Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovams VšĮ Elektrėnų ligoninei ir VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos sveikatai atlyginimo, tretieji asmenys – A. R. R., E. J.-K., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, J. V. ir VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas D. B. 2018 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VšĮ Elektrėnų ligoninei ir VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei ir prašo panaikinti LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 56-80 ir ieškinį išnagrinėti iš esmės, iš atsakovų VšĮ Elektrėnų ligoninės ir Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės solidariai ieškovui priteisti 20 000 EUR patirtos neturtinės žalos atlyginimą, 2 081,41 EUR patirtos turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodo, kad 2015-12-21, apie 14.30 val. jis namuose, buityje, patyrė kojos traumą, užkritus sunkiam daiktui. Nedelsiant, apie 15 val., dėl patirtos traumos jis kreipėsi į VŠĮ Elektrėnų ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Tą dieną budėjęs gydytojas chirurgas A. R. R., atlikęs pirminę apžiūrą, nukreipė ieškovą atlikti kojos rentgeno nuotraukas, jas įvertinęs, atliko piršto ir pėdos audinių susiuvimą. Bendras audinių susiuvimo siūlių dydis apie 6-8 cm. Taip pat buvo uždėtas gipso tvarstis (langetė). Gydytojas ieškovui nurodė dėl tolimesnio gydymo kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros specialistą - šeimos gydytoją.Kitą dieną - 2015-12-22 ieškovas kreipėsi į savo šeimos gydytoją V. N., dirbančią VŠĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre. Gydytoja pirmosiomis dienomis po atliktos kojos operacijos stebėjo kojos gijimą, atliko pirminę apžiūrą ir žaizdos perrišimus. Gydytoja V. N. galimai pastebėjo kairės kojos komplikacijas, todėl nusiuntė ieškovą specialisto radiologo-traumatologo konsultacijai. Vėlesnių konsultacijų bei apžiūrų pas šeimos gydytoją metu ieškovas nurodė, kad kas dieną vykti į polikliniką ir laukti po 2-3 valandas yra labai sunku, mat dėl buvusio plikledžio ir negalėjimo pristatyti kairės kojos, ieškovas kelis kartus buvo paslydęs ir stipriai susimušęs, todėl šeimos gydytoja rekomendavo ieškovui kairės kojos perrišimus atlikti namuose savarankiškai.2015-12-23 ieškovas, žinodamas, kad traumatologas švenčių laikotarpiu nedirba, telefonu kreipėsi į VšĮ Elektrėnų ligoninės registratūrą dėl registracijos pas chirurgą A. R. R., detaliai išaiškino visas su trauma ir jos gydymu susijusias aplinkybes. Tačiau ieškovui buvo paaiškinta, kad gyd. A. R. yra chirurgas ir dėl tolimesnio gydymo reikia kreiptis pas gydytoją-traumatologą, o artimiausias galimas gydytojo priėmimas tik gerokai po Naujųjų metų, o iki to laiko nieko pacientui padėti negali, nors D. B. apžiūrėjusi šeimos gydytoja siuntime nurodė skubią traumatologo apžiūrą.Negavęs medicininės pagalbos ir jausdamas vis blogėjančią kojos būklę bei nerimaudamas dėl traumos gijimo, ieškovas 2015-12-28 telefonu stengėsi užsiregistruoti gydytojų apžiūrai, vėliau nuvyko į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Po apžiūros, pakartotinų nuotraukų padarymo tik žodžiu buvo užsimenama, kad gydymas dėl kojos komplikacijų ieškovui reikalingas stacionarus, tačiau visgi galutinai buvo nurodyta kreiptis į tą medicinos įstaigą, kur buvo pradėtas pirminis gydymas.Tokiu būdu ieškovas, neturėdamas kitos išeities, 2015-12-29 pakartotinai kreipėsi į VšĮ Elektrėnų ligoninės registratūrą dėl registracijos pas gydytoją traumatologą. Jis registratūros darbuotojus informavo apie sveikatos būklės blogėjimą, jo manomas komplikacijas. Vizitas pas gydytoją traumatologą buvo užregistruotas tik 2016-01-19. Laukdamas šio vizito, ieškovas nerimavo dėl galimų traumos komplikacijų, todėl 2015-12-31, nesiregistravęs, laukdamas „gyvoje“ eilėje, prašė, kad jo būklę įvertintų gyd. traumatologas E. J.-K.. Prieš apsilankymą pas traumatologą, ieškovas pakartotinai padarė sužalotos kojos rentgeno nuotraukas. Gyd. traumatologas E. J.-K. apžiūrėjo paciento traumą, perrišo žaizdą ir 2016-01-04 nukreipė pas šeimos gydytoją dėl siūlų ištraukimo, patvirtino diagnozę S 92.7 (dauginiai pėdos lūžimai). Šios apžiūros metu sumušimo vietoje pado dalies poodinis sluoksnis buvo pritvinkęs susikaupusio kraujo, stipriai ištinęs, susidarė hematoma, kuri, laikui bėgant, nesirezorbavo ir darėsi pūlinga cista, buvo išryškėjusi kraujosruva, kuri plėtėsi ir palaipsniui didėjo.Ieškovas, likęs be tinkamos medicininės pagalbos, kentė didžiulį skausmą, o savarankiškai galėjo tik dezinfekuoti ir persirišti žaizdą, gerti antibiotikus ir analgetikus bei stebėti kaip plečiasi pūlinga cista ir tinsta koja. Negalėdamas tverti vis didėjančių skausmų, kojos tinimo bei aiškiai juntamo pulsavimo kulne, 2016-01-04, nusivylęs VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojų kompetencija, taip pat tuo, kad, negalėdamas laiku patekti pas specialistus, pakenks savo sveikatai, ieškovas privačiai kreipėsi į UAB „Baltijos Amerikos kliniką“, kurioje gyd. E. B. po žaizdos apžiūros ištraukė siūlus, perpjovė skausmingą pūlingą cistą.Ieškovas, matydamas VšĮ Elektrėnų ligoninės ir VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro teikiamų paslaugų nekokybiškumą ir neprieinamumą, 2016-01-05 su žodine pretenzija kreipėsi į VšĮ „Elektrėnų ligoninės“ pavaduotoją medicinai gyd. E. N.. Po šio pokalbio jau kitą dieną - 2016-01-06, 18.00 val. jis buvo užregistruotas į VŠĮ Elektrėnų ligoninės priėmimo skyrių, bei apžiūrėtas gydytojo K. G.. Šis gydytojas, įvertinęs žaizdos būklę ir komplikacijas, nedvejodamas pašalino poodinius audinius, išvalė ir sterilizavo žaizdą, pacientas buvo skubiai hospitalizuotas į ligoninės chirurginį - operacinį skyrių. Šiame skyriuje ieškovą gydė gydytojas traumatologas J. V.. 2016-01-10 ieškovui buvo atlikta operacija, kurios metu buvo pašalinti negyvi, suirę audiniai, paskirtas gydymas antibiotikais. Ieškovas buvo hospitalizuotas iki 2016-01-28.2016 m. birželio 21 d. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja Ilona Bičkuvienė ieškovui diagnozavo kairės kojos nervo pažeidimą. Gydytoja ieškovą siuntė atlikti tyrimus, taip pat nurodė, kad tikslingas chirurginis gydymas. 2016 m. liepos 12 d. atliktų tyrimų išvadose nurodyta komplikacija — neuropatinio skausmo sindromas, kairiojo pado nervų dirginimas. 2016 m. liepos 13 d. ieškovas su atliktų tyrimų išvadomis konsultavosi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pas gyd. G. R., kuris nurodė, kad ieškovui reikalinga operacija - nervo dekompresija, odos plastika. 2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškovui šis gydytojas atliko pėdos nervo dekompresijos operaciją. Šiuo metu sunku įvertinti kojos būklę po operacijos, nes kol kas ieškovas negali minti kojos, jaučia pulsuojantį skausmą.Ieškovas laiko, kad atsakovų įstaigose medicininės paslaugos buvo teiktos nesavalaikiai ir nekokybiškai, dėl ko kilo pavojus paciento sveikatai, ilgą laiką apribotam kojos funkcionavimui ir galimiems funkcionavimo sutrikimams ateityje. Padarytos klaidos sukėlė ieškovui ženklią materialinę ir nematerialinę žalą. Iki šios dienos ieškovas sunkiai vaikšto, su dideliu diskomfortu vairuoja automobilį, patiria skausmus ir kitus nepatogumus, iki 2016 m. liepos 25 d. buvo nedarbingas, po atliktos pėdos nervo operacijos taip pat buvo nedarbingas.Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovo įsitikinimu, VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojo A. R. R. ir gydytojo E. J.-K. bei VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės netinkamai teikiamos medicininės paslaugos, aiškiai neprofesionalūs veiksmai, taip pat šių gydytojų bei ligoninėje dirbančio personalo savalaikių veiksmų neatlikimas nulėmė ieškovo sunkų sveikatos būklės pablogėjimą. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė aplaidžių profesinių pareigų vykdymu, t.y. pažeidus pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.2016 m. birželio-liepos mėnesiais buvusios gydytojų apžiūros bei padaryti tyrimai įrodo ieškovo sveikatai padarytą žalą, o būtent: VšĮ Elektrėnų ligoninėje nebuvo atliktas vakcinavimas dėl stabligės, neskirta antibakterinė profilaktika vienkartine antibiotiko doze atliekant pirminę chirurginę žaizdos intervenciją (žaizdos siuvimą). Gydymas linkomicinu buvo nesavalaikis; po pirminės apžiūros, nukreipiant ieškovą pas šeimos gydytoją, neužtikrinta kokybiška tolimesnė žaizdos observacija pas specialistą-traumatologą; paciento žaizda buvo palikta pilnai nepriežiūrai laikotarpiu 2015-12-22 - 2015-12-28, kol jis nesikreipė į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių dėl konsultacijos bei žaizdos apžiūros. Šiuo laikotarpiu ieškovas jautė kojos tinimą, skausmą, tirpimą bei išsivystė kairės pėdos flegmona. Laiko, kad ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo padarytos klaidos, o būtent: trauminė žaizda flegmona turėjo savalaikiai būti gydoma chirurginiu būdu, galimai maksimaliai pašalinant infekcijos židinį. Ieškovas mano, kad buvo priimtas neteisingas sprendimas taikyti konservatyvų gydymą. Šioje ligoninėje skirtas antibakterinis gydymas amoksicilinu su klavulanine rūgštimi buvo nepakankamas, vertinant galimus infekuotos žaizdos sukėlėjus.2015-12-29 VšĮ Elektrėnų ligoninės registratūroje suteikta galimybė būti priimtam reikiamo specialisto - gyd. traumatologo tik 2016-01-19 yra neatsakingas abejingumas ir galimai nusikalstamas būtinojo gydymo nesuteikimas. VšĮ Elektrėnų ligoninėje 2015-12-31 nebuvo suteiktas būtinas gydymas, netikslingai ieškovas nukreiptas pas šeimos gydytoją, o ne pas specialistą. Iki 2016-01-04 ieškovas vėl buvo paliktas be medicininės priežiūros.Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą laikytina pagrindine sveikatos priežiūros specialisto pareiga. Neabejotina, kad atsakovai pažeidė CK 6.727 straipsnio nuostatas.Ieškovo nuomone, gydytojai A. R. R. bei E. J.-K. minėtu nerūpestingu elgesiu padarė neleistiną nusižengimą, nulėmusį ieškovo sveikatos sutrikdymą. VšĮ Elektrėnų ligoninės bei VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovo (paciento) skundų nepaisymu dėl blogėjančios sveikatos būklės, taip užkertant kelią ieškovui gauti adekvatų ir savalaikį gydymą. Akivaizdu, kad VšĮ Elektrėnų ligoninės ir šioje ligoninėje dirbančio gydytojo A. R. R., taip pat gydytojo E. J.-K. neteisėti veiksniai padaryti kaltai. Laiko, kad atsakovų darbuotojų kaltė vertintina kaip neatsargumas. Gydytojo A. R. R. profesinis aplaidumas ir žmogiškas abejingumas, teikiant būtiną pagalbą, tiek atlikus aiškių klaidų, kurios lėmė paciento sveikatos būklės komplikacijas, tiek vėliau kartu su gydytoju E. J.-K. atliekant bendrą paciento apžiūrą ir tinkamai neįvertinant ieškovo būklės ir nepaskyrus adekvataus gydymo, turi būti vertinamas kaip ypač didelis profesinis neatsargumas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad pacientą ir asmenį, suteikiantį medicinines paslaugas (sveikatos priežiūros įstaigą), sieja tokia prievolė, kurioje medicinos darbuotojas turi pareigą užtikrinti, kad prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Ieškovas kelis kartus kreipėsi pagalbos, pastebėjęs kilusias komplikacijas, tačiau nei VšĮ Elektrėnų ligoninė, nei VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė operatyviai nereagavo, medicininės pagalbos laiku nesuteikė, o, 2016 m. birželio-liepos mėnesiais atlikus tyrimus, paaiškėjo, jog ligoninėje apžiūros metu padalytos klaidos, nesuteikiant savalaikio gydymo, lėmė ieškovo kairės kojos nervų pažeidimą. Dėl šios priežasties atsakovų ir jų darbuotojų veiksmų neįmanoma vertinti kaip atitinkančių maksimalų rūpestingumo laipsnį ir dėtų maksimalių pastangų, teikiant medicinines paslaugas, standartą.Jei gydytojai A. R. R. bei E. J.-K. būtų veikę atidžiai ir rūpestingai, nurodytos žalos galima buvo išvengti. Ieškovo nuomone, savo elgesiu gydytojai padarė neleistiną nusižengimą, kuris tiesiogiai nulėmė ieškovo stiprias sveikatos būklės komplikacijas, kurių šiai dienai būtų galima išvengti: ieškovas neturėtų ilgiau nei pusę metų trunkančio nedarbingumo, nekęstų nuolatinių skausmų. Atsiradę padariniai, iš kurių ieškovas kildina jam padarytą žalą, aiškiai nulemti atsakovų veiksmų, kuriais buvo kliudoma gauti savalaikį gydymą, taip pat A. R. R. bei E. J.-K. nerūpestingų, aplaidžių ir neprofesionalių veiksmų. Taigi ieškovas, kuriam 2015-12-28 buvo diagnozuota kairės pėdos flegmona, iki 2015-01-04 (7 paras) negavo adekvataus gydymo bei chirurginės žaizdos sanacijos. Ši situacija yra potencialiai pavojinga paciento gyvybei. Matomai, ligoninėms atlikus visus reikalingus veiksmus - paskiepijus pacientą nuo stabligės, pooperaciniu laikotarpiu paskyrus antibakterinę profilaktiką, skyrus gydymą linkomicinu, nurodžius galimas komplikacijas, suteikus specialistų apžiūrą ir gydymą, būtų buvę galima išvengti atsiradusių padarinių.Dėl kojos komplikacijų ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro ieškovo turėtos išlaidos, skirtos kojos gydymui: tvarsčiai vaistai, papildai, mokamoms medikų apžiūros. Už specialistų apžiūrą ir žaizdos valymą „Baltijos-Amerikos klinikai“ ieškovas sumokėjo 35 EUR, kitų mokėjimo dokumentų, patvirtinančių kojos gydymui turėtas išlaidas, ieškovas neišsaugojo. Ieškovas turtinę žalą taip pat patyrė dėl daugiau nei pusę metų trukusio nedarbingumo. Ieškovas nedarbingu buvo nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 25 d. Nežinoma, kiek truks ieškinio padavimo metu trunkantis ieškovo nedarbingumas po 2016-08-11 atliktos operacijos. Bendrai ieškovas buvo nedarbingu daugiau nei 7 mėnesius. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovui per paskutinius tris mėnesius iki kojos traumos buvo išmokėtas 3 124,67 EUR atlyginimas, atskaičius mokesčius, vidutiniškai už mėnesį išmokant 1 041,55 EUR. Jeigu ieškovas būtų galėjęs atvykti į darbo vietą nuo gruodžio iki liepos mėnesio, taip pat preziumuojant, kad normalus kojos gijimas, nesant komplikacijų ir esant analogiškai traumai, užtrunka mėnesį laiko, ieškovas neteko 2 046,41 EUR. Jeigu ieškovo kojos gijimas būtų buvęs sėkmingas, jis būtų galėjęs nuo vasario mėnesio eiti į darbą ir tokiu būdu iš darbdavių už atliktą darbą būtų gavęs 6 249,30 EUR, atskaičius mokesčius. Ligos pašalpos per nurodytą laikotarpį jam buvo išmokėta 4 202,89 EUR (atskaičius mokesčius). Dėl negauto atlyginimo ieškovo pajamos sumažėjo 2 046,41 EUR. Iš viso dėl gydymo išlaidų ir negautų pajamų ieškovas patyrė 2 081,41 EUR turtinę žalą. Ieškinio pateikimo dienos žiniomis dėl 2016 m. rugpjūčio 11 d. atliktos kairės kojos pado operacijos ieškovui buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis iki rugpjūčio 22 d., po to ieškovas yra siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kur bus sprendžiamas darbingumo lygis, šios aplinkybės gali sąlygoti turtinės žalos didėjimą ateityje.Ieškovas dėl medicinos darbuotojų abejingumo patyrė ne tik išgyvenimus dėl savo sveikatos bulės, tačiau taip pat jautė ir stiprų fizinį skausmą. Ieškovas kelis mėnesius negalėjo vairuoti transporto priemonės, kas sukėlė jam didelių nepatogumų, kadangi didžiąją dalį gydymo jis atliko Vilniuje, todėl pagalbos jam teko prašyti iš artimųjų bei draugų. Po kiek laiko ieškovas buvo priverstas nuomotis automobilį su automatine pavarų dėže, kadangi nuosavo automobilio su mechanine pavarų dėže jis negali vairuoti ir šiuo metu. Dėl sveikatos būklės ieškovas buvo priverstas daugiau nei pusę metų būti nedarbingu, nedarbingumas sukėlė ir finansines problemas bei didelius išgyvenimus, kadangi ieškovas turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių išmokėta ligos pašalpa padengti negalėjo, už ieškovą yra laidavę kiti asmenys. Viso to pasėkoje ieškovas, net ir toliau aiškiai blogos sveikatos būklės, buvo priverstas 2016 m. liepos 26 d. grįžti į darbą. Kojos trauma sutrikdė ieškovo gyvenimo ritmą - jis ne tik buvo atskirtas nuo išorinio pasaulio, mat išvykti iš namų žiemos ir pavasario metu dėl kojos skausmų ir plikledžio buvo ypatingai sunku, tačiau taip pat sutriko ir jo kasdienė veikla - negalėjo atlikti įprastų buities darbų, deramai pasirūpinti augintiniais. Po atliktos operacijos ieškovui sunku vertinti savo sveikatos būklę, kadangi judėjimas apsunkintas dėl negalėjimo minti kairės kojos. Dėl šių aplinkybių viseto ieškovo patirta neturtinė žala vertinama 20 000 EUR.Atsakovas VšĮ Elektrėnų ligoninė atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas 2015-12-21, 14.30 val. buvo priimtas ir apžiūrėtas nedelsiant. Jam asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos, gavus jo rašytinį sutikimą. Ieškovui buvo suteikta būtinoji pagalba pagal 4.5 kategoriją „Traumos ir nelaimingi atsitikimai“. Jau po 30 min. pacientui buvo atlikta ir aprašyta kairės pėdos rentgenografija, pradėtas jo gydymas. Gydytojas-chirurgas R.A. R. atidžiai ir rūpestingai apžiūrėjo ieškovo kairės kojos pėdą, nustatė, kad prieš 15 min. ant kairės pėdos užkrito balkis, trauma buitinė, surinko ligos anamnezę, objektyviai įvertino bendrą paciento būklę, paskyrė radiologinį ištyrimą ir nustatė diagnozę: kairės pėdos I-II pirštų srityje žaizda einant link pado, kairės pėdos II ir III pirštų distalinių falangų pagrindo lūžimai be poslinkio, II piršto distalinės falangos panirimas, IV ir V pirštų proksimalinių falangų lūžimai su poslinkiu. Paskyrė gydymą; žaizda praplauta, susiūta, reponuotas II piršto sąnario panirimas, imobilizuota kairės kojos pėda gipso langete, atlikta vakcinacija nuo stabligės serija Nr. L7149-4, profilaktiškai paskirtas antibiotikas linkomicinas 0,5x3, nukreiptas pas šeimos gydytoją (BPG) VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre 2015-12-22. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas.Teikiant ieškovui būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, nebuvo pažeisti jokie norminiai teisės aktai. Gydytojo chirurgo R. A. R. turima licencija, patirtis ir kompetencija leido teikti būtinąją medicinos chirurginę pagalbą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintą „Skubiosios medicinos pagalbos mastą“, esant 4 skubiosios pagalbos kategorijos 5 indikacijai „Traumos ir nelaimingi atsitikimai“, paciento būklės vertinimas ir/ar gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 1 vai. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad VšĮ Elektrėnų ligoninėje nebuvo atliktas vakcinavimas nuo stabligės ir neskirta antibakterinė profilaktika, neatitinka tikrovės. VšĮ Elektrėnų ligoninės 2015 m. Profilaktinių skiepijimų registravimo žurnalo įrašas eil. Nr. 469 patvirtina, kad D. B. 2015-12-21 vakcinaciją nuo stabligės atliko BP slaugytoja J. G.. Gydytojas R. A. R. profilaktiškai skyrė antibiotiką Linkomiciną po 0,5gx3d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės specialistas Ortopedijos- traumatologijos centro vedėjas R. M. 2016-06-17 atsakymo 3 punkte nurodė, kad profilaktinė antibiotikų dozė turi būti vienkartinė (ji buvo atlikta). Tolimesnis antibiotikų skyrimo reikalingumas sprendžiamas stebint žaizdos gijimo eigą, kas ir buvo padaryta VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre. 2015-12-21 ieškovui VšĮ Elektrėnų ligoninėje buvo suteiktos tik būtinosios pagalbos paslaugos, o tolesnį paciento gydymą privalėjo vykdyti ir prižiūrėti jo šeimos gydytojas, t.y. VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013 patvirtintas Lietuvos medicinos normas MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Atsakovas mano, kad ieškovo ligos eigą galėjo lemti ir jo paties netinkamas elgesys bei neleistinas įsikišimas į gydymo procesą. Nors ieškovas ir teigia, kad jis nerimavo dėl traumos gijimo, tačiau nuo 2015-12-22 iki 2015-12-28 nesikreipė nei pakartotinai pas savo šeimos gydytoją dėl žaizdos gijimo priežiūros, nei pas bet kurį specialistą traumatologą, jei VšĮ Elektrėnų ligoninėje nebuvo galimybės užregistruoti pacientą ne eilės tvarka. Ieškovas pripažįsta, kad jis savarankiškai galėjo dezinfekuoti ir persirišti žaizdą, gerti antibiotikus ir analgetikus, t. y. patvirtina, kad užsiėmė savigyda, neleistinai įsikišo į gydymo procesą, pažeidė sterilumo reikalavimus, todėl negali būti daroma išvada, kad paciento traumos gijimas komplikavosi dėl VšĮ Elektrėnų ligoninės netinkamai suteiktų paslaugų.Ieškovas pateikė VšĮ Elektrėnų ligoninei 2016-02-29 skundą „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo“, iš kurio atsakovui yra žinoma, kad 2015-12-22 ieškovas kreipėsi į savo šeimos gydytoją V. N. VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre. Skunde taip pat nurodoma, kad gydytoja V. N. atliko pirminę apžiūrą ir žaizdos perrišimą, įvardijo, kad reikalinga specialisto traumatologo konsultacija ir išrašė siuntimą specialisto radiologo-traumatologo konsultacijai. Duomenų apie tai, kaip buvo teikiamos ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre, atsakovas neturi. Tačiau, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, kad pacientas buvo likęs be tinkamos medicininės pagalbos, galima manyti, kad VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre nebuvo užtikrinta kokybiška tolimesnė žaizdos observacija, flegmonos gydymas, siūlų ištraukimas, pūlingos cistos atvėrimas ir kt. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad šeimos gydytoja rekomendavo jam kairės kojos perrišimus atlikti namuose savarankiškai.VšĮ Elektrėnų ligoninė 2016-03-29 raštu Nr. SK-99 pateikė atsakymą ieškovui dėl skundo, kuriame nurodė, kad nenustatyta jo