Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-08 · Civilinė byla Nr. 2S-205-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-08
Bylos Nr.
2S-205-230/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
J. L.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-205-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02853-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Krum“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3336-90/2013 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Krum“ ieškinį atsakovei J. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2012-01-18 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir iš atsakovės priteisti 43 679,10 Lt; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o nesant šių daiktų arba esant jų nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 43 679,10 Lt sumai.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė prašymą pareikštų reikalavimui įvykdymui užtikrinti taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti automobilį Hyundai Sonata, identifikavimo Nr. KMHEU41V6A248848, uždraudžiant atsakovei valdyti, naudoti ir disponuoti šiuo automobiliu, o automobilio saugotoju paskirti ieškovę. Nurodo, kad antstolis areštavo atsakovės nekilnojamąjį turtą, tačiau ginčo automobilis nebuvo areštuotas. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad teismo, pripažinusio sandorį negaliojančiu ir taikančio restituciją, nesaisto šalių pageidavimas dėl restitucijos būdo, todėl yra tikimybė, kad teismui pripažinus sandorį negaliojančiu bus taikoma restitucija ne piniginiu ekvivalentu, o natūra, dėl ko neperdavus automobilio saugoti ieškovei, gali kilti grėsmė, kad automobilis gali būti nuslėptas ar sunaikintas ar dėl automobilio eksploatavimo mažės jo vertė. Nurodė, jog pritaikius papildomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės interesai nebus pažeisti, nes ji nurodė, kad šiuo automobiliu nesinaudoja, jį valdo ir naudoja atsakovės sūnus, buvęs UAB ,,Krum“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Ir atvirkščiai, netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti ieškovės, kuri yra bankrutuojanti įmonė, kreditorių teisės ir interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas 2013-08-20 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2013-08-29 surašė atsakovės turto aprašą, iš kurio matyti, kad antstolis areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą už 44 000 Lt. Kadangi ieškovės reikalavimų užtikrinimui yra areštuotas atsakovei priklausantis turtas ieškinio sumai, teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, ieškovės prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti. Nurodo, jog teismo nutartis priimta, remiantis formaliais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais, neatsižvelgiant į bylos nagrinėjimo esmę. Prašymas areštuoti ginčo sutartimi perleistą automobilį yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimo esme ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Teismui tenkinus ieškinį ir pripažinus ginčijamą automobilio perleidimo sandorį negaliojančiu, yra tikimybė, jog bus taikoma restitucija ne piniginiu ekvivalentu, o natūra, tačiau automobiliui esant atsakovės žinioje dėl automobilio eksploatavimo jo techninė būklė prastės, didės nusidėvėjimas, mažės jo rinkos kaina, o tai lems kreditorinių reikalavimų patenkinimą mažesne apimtimi. Kadangi automobiliu faktiškai naudojasi atsakovės sūnus Š. I., kuris yra vienintelis BUAB ,,Krum“ akcininkas ir buvęs šios bendrovės direktorius, gali kilti reali grėsė, kad automobilis bus nuslėptas ar sunaikintas. Be to, pritaikius papildomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės interesai nebus pažeisti, nes ji pati nurodė, kad šiuo automobiliu niekada nesinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–82/2012).

Ieškovė, pareiškusi actio Paulina ieškinį, prašo pripažinti negaliojančiu transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – iš atsakovės priteisti 43 679,10 Lt. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto areštą ieškinio sumai. Antstolis, vykdydamas šią teismo nutartį, areštavo atsakovės turtą ieškinio sumai (b. l. 16). Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštą reikalavimą, ieškinio sumą, todėl jos yra proporcingos siekiamiems tikslams, pakankamai užtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymą ir išlaiko ieškovės bei atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl, ieškovei nepareiškus kitų, papildomų ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas šiuo atveju būtų perteklinis, pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo principus (CPK 145 str. 2 d.). Apeliantė būtinumą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones grindžia argumentu, kad teismo, pripažinusio sandorį negaliojančiu ir taikančio restituciją, nesaisto šalių pageidavimas dėl restitucijos būdo, todėl yra tikimybė, kad teismui pripažinus sandorį negaliojančiu, bus taikoma restitucija ne piniginiu ekvivalentu, o natūra, dėl ko būtina areštuoti ginčo objektą. Tačiau šie skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aplinkybė, jog turtas, kuris yra ginčo objektas ir kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovę, galinčią disponuoti ginčo objektu, iš esmės gali patvirtinti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Tačiau byloje pareikštas actio Pauliana ieškinys turi kompensacinę paskirtį, todėl sandorį pripažinus negaliojančiu šiuo pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reguliuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos taikymo ypatumai. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Šioje byloje ieškovė pareikštais reikalavimais siekia automobilio perleidimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir gauti pinigų sumą – automobilio likutinę vertę, buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu. Ieškinys nagrinėjamas pareikštų reikalavimų ribose, todėl nors teismo ir nesaisto šalių pageidavimas dėl restitucijos būdo, ieškovė pati turi apsispręsti, kokio rezultato ji siekia restitucijos taikymo atveju. Atskirojo skundo nagrinėjimui pateiktoje bylos dalyje nėra duomenų, kokį konkretų atsakovės turtą areštavo antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ieškovė, manydama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, turi teisę reikšti teismui prašymą dėl jų pakeitimo (CPK 148 str.), taip pat turi teisę tikslinti pareikštus reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė