Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. vasario 10 d., apie 1 val., Vilniaus gatvėje, Pagėgiuose, Pagėgių sav., kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį AUDI 80 AVANT, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, neįregistruotą nustatyta tvarka, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, važiuodamas priekyje tarnybinio automobilio, iš chuliganiškų paskatų staiga apsisuko viduryje kelio, ir priešais atvažiuodamas link policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, nukreipė savo vairuojamą automobilį tiesiai į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, taip bandydamas taranuoti ir priversdamas policijos pareigūnus keisti važiavimo kryptį, taip keldamas pavojų savo ir policijos pareigūnų ir kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė KET 4 p., 6 p., 7 p., 9 p., 14 p., 17 p., 19 p., 238 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 2 d., 130 str. 1d., 124² str. 1 d., 124² str. 2 d., 123 str. 1 d.

Atskirajame skunde nurodoma, kad byloje yra pridėta jo darbo sutartis. Jis, D. J., įsidarbino tik 4 valandoms per dieną, tai sudaro tik pusę darbo etato. Todėl viešiesiems darbams kliūčių atlikti nebus.

Toliau atskirajame skunde teigiama, kad teismas cituoja Vyriausiojo administracinio teismo praktiką apie tai, jog administracinės nuobaudos atidėjimas nuo 1 iki 12 mėnesių tik sukurs nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiks administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tačiau teismui jis jau minėjo, kad administracinė nuobauda – areštas – už ATPK straipsniuose numatytus administracinius teisės pažeidimus neatitinka tarptautinių normų, nes tarptautinėje bendruomenėje yra laikoma, kad administracinėse bylose negali būti skiriamas areštas. Taip yra todėl, kadangi sankcija, ribojanti asmens laisvę, nelaikoma administracine dėl mažesnės saugomų gėrių svarbos. Administracinės sankcijos negali prilygti baudžiamosioms. Apie tai yra parašytas ne vienas mokslo darbas tiek nacionalinėje teisės mokslo doktrinoje, tiek tarptautinėje. Jo padaryti pažeidimai yra administracinio pobūdžio. Jis savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir dėl jų padarymo savęs neteisina bei neišsisukinėja.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. toliau pažymi, kad sutinka su teismo nuomone, jog administracinės nuobaudos tikslai turi būti pasiekti. Neigiamas pasekmes jis jau pajuto, nes buvo konfiskuotas jo automobilis. Tačiau visiškai nesutinka, kad jam būtų paskirtas 20 parų administracinis areštas. Taip pat nesutinka, kad jis būtų paskirtas atlikti savaitgaliais. Kadangi, kaip jau minėjo, tarptautinėje bendruomenėje nepriimta, kad už administracinius teisės pažeidimus būtų paskirta sankcija, ribojanti asmens laisvę. Be to, jis ką tik pradėjo dirbti, todėl neteks darbo, nes darbdavys nesutiks jo laukti kol jis grįš atlikęs arešto bausmę, o ir nesupras, dėl kokio pažeidimo yra ribojama jo laisvė. Taigi darbdaviui jis atrodys kaip nusikaltėlis, o ne administracinių normų pažeidėjas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas (ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 338(1) straipsnyje reglamentuotas sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas. Pažymėtina, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių (ATPK 338(1) str. 1 d.). Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad tik pirmosios instancijos teismas 2014-03-19 nutarimu, kuriuo pripažino D. J. kaltu ir nubaudė subendrinta nuobauda – 20 (dvidešimties) parų administraciniu areštu su transporto priemonės AUDI 80 AVANT, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimu, galėjo priimti sprendimą dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo.

Be to, paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia, siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėjas nuolat daro įvarius, itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie gali turėti labai skaudžias pasekmes. Be to, D. J. sistemingai daro ir kitų rūšių administracinius teisės pažeidimus. Byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad D. J. keletą kartų baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, be to, būdamas neblaivus. Taip pat Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, o paskirtų baudų nemoka (b. l. 8–21).

Visi šie faktai itin neigiamai apibūdina D. J. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Šios aplinkybės nerodo jokio apelianto noro pakeisti savo elgesio, priešingai, nuolatinis kėsinimasis į viešąją tvarką, nuolatiniai šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra tapę jo gyvenimo būdu. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui keletą kartų buvo skirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, bet bylos medžiaga rodo, jog tai apelianto elgesiui jokios įtakos nepadarė.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas yra įsitikinęs, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai paskirtą administracinį areštą net ir pakeitus viešaisiais darbais tikrai nebūtų pasiekti. Todėl pažeidėjo atskirasis skundas netenkintinas ir šiuo pagrindu.

Pažeidėjas skunde nurodo, kad jis ką tik pradėjo dirbti, todėl neteks darbo, nes darbdavys nesutiks jo laukti, kol jis grįš atlikęs arešto bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, jog pažeidėjas įsidarbino tik dieną prieš teismo posėdį, anksčiau nėra dirbęs. Todėl šie D. J. skundo argumentai pripažinti nepagrįstais. Be to, pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Todėl tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjas pateiktame skunde nurodo daug argumentų apie tai, kad tarptautinėje bendruomenėje nepriimta, kad už administracinius teisės pažeidimus būtų paskirta sankcija, ribojanti asmens laisvę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo teiginius vertina tik kaip deklaratyvius pažeidėjo samprotavimus, kadangi, kaip jau minėta, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymų leidėjas už konkrečius administracinius teisės pažeidimus įtvirtindamas administracinės nuobaudos rūšį – areštą, taip išreiškė savo požiūrį į šių pažeidimų pavojingumą visuomenei, be to, iš minėtos Pažymos apie asmens baustumą yra aiškiai matyti, jog pažeidėjui turėjo būti gerai žinoma, kad tokia administracinės nuobaudos rūšis jam gali būti pritaikyta.

Tad, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, Apygardos teismas yra įsitikinęs, kad pažeidėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pakeisti jam paskirtą administracinio arešto bausmę į viešuosius darbus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p.,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. atskirojo skundo netenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.