Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-12 · Byla Nr. ATP-757-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
ATP-757-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02162-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
E. Š.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-757-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02162-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.3.; 79.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2014 m. gegužės 23 d. E. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. gegužės 23 d., 16.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo, šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 18 punkto reikalavimus

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu E. Š. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Skunde nurodo, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turinys yra pernelyg supaprastintas, atspindintis tik galimo teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, neatskleidžiant galimo pažeidimo esmės, jam surašytas nepagrįstai. Neneigia, kad protokole nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kilo ginčas su policijos pareigūnais: šioje aikštelėje prieš keliolika minučių jis buvo sustojęs su savo iki tol vairuotu automobiliu, kuriuo kartu važiavo ir jo bendradarbė R. T., su kuria kartu dirba nekilnojamojo turto agentūroje. Prieš tai su R. T. važinėjo po Palangą, ieškojo juos dominančio namo. Kadangi ieškomo namo nepavyko surasti, todėl ir sustojo minėtoje aikštelėje, o R. T. jam pradėjo priekaištauti dėl nerasto namo, tarp jų kilo barnis, kurio metu garsiai apsižodžiavo. Jis susinervinęs atsidarė skardinę alaus ir gėrė. Tuo metu iš kažkur privažiavo policijos pareigūnų automobilis, o pareigūnas pareikalavo pateikti dokumentus, po to pasitikrinti blaivumą. Jis pakluso pareigūnų reikalavimui, pateikė dokumentus, tačiau atsisakė tikrintis blaivumą, nes automobilio nevairavo. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja R. T. bei liudytoja Z. P., kuri patikslino, kad eidama pro aikštelėje stovintį jų automobilį, girdėjo garsų jo ir R. T. ginčą, policijos pareigūnų tuo metu ten nebuvo. Apylinkės teismas atmetė apelianto ir minėtų liudytojų paaiškinimus, juos įvertindamas kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės už pažeidimą, nurodytą protokole. Tačiau teismas, pripažindamas jį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, be jokios kritikos rėmėsi policijos pareigūnų S. Š. ir L. G. parodymais, kurių turinys vis dėlto yra prieštaringas ir jų nurodomi duomenys kaip tik rodo, jog atsitikusio įvykio aplinkybės nėra aiškios. Apeliantas sutinka su tuo, kad pareigūnai privažiavo prie jo stovinčio automobilio, kad apeliantas sėdėjo jame ir tuo metu buvo atsidaręs skardinę alaus (nors pastarąją aplinkybę pareigūnai kažkodėl neigia). Tačiau jam visiškai nesuprantamas pareigūnų aiškinimas, kad jo vairuojamas automobilis jau buvo ieškomas po Palangą už neva padarytus kažkokius pažeidimus, kad apie pažeidimus pranešę kažkokie žmonės ir pan. O po to neva viskas vykę paprastai ir sklandžiai: pareigūnai jo vairuojamą automobilį sustabdę su įjungtais švyturėliais (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jis automobilį įvairavęs į šalia esančią stovėjimo aikštelę. Tačiau iš tikrųjų buvo ne taip ir teismas be pagrindo atmetė liudytojų R. T. ir Ž. P. parodymus, kad jo automobilis jau seniai stovėjo, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Savaime suprantama, kad su pareigūnais kilo tam tikras nesusipratimas ir jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Kita vertus, policijos pareigūnai, sklandžiai aiškindami apie jo automobilio persekiojimą, negali paaiškinti, kurioje vietoje jiems esant gavo tariamą pranešimą apie jo daromus pažeidimus, kad jis važinėjo po (duomenys neskelbtini) gatvę ir pan. Po (duomenys neskelbtini) gatvę jis tikrai nevažinėjo, nes ši gatvė yra palyginus trumpa, ir jeigu policijos pareigūnai jį būtų pastebėję toje gatvėje, būtų iš karto ir sustabdę. Tačiau jie nurodo, kad apeliantas važiavo kažkokia (duomenys neskelbtini) gatve, iš jos įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, o pareigūnas L. G. aiškina, kad apelianto „iš akiračio nebuvo paleidę“. Liudytojas S. Š. nurodo, kad apeliantas važinėjo po (duomenys neskelbtini) gatvę. Todėl visiškai neaišku, ką iš tikrųjų sekė policijos pareigūnai, kas buvo jų akiratyje. Dėl to ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra neišsamus, jame atspindėta tik administracinio teisės pažeidimo objektyvioji pusė, kuri siejama su atsakomybę numatančio įstatymo dispozicija. Įvykio vieta nėra aiškiai nurodyta - (duomenys neskelbtini) gatvės, neaišku, kur buvo vairuojama, kur buvo vengiama patikrinimo. Toks protokolo turinys suvaržė j teisę konkrečiai žinoti, kuo jis yra kaltinamas, suvaržė ir galimybę gintis.

Mano, kad esant prieštaravimams, neaiškumams, negalėjo būti priimtas sprendimas jį nubausti tokiomis griežtomis nuobaudomis. Todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina arba panaikinus nutarimą byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai, kuri turėtų ištirti kada, kurioje vietoje ir kieno nurodymu minėti policijos pareigūnai gavo pranešimą apie kažkokius apelianto padarytus pažeidimus, kokiu teisiniu pagrindu buvo pradėtas jo vairuojamo automobilio persekiojimas, kurioje Palangos miesto vietoje atsitiko įvykis ((duomenys neskelbtini) gatvėse buvo vengiama atsisakyti tikrintis blaivumą). Be to, policijos pareigūnai teigia, kad jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas su įjungtais policijos automobilio švyturėliais, tačiau to iš tikrųjų nebuvo ir būti negalėjo, nes kai privažiavo policijos ekipažas, jo vairuojamas automobilis buvo pastatytas į stovėjimo aikštelę. Teisme policijos pareigūnų paklausė, ar tariamas įvykis buvo užfiksuotas vadinamojoje GPS sistemoje: automobilio pajudėjimas iš vietos, važiavimo maršrutas iki kol buvo privažiuota prie jo automobilio, tačiau į šį klausimą policijos pareigūnai vengė atsakyti. Mano, kad šios sistemos duomenų patikrinimas patvirtintų aplinkybes, kurios iš tikrųjų buvo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas nurodo, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės įrodytos. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kai privažiavo policijos automobilis, jo automobilis stovėjo aikštelėje. Atkreipia dėmesį, kad E. Š. automobilio pradėta ieškoti 15.55 val., gavus pranešimą apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę pasuko automobilis „Renault Scebic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pagal šį pranešimą ir pradėta minėto automobilio paieška, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo automobilis jau seniai stovėjo aikštelėje, kadangi minėtas automobilis buvo sustabdytas praėjus 12 minučių nuo pranešimo gavimo. Pranešimą pateikęs asmuo norėjo likti anoniminiu, todėl nėra jokių duomenų apie šį asmenį, tačiau tiksliai buvo nurodyta, kuria kryptimi nuvažiavo E. Š. automobilis. Pranešime nurodoma, kad automobilis iš (duomenys neskelbtini) gatvės nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, o norint iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustoti apelianto minimoje aikštelėje, reikia apvažiuoti ratą, o tam reikia laiko ir žinoti miestą. Pirmosios instancijos teisme E. Š. teigė, kad apie 1,5 val. ieškojo reikiamos gatvės, todėl darytina išvada, kad jis Palangos miesto nepažįsta. Policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitus atitinka, patvirtina tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais. Dėl to, įvertinus visas aplinkybes, mano, kad apelianto ir liudytojų teiginys, kad jie jau seniai stovėjo aikštelėje, yra pasirinkta gynybos pozicija. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu E. Š. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog E. Š. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliantas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir tvirtina, jog įvykio metu automobilio nevairavo, tik sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje, nes tuo metu buvo sustojęs automobilio aikštelėje ir besėdint automobilyje susiginčijo su drauge R. T., todėl susinervinęs atsidarė skardinę alaus ir gėrė alų. Tačiau tokią apelianto versiją apylinkės teismas motyvuotai paneigė byloje surinktų bei teismo skundžiamame nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog E. Š. savo veiksmais padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Apeliantas skunde akcentuoja aplinkybę, kad pirmosios instancijos teisme prašė išreikalauti iš policijos komisariato medžiagą apie policijos tarnybinio automobilio judėjimą ir švyturėlių naudojimą, tarnybiniame automobilyje darytus garso įrašus, tačiau tokie jo prašymai buvo nepagrįstai atmesti, todėl prašo grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Siekiant patikrinti E. Š. nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pareikalavo apelianto skunde nurodytų duomenų ir konstatuoja, kad jie nepaneigia