- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-1155-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00568-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Gintauto Kavaliausko
- Atsakovas
- Vygantui Marcinkevičiui, Otilijai Marcinkevičienei
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Gintauto Kavaliausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Gintauto Kavaliausko ieškinį atsakovams Vygantui Marcinkevičiui ir Otilijai Marcinkevičienei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas acto Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 1997-07-07 tarp atsakovų Vyganto Marcinkevičiaus ir Otilijos Marcinkevičienės sudarytą santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį kaip pažeidžiančią ieškovo teises atgauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam pripažintą skolą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-14 nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti ieškinio sumą, atitinkamai sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2013-01-30 teisme gautas ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo ir patikslintas ieškinys, kuriame nurodyta, jog ieškinio suma – 150 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė, kad teisme priimto ieškovo Gintauto Kavaliausko ieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, pareikšto atsakovams Vygantui Marcinkevičiui ir Otilijai Marcinkevičienei, suma yra 289 000 Lt; atidėjo ieškovui Gintautui Kavaliauskui 5 641 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos; priėmė patikslintą ieškinį ir perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ieškinio sumą, kuri aiškiai neatitinka tikrosios turto vertės, t.y. ieškinio sumą nurodė 150 000 Lt, nors pateikė įrodymus, kad ginčijamu sandoriu pasidalinto turto (buto ir pianino) vertė didesnė nei 289 000 Lt. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas, todėl vadovaudamasis CPK 3 str. 6 d. bei 85 str. 2 d. nustatė, kad pareikšto ieškinio suma yra 289 000 Lt ir CPK 27 str. 1 d. 1 p. pagrindu perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kadangi paaiškėjo, jog ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti. Teigia, jog patikslintame ieškinyje nurodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas 1997-04-04, pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 str., todėl preziumuojama, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis, taip pat pažymėjo, jog kasacinis teismas 2006-10-09 nutartyje konstatavo, kad pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Todėl nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada skundžiamoje nutartyje, jog minėtoje kasacinio teismo nutartyje ginčo dalykas nėra tapatus nagrinėjamos bylos dalykui, be to nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami tarp sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių kilę ginčai dėl nuosavybės teisinių santykių. Pažymi, kad rėmėsi Santuokos ir šeimos kodekso 21, 23 str. bei teismų praktika, siekdamas nustatyti ginčijamu sandoriu perleisto turto apimti bei nustatyti ieškinio sumą, o neišspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Teigia, jog ieškinyje aiškiai nurodė, kad atsakovui Vygantui Marcinkevičiui ginčijamo sandorio sudarymo metu priklausė tik ½ buto dalis, kurią atsakovas ginčijamu sandoriu neatlygintinai perleido atsakovei Otilijai Marcinkevičienei. Kadangi atsakovė Otilija Marcinkevičienė ir iki ginčijamo sandorio sudarymo, remiantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. pagrindu, turėjo teisę į ½ buto dalį, todėl ši dalis ginčijamu sandoriu nebuvo perleista ir nėra ginčo objektas šioje byloje. Apelianto teigimu, ieškinio suma negali būti lygi viso Buto rinkos vertei, nes atsakovui Vygantui Marcinkevičiui ginčijamo sandorio sudarymo metu visas butas nepriklausė, ginčijamu sandoriu jis negalėjo perleisti viso buto savo sutuoktinei, todėl atsakovo Vyganto Marcinkevičiaus ginčijamu sandoriu neatlygintinai perleisto turto vertė sudaro ½ buto (289 000 : 2 = 144 500 Lt) vertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje keliamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas rūšinis (dalykinis) teismingumas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad ieškovas, patikslinęs reikalavimus, actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų Vyganto Marcinkevičiaus ir Otilijos Marcinkevičienės sudarytą santuokos metu įgyto turto padalijimo sutartį, kaip pažeidžiančią ieškovo teises atgauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam pripažintą skolą. Ieškovas siekia įrodyti, kad ginčijama 1997-04-04 sutartis yra tariamas sandoris, kuriuo šalys siekė išvengti atsakovo Vyganto Marcinkevičiaus įsipareigojimo ieškovui pagal 1995-02-08 paskolos sutartį vykdymo. Ginčijamu sandoriu atsakovai Vygantas Marcinkevičius ir Otilija Marcinkevičienė pasidalino santuokoje įgytą turtą – 3 kambarių butą, esantį adresu Subačiaus g. 6-27, Vilniuje ir pianiną „VAINBACH“. Vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-14 nutartį, įpareigojančią įkainoti ieškinį, ieškovas pateikė VĮ „Registrų centras“ vidutinės buto rinkos vertės skaičiavimą ir nurodė, jog perleisto turto vertė sudaro 289 000 Lt, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Vyganto Marcinkevičiaus ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė sudaro ½ buto vertės, ieškinį įkainojo 144 500 Lt.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. CPK 27 str. 1 d. 1 p. nustato, jog apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareikštu ieškiniu ieškovas siekia grąžinti atsakovą Vygantą Marcinkevičiui į iki 1997-04-04 sandorio sudarymo buvusią turtinę padėtį, kuomet jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ½ buto, tokia padėtis leistų nukreipti išieškojimą į atsakovui Vygantui Marcinkevičiui priklausančią buto dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio sumos atsižvelgė tik į VĮ „Registrų centras“ pažymą, kurioje nustatyta, jog vidutinė ginčijamu sandoriu perleisto buto rinkos vertė yra 289 000 Lt, tačiau nurodytos sumos neįvertino pareikštų ieškovo reikalavimų atžvilgiu. Kadangi ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas įtvirtino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lygių dalių prezumpciją, apeliantas pagrįstai teigia, jog patenkinus ieškinio reikalavimus atsakovas Vygantas Marcinkevičius atgautų ½ jam jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, iš kurio vertės būtų vykdomas skolos ieškovo naudai išieškojimas, tuo tarpu atsakovė Otilija Marcinkevičienė ir iki ginčijamo sandorio sudarymo, remiantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. pagrindu, turėjo teisę į ½ dalį buto, todėl ši dalis ginčijamu sandoriu nebuvo perleista ir nėra ginčo objektas šioje byloje.
Nesutikdamas su ieškovo nurodyta ieškinio suma, pirmos instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami tarp sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių kilę ginčai dėl nuosavybės teisinių santykių, ieškinio reikalavimai formuojami actio Pauliana pagrindu. Apeliacinės instancijos sutinka su tokia pirmos instancijos teismo pozicija, tačiau pažymi, jog reikalavimai dėl ginčo buto padalijimo nagrinėjamoje byloje nėra keliami, tuo tarpu tiek anksčiau galiojusios, tiek ir šiuo metu galiojančios teisės normos įtvirtina prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taigi galimai patenkinus ieškovo reikalavimus taikytina minėta sutuoktinių bendro turto padalijimo prezumpcija, kurią pritaikius nagrinėjamu atveju ½ buto dalis atitektų atsakovo Vyganto Marcinkevičiaus nuosavybėn. Kadangi ieškovas pateikė dokumentus, kurie preliminariai patvirtina, jog ginčo buto vertė yra lygi 289 000 Lt sumai, spręstina, jog ieškovas pagrįstai ginčo dalyką įvertino 144 500 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas klaidingai pritaikė procesines bei materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą dėl šio ginčo teismingumo.
Dėl pirmos instancijos teismo argumento, jog ieškovas nenurodė pianino rinkos vertės, apeliacinės instancijos teismas pasisako, jog šiuo atveju nežinant konkrečių kilnojamojo daikto – instrumento savybių sunku būtų pateikti konkrečią šio daikto rinkos vertę, tačiau kaip matyti iš patikslinto ieškinio, kuriame ieškinio reikalavimas įkainotas 150 000 Lt suma, ieškovas įskaičiavo ir pianino vertę, nes ieškinyje nurodo, jog ½ ginčo buto įvertinama 144 500 Lt suma, tuo tarpu ginčijamoje sutartyje numatyta, jog pianinas sandorio sudarymo metu šalių buvo įvertintas 1000 Lt suma (b.l.18, t. 1). Ieškovas pusę minėtos sumos, kaip priklausančios atsakovui Vygantui Marcinkevičiui, įtraukė į ieškinio sumą, todėl nurodė, jog ieškinio reikalavimo suma – 150 000 Lt.
Skundžiama nutartimi teismas pažeidė rūšinį (dalykinį) bylų teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Dėl minėtų pažeidimų nepagrįstai atsisakyta priimti patikslintą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir, atsižvelgiant į tai, jog patikslinto ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti pirmos instancijos teismui patikslinto ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.