir nereiškia, kad ieškovė privalo finansuoti atsakovės verslą, jo įmonės veiklą ar dengti savo pinigais atsakovės apyvartinių lėšų ar užsakovų trūkumą. Visos šios aplinkybės tik parodo, kad atsakovė yra linkusi elgtis su svetimais pinigais kaip su savais ir nelabai linkusi tuos pinigus grąžinti. Atsakovės siūlymas sudaryti skolos mokėjimo išdėstymo grafiką ieškovei nėra privalomas, jokio grafiko nebuvo sudaryta, ieškovė neprivalo sutikti su atsakovės bandomu primesti grafiku ir neprivalo sutikti, kad skola būtų grąžinama dalimis. Pastebėjo, kad iki šios dienos atsakovė negrąžino net jokios dalies skolos, neatlieka jokių, net dalinių, įmokų (net ir pagal savo siūlomą grafiką), o tiesiog imasi veiksmų, kad apsunkintų ieškovei jos pinigų atgavimą. Taip pat, ieškovės įsitikinimu, atsakovė praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ne dėl objektyvių ir ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyviai priimtų sprendimų siekiant vilkinti bylą, nes atstovavimo sutartis tarp atsakovės ir advokato V. M. yra pasirašyta 2018 m. gegužės 10 d. – taigi šiai datai atsakovės vadovas jau žinojo apie bylą ir galėjo suteikti savo advokatui reikalingą informaciją apie ginčą su ieškove. Advokatas V. M. pateikė teismui prašymą prijungti jį prie bylos 2018 m. gegužės 17 d. Prieiga prie bylos advokatui V. M. buvo suteikta dar 2018 m. gegužės 18 d., t. y. dar iki visų atostogų pradžios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (e. b. l. 82–85) atsakovės pareiškimo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad teismas 2018 m. birželio 29 d., esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą atsakovei už akių, nes atsakovė neįvykdė savo procesinės pareigos – per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neinformavo teismo apie negalėjimą pateikti atsiliepimą per nustatytą terminą pateisinančias priežastis, neprašė teismo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei buvo įteikti tinkamai – procesiniai dokumentai atsakovės atstovui įteikti 2018 m. birželio 6 d.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsakovės nurodytų atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių nepripažino nei svarbiomis, nei objektyviomis. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 str. 2 d. nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Teismas nustatė, kad atstovavimo sutartis tarp atsakovės ir advokato V. M. yra pasirašyta 2018 m. gegužės 10 d., todėl konstatavo, kad šiai datai atsakovės vadovas jau žinojo apie bylą ir galėjo suteikti savo advokatui reikalingą informaciją apie ginčą su ieškove. Advokatas V. M. pateikė teismui prašymą suteikti jam prieigą elektroninėje byloje 2018 m. gegužės 17 d. Prieiga prie bylos advokatui V. M. teismas suteikė dar 2018 m. gegužės 18 d., t. y. dar iki atsakovės vadovo ir atsakovės atstovo atostogų pradžios. Atsakovės atstovas, 2018 m. birželio 6 d. gavęs iš teismo procesinius dokumentus (ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo), kaip profesionalus teisininkas, žinodamas pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo procesines teisines pasekmes, matydamas, kad dėl tam tikrų priežasčių nepavyks atsiliepimo pateikti laiku, privalėjo nedelsdamas, dar iki savo atostogų pradžios, apie tai informuoti teismą, bei prašyti pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą. Atsakovės atstovas, neinformavęs teismo apie negalėjimo pateikti atsiliepimą laiku priežastis ir neprašydamas teismo šio termino pratęsti, elgėsi nerūpestingai, ir toks atsakovės atstovo procesinis elgesys negali būti pateisinamas. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino, kad atsakovės atsiliepimo nepateikimas teismo nustatytu terminu, neinformuojant teismo apie negalėjimo pateikti atsiliepimą laiku priežastis, sudarė pagrindą teismui priimti sprendimą už akių.
7. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės argumentais, kad tarp šalių nebuvo susitarimo ir įstatymas nenustatė galutinio ieškovės sumokėto avanso grąžinimo termino, o atsakovės pasiūlytas skolos grąžinimo grafikas ieškovės nebuvo atmestas, todėl ieškovė neturėjo teisėtu pagrindu atsiradusios ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę visai skolos sumai. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios 2017 m. kovo 13 d. išankstinės sąskaitos faktūros yra akivaizdu, kad pradinis šalių suderintas įrenginio pristatymo terminas buvo 20 darbo savaičių – tai įrašyta išankstinėje sąskaitoje. Taigi iš tikrųjų įrenginio pristatymo terminas buvo nustatytas ir tiksliai apibrėžtas. Be to, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė šį terminą kelis kartus atidėjo, kol galiausiai ieškovė 2017 m. gruodžio 22 d. raštu nustatė atsakovei galutinį terminą pristatyti įrenginį – iki 2018 metų sausio mėnesio pabaigos. Tačiau atsakovė pažeidė ir šį terminą, todėl ieškovė atšaukė užsakymą. Tai, kad šalis siejo pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovė neginčija ir šiuos santykius patvirtina išrašyta sąskaita-faktūra, kurią ieškovė apmokėjo ir kurioje buvo nustatytas prekės pristatymo terminas. Atsakovei pažeidus šį terminą, ieškovė atsisakė pirkti prekę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 str. 1 d. įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.324 str. 1 d., jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo – pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi su atsakovės siūlymu sudaryti skolos mokėjimo išdėstymo grafiką ir jam pritarusi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė privalėjo laikytis atsakovės vienašališkai sudaryto skolos grąžinimo grafiko (CK 6.40 str. 1 d., 6.59 str.). Byloje nesant duomenų, jog atsakovė grąžino ieškovės sumokėtą avansą ar jo dalį, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 28 925 Eur skolos teismas patenkino pagrįstai (CK 6.63 str. 1 d. 4 p.).
8. Įvertinęs paminėtą ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jokių naujų įrodymų teismui nepateikė ir nesutikimą su ieškovės reikalavimais grindžia tik ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų sau palankia interpretacija, teismas laikė, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tuo tarpu ieškovės nurodytos ir ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės pagrįstos tinkamais bei leistinais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantė atsakovė UAB „W.B.I.S“ pateikė atskirąjį skundą (e. b. l. 101–104), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantės pateiktą prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.
10. Atskirajame skunde nurodoma, jog prašymas peržiūrėti sprendimą už akių buvo pagrįstas, todėl turėjo būti patenkintas. Apeliantė, teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, būtent siekė parodyti, jog egzistuoja aplinkybės, dėl kurių bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujintas ir apeliantei suteikta galimybė tinkamai atsikirsti į ieškovės reiškiamus reikalavimus. Nors pripažino, kad neįvykdė pareigos per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimo į ieškinį, paaiškino, kad taip buvo pasielgta ne dėl piktybiškų ar nesąžiningų veiksmų. Atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl apeliantės vadovo buvimo atostogose nuo 2018 m. gegužes 30 d. iki 2018 m. liepos 13 d. Mano, kad yra neteisinga pripažinti, jog apeliantės padaryta klaida sukelia negrįžtamus padarinius apeliantei bei apriboja apeliantės teisę būti išklausytai. Toks vertinimas, apeliantės nuomone, prieštarautų civilinėje teisėje taikomiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kuriu teismai įpareigoti laikytis ir civiliniame procese (CPK 3 str.).
Šalies argumentai
11. Apeliantė nurodo teismų praktiką, susijusią su sąžiningumo principo išraiška sutarčių teisėje, taip pat teisinį reglamentavimą, susijusį su bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais, ir teigia, kad byloje nėra ginčo ir apeliantė neneigia, kad ieškovė su apeliantu susitarė dėl Įrengimo pirkimo-pardavimo. Ieškovei buvo išrašyta 2017 m. kovo 13 d. išankstinė sąskaita-faktūra, kurią ji apmokėjo ir taip atliko atsakovės naudai išankstinį mokėjimą 80 proc. nuo Įrenginio kainos dydžio. Ieškovei sumokėjus avansinį mokėjimą šie pinigai perėjo į apeliantės įmonės apyvartines lėšas, o tuo pačiu buvo atliktas užsakymas apeliantės tiekėjai dėl įrenginio užsakymo. Nepaisant to, santykiai tarp apeliantės ir jos tiekėjos iki užsakytos prekės gavimo nutrūko, nes tiekėja nutraukė bendradarbiavimą su apeliante. Apeliantei supratus, kad konkretaus Įrenginio perdavimas ieškovei gali buti komplikuotas, pradėjos derybų procesą dėl sumokėto avanso gražinimo išdėstymo, t. y. apeliantė įgyvendino aukščiau paminėtą bendradarbiavimo pareigą, laiku pranešė apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Iškart gražinti visos sumos apeliantė negalėjo ir šiuo metu negali, nes, kaip minėta, toks didelis lėšų apyvartinių lėšų pervedimas neproporcingai sutrikdytų ir taip dėl vienos iš pagrindinių savo tiekėjos netekimo nukentėjusio apeliantės veikla.
12. Supratusi, kad įrenginio gauti iš tiekėjo tikriausiai nepavyks, norėdama išspręsti kylantį ginčą taikiai, apeliantė ieškovei pateikė jos siūlomą skolos grąžinimo grafiką. Nepaisant to, ieškovei pareikalavus grąžinti skolą greičiau, o apeliantei to negalint padaryti, derybos nutrūko. Ieškovei užėmus griežtą poziciją, kurios apeliantė negalėjo patenkinti, derybų procesas nutrūko. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad bandytų tartis dėl skolos išdėstymo, todėl jos reikalavimas, nesant sutarties ir net nebandžius konstruktyvia dėrėtis su apeliante, yra kenkiantis tiek jai, tiek apeliantei, kurios veikla būtų neproporcingai sutrikdyta. Pažymėjo, jog šiuo atveju abi sutarties šalys turi pareigą bendradarbiauti, veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijus atitinkančius veiksmus, tačiau būtent ieškovė nesilaikė sandorio šalių bendradarbiavimo principo. Tuo tarpu apeliantė pripažino savo prievolę ir geranoriškai bandė derinti avanso mokėjimo sąlygas ir taikiai baigti ginčą.
13. Pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo ar kokia kita sutartis ir dėl šios priežasties nebuvo suderintos nei pinigų grąžinimo, nei kitos būtinos sąlygos. Nesant tarp šalių sutarties, kilus nesutarimams dėl jos nutraukimo ar prekės atsisakymo ir pardavėjo pareigos gražinti avansą taikytinos įstatymų nuostatos.
14. Kaip nurodė teismas nutartyje, pagal CK 6.324 str. 1 d., jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę vykdyti pirkimo – pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Šiuo atveju pardavėjo negalėjimą perduoti prekes nulėmė ne pagrįstas atsisakymas, o kitos objektyvios priežastys, t. y. tiekėjos nutrauktas bendradarbiavimas su pardavėju. Kadangi ieškovė neįrodė nepagrįsto atsakovės atsisakymo perduoti prekę, todėl CK 6.324 str. 1 d. negalėjo būti taikoma.
15. Vykdant bendradarbiavimo pareigą ir siekiant išvengti ar sumažinti galimus nuostolius dėl susidariusių aplinkybių apeliantei nebuvo galima pateikti savo pozicijos byloje ar derėtis dėl taikos sutarties sudarymo, todėl, apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl sprendimas naikintinas, o bylos nagrinėjimas atnaujintinas.
Atsiliepimas
16. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą (e. b. l. 108–111) prašė atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-18415-925/2018 nepakeistą.
17. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė ir toliau siekia toliau vilkinti bylos nagrinėjimą, taip apsunkindama ieškovei galimybę pradėti priverstinio išieškojimo procesą. Šiuo atveju atsakovė jokių realių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui pagrįstumui, nenurodė. Taip pat kartu su savo 2018 m. liepos 19 d. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė nebuvo pateikusi į bylą jokių įrodymų, galinčių turėti bent kokios įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė pateikė tik dokumentus apie apeliantės vadovo ir apeliantės atstovo atostogas, kurie nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių. Be to, atsakovės pareiškime buvo nurodyti melagingi teiginiai, pvz. nurodyta, kad neva daikto perdavimo terminas tarp šalių nebuvo apibrėžtas ir šiuo atveju net nėra aišku, ar atsakovė pažeidė pareigą Įrenginį perduoti laiku. Iš byloje esančios išankstinės sąskaitos faktūros yra akivaizdu, kad pradinis šalių suderintas Įrenginio pristatymo terminas buvo 20 darbo savaičių. Be to, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo yra akivaizdu, kad atsakovė šį terminą kelis kartus atidėdavo, kol galiausiai ieškovė nustatė atsakovei galutinį terminą pristatyti įrenginį – iki 2018 metų sausio mėnesio pabaigos. Atsakovė pažeidė ir šį terminą, todėl ieškovė atšaukė užsakymą. Vėliau pati apeliantė savo 2018 m. sausio 11 d. laišku pranešė ieškovei, kad jos užsakymas yra pašalintas ir kad „buhalterija ruošia pinigus gražinimui“, kas iš tikrųjų yra prilyginama tyčinių ieškovės klaidinimu, kadangi jokie pinigų grąžinimui nebuvo ruošiami. Tuo tarpu apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde nurodo jau visai kitokias aplinkybes, t. y. jog ieškovei sumokėjus avansinį mokėjimą šie pinigai perėjo į atsakovės apyvartines lėšas. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad šį įrenginį atsakovė pas savo tiekėją būtų iš tikrųjų užsakęs, o nėra tiesiog paėmusi pinigus ir nieko nedariusi.
18. Pažymėjo, kad atsakovei buvo suteikta galimybė tinkamai atsikirsti į ieškovės reiškiamus reikalavimus, taip pat buvo suteikta teisė išreikšti savo poziciją byloje bei pateikti visus savo argumentus bei įrodymus. Tačiau atsakovė pati nusprendė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prirašyti apie savo vadovo ir savo atstovo atostogas bei pateikti teismui dokumentus vien tik apie šias atostogas, o jokių įrodymų ar aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovė nebuvo pateikusi ar nurodžiusi. Tokių aplinkybių ir įrodymų taip pat nėra nurodyta ir atsakovės atskirajame skunde. Atskirajame skunde atsakovė nerašo, kas jai sutrukdė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti teismui įrodymus, galinčius turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei tokiu būdu atsikirsti į ieškovės reikalavimus. Atsakovė taip ir nepridėjo jokių įrodymų, kurių jai neva reikėjo, kad paruoštų atsiliepimą į ieškinį ir kurių ji negalėjo gauti dėl atsakovės vadovo atostogų. Be to, atstovavimo sutartis pasirašyta 2018 m. gegužės 10 d., todėl jau tada atsakovės vadovas žinojo apie nagrinėjamą bylą ir galėjo suteikti savo advokatui reikalingą informaciją apie ginčą su ieškove. Advokatas V. M. pateikė prašymą prijungti jį prie bylos 2018 m. gegužės 17 d. Prieiga prie bylos advokatui V. M. buvo suteikta dar 2018 m. gegužės 18 d., t. y. dar iki visų atostogų pradžios. Ir nei atsakovės vadovas, nei atsakovės advokatas nebuvo pranešę teismui jokios informacijos, kad ketina išvykti atostogauti, neprašė atsižvelgti į tai nustatant terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ar pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Visa ši informacija buvo pateikta teismui paskutinę termino dieną, kurią buvo galima paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pastebėjo, kad advokatas V. M. nepateikė jokių įrodymų, jog nuo prieigos jam suteikimo dienos jis bent kaip bandytų susisiekti su atsakovės vadovu, prašytų iš jo informacijos apie bylą, rašytų jam el. laiškus ar SMS žinutes.
Atsiliepimas
19. Teigia, jog atsakovei sumokėtas avansas – nėra jos pinigai, ir jeigu ji, nepateikusi ieškovei prekės, panaudojo gautą avansą savo reikmėms, tai turi ir prisiimti neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Atsakovės sudėtingi santykiai su tiekėja neturi jokios įtakos atsakovės pareigai grąžinti ieškovei pinigus. Atsakovė, neįvykdžiusi užsakymo ir pažeidusi sutartinius santykius, neturėjo ir negalėjo turėti jokio teisėto lūkesčio naudoti ieškovės jai sumokėtą avansą savo poreikiams tenkinti. Atsakovės siūlymas sudaryti skolos mokėjimo išdėstymo grafiką ieškovei nėra privalomas, jokio grafiko nebuvo sudaryta, ieškovė neprivalo sutikti su atsakovės bandomu primesti grafiku ir neprivalo sutikti, kad skola būtų grąžinama dalimis. Iki šios dienos atsakovė negrąžino net jokios dalies pinigų, neatliko jokių įmokų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
20. Atskirasis skundas netenkintinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
23. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str. Minėtas straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
24. CPK 288 str. 4 d. įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pagal CPK 288 str. 4 d., teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nustačius CPK 287 str. 2 d. 3–4 p. nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Įprastai abi šios sąlygos yra būtinos, siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias atsiliepimo į ieškinį nepateikimo aplinkybes, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas. Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26).
25. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas nustatytu laiku atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį.
26. Bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovės atstovui, kuriam nuo 2018 m. gegužės 18 d. buvo suteikta prieiga elektroninėje byloje, įteikti 2018 m. birželio 6 d. Apeliantė atstovavimo sutartį su V. M. pasirašė dar 2018 m. gegužės 10 d., t. y. iki atsakovės vadovo ir atsakovės atstovo atostogų pradžios, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiai datai atsakovės vadovas jau žinojo apie bylą ir galėjo suteikti savo advokatui reikalingą informaciją apie ginčą su ieškove.
27. Šiuo atveju atsakovė neginčija aplinkybės, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė laiku, tačiau teigia, kad tai padarė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių – atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl apeliantės vadovo buvimo atostogose nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 13 d. Nebūdamas darbo vietoje vadovas negalėjo pateikti atstovui jokios informacijos ir duomenų, susijusių su byla.
28. Teismas tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai, kadangi iš byloje esančio UAB „W.B.I.S“ direktoriaus A. I. 2018 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 180525/1 (e. b. l. 59) matyti, kad jis, pateikęs 2018 m. gegužės 25 d. prašymą, nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 8 d. išeina kasmetinių apmokamų atostogų. UAB „W.B.I.S“ 2018 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 180525/1 pasirašė pats A. I.. Tuo tarpu iš 2018 m. birželio 8 įsakymo Nr. 180608/1 (e. b. l. 61) matyti, kad 2018 m. birželio 8 d. A. I. pateikė prašymą jam neatvykti į darbą administracijos leidimu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. birželio 29 d. Minėtą įsakymą 2018 m. birželio 8 d. taipogi pasirašė UAB „W.B.I.S“ direktorius A. I.. Vadinasi, priešingai, negu teigia apeliantė, UAB „W.B.I.S“ vadovas 2018 m. birželio 8 d. buvo darbo vietoje, todėl galėjo pateikti atstovui informaciją ir duomenis, susijusius su byla. Pažymėtina ir tai, kad juridiniam asmeniui yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai jos veikloje, todėl net ir tuo atveju, jeigu juridinio asmens vadovas atostogauja, turi būti paskirtas laikinai vadovo pareigas einantis asmuo tam, kad būtų tinkamai užtikrintas įmonės veiklos tęstinumas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės atstovas, kaip profesionalus teisininkas, galėjo informuoti teismą apie negalėjimą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei prašyti pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą, tačiau to nepadarė.
29. Atsižvelgęs į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai priėmė sprendimą už akių, nes atsakovė laiku nepateikė atsiliepimo, kai jai buvo tinkamai nustatyta tvarka įteikti dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog tokia apeliantės padaryta klaida (turima omenyje – atsiliepimo į ieškinį nepateikimas) sukeltų negrįžtamus padarinius bei apribotų apeliantės teisę būti išklausytai procese, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, būtent sprendimo už akių instituto tikslas ir yra užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).
30. Apeliantė teismui taip pat nurodė argumentus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, t. y. jog ieškovei sumokėjus avansinį mokėjimą šie pinigai perėjo į apeliantės įmonės apyvartines lėšas, tuo pačiu buvo atliktas užsakymas apeliantės tiekėjai dėl Įrenginio užsakymo, tačiau santykiai su tiekėja nutrūko. Dėl to apeliantė pradėjo derėtis su ieškove dėl sumokėto avanso grąžinimo išdėstymo. Ieškovei pareikalavus grąžinti skolą greičiau, o apeliantei to negalint padaryti, kadangi būtų neproporcingai sutrikdyta apeliantės veikla, derybos nutrūko. Ieškovė nesilaikė sandorio šalių bendradarbiavimo principo, reikalaujančio atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko interesus šalinant sutarties įvykdymo trūkumus. Ieškovė neįrodė nepagrįsto atsakovės atsisakymo perduoti prekę, todėl CK 6.324 str. 1 d. negalėjo būti taikoma.
31. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė (prekių pardavėja), gavusi išankstinį apmokėjimą už Įrenginį, jo ieškovei nepristatė ir negrąžino likusio gauto avanso sumos. Šių aplinkybių šalys neginčija. CK 6.324 str. 1 d. nurodyti du pirkėjo teisių gynimo būdai, kurie gali būti taikomi, kai pardavėjas pažeidžia pareigą perduoti daiktus pirkėjui. Tokiu atveju pirkėjas įgyja dvi teises: teisę reikalauti nutraukti (atsisakyti vykdyti) sutartį ir teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Iš byloje esančios 2017 m. kovo 13 d. išankstinės sąskaitos faktūros (e. b. l. 6) matyti, kad pradinis šalių suderintas įrenginio pristatymo terminas buvo 20 darbo savaičių. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė šį terminą kelis kartus atidėjo, kol galiausiai ieškovė 2017 m. gruodžio 22 d. raštu (e. b. l. 19) nustatė atsakovei galutinį terminą pristatyti įrenginį – iki 2018 metų sausio mėnesio pabaigos. Kadangi buvo nustatytas daiktų perdavimo pirkėjai terminas, apeliantė šiuo atveju nepagrįstai teigia, jog turi būti taikomi įstatymo nuostatos, susijusios su prekės pristatymu ir pardavėjo pareiga grąžinti avansą. Atsakovei nepateikus ieškovei Įrenginio iki 2018 m. sausio mėn. pabaigos, ieškovė atšaukė užsakymą ir prašė grąžinti už prekę sumokėtas pinigines lėšas iki 2018 m. vasario 1 d. (e. b. l. 17). Apeliantė 2018 m. sausio 11 d. informavo ieškovę, jog ieškovės užsakymas yra pašalintas ir yra ruošiami pinigai avansui grąžinti (e. b. l. 21). Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė nevykdė prievolės grąžinti susidariusios skolos pagal avansinį mokėjimą, todėl teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 28 925 Eur patenkino. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog atsakovės sudėtingi santykiai su savo tiekėja negali daryti jokios įtakos atsakovės pareigai grąžinti ieškovei pinigus.
32. Minėta, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė laiku neperdavė Įrenginio ieškovei ir negrąžino avanso pagal 2017 m. kovo 13 d. išankstinę sąskaitos faktūrą. Šių aplinkybių neginčija ir pati apeliantė. Be to, pati apeliantė ieškovei adresuotame laiške informavo ieškovę, kad užsakymas yra pašalintas ir ruošiami pinigai avansui grąžinti (e. b. l. 21). Taigi, akivaizdu, kad pati apeliantė patvirtino, kad užsakymo neįvykdys, todėl nesuprantamas apeliantės argumentas, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto atsakovės atsisakymo perduoti prekę.
33. Tai, kad, apeliantės teigimu, ji bendradarbiavo su ieškove ir siekė susitarti su ieškove dėl sumokėto avanso grąžinimo išdėstymo, tačiau ieškovė nesilaikė sandorių šalių bendradarbiavimo principo, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi su atsakovės siūlymu sudaryti skolos mokėjimo išdėstymo grafiką ir jam pritarusi, todėl, kaip, teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė privalėjo laikytis atsakovės vienašališkai sudaryto skolos grąžinimo grafiko (CK 6.40 str. 1 d., 6.59 str.).
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovo sumokėtas avansas perėjo į atsakovės apyvartines lėšas, buvo atliktas užsakymas apeliantės tiekėjai dėl Įrenginio užsakymo, taip pat jog atsakovės tiekėja, nenurodant net jos pavadinimo, nutraukė bendradarbiavimą su apeliante. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė nesutikimą su ieškovės reikalavimais grindžia tik ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų sau palankia interpretacija.
35. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėtų įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK178, 185, 314 str.) apeliacinės instancijos teismui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.