E. Š. kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas informavo, kad automobilyje „Nissan NV 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta vieninga pajėgų valdymo sistema, tačiau dėl techninių kliūčių ši sistema nuo 2014 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. liepos 19 d. neveikė. Be to, komisariato pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje esantis garso įrašas, kuris buvo daromas 2014 m. gegužės 23 d. rašant protokolą E. Š., nesuteikia jokių reikšmingų duomenų, galinčių paneigti E. Š. kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Administracinio teisės pažeidimo byloje visos aplinkybės yra aiškios ir ištirtos, todėl nėra jokio pagrindo grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. E. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą byloje įrodyta 2014 m. gegužės 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3 - 4), policijos pareigūnų S. Š. ir L. G. tarnybiniais pranešimais (b. l. 5 - 6) ir šių pareigūnų parodymais teisme (b. l. 37 – 38).

E. Š. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ir pateiktame apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apylinkės teismas argumentuotai paneigė E. Š. teisme iškeltą versiją, jog jis automobilio nevairavo, remdamasis išsamiais ir nuosekliais policijos pareigūnų pirminiais paaiškinimais, t. y. pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis bei policijos pareigūnų parodymais teisme, kuriais netikėti nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad policijos pareigūnai pažinojo E. Š. ir būtų suinteresuoti jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Pirmosios instancijos teisme apklausiami kaip liudytojai minėti policijos pareigūnai S. Š. ir L. G., kurie tiesiogiai dalyvavo įvykyje, aiškiai ir nuosekliai parodė, jog matė E. Š. vairuojantį automobilį, stabdė jį, tačiau jis nereagavo, važiavo toliau, kol pavažiavęs nedidelį atstumą sustojo, jie iš karto priėjo prie sustojusio E. Š. vairuojamo automobilio. Abu policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, jog aiškiai matė, kad automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. Š., jie nebuvo paleidę automobilio iš akiračio iki pat kol jis sustojo, ir šiam sustojus jie iš karto privažiavo prie šio automobilio. Be to, tarnybinius pranešimus surašę ir kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigūnai parodė, jog pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, E. Š. tai daryti kategoriškai atsisakė, E. Š. policijos tarnybiniame automobilyje rodė savo socialinio draudimo pažymėjimą, teigė, kad anksčiau yra dirbęs policijoje (duomenys neskelbtini) ir prašė jo nebausti. Remiantis policijos pareigūnų parodymais teisme bei jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis nustatyta, jog 2014 m. gegužės 23 d. E. Š. vairavo automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tačiau pareikalavus pasitikrinti blaivumą, E. Š. tai daryti atsisakė, tvirtindamas, jog automobilio nevairavo, o tik jame sėdėjo. Tačiau, kaip minėta, policijos pareigūnai aiškiai ir kategoriškai patvirtino, kad automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent E. Š..

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė E. Š. bei liudytojų R. T. ir Ž. P. teisme duotais parodymais, kad E. Š. automobilio nevairavo, nes tokius parodymus paneigia anksčiau minėti tiesiogiai įvykyje dalyvavusių ir išsamiai bei nuosekliai įvykio aplinkybes nurodžiusių policijos pareigūnų pirminiai paaiškinimai (tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos įvykio aplinkybės) ir jų parodymai teisme, kuriais netikėti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. Š. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto E. Š. skundo argumentai visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik jo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. E. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Nuobauda pažeidėjui paskirta teisingai, nepažeidžiant ATPK reikalavimų, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir į pažeidėjo asmenybę.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nepakeistą ir E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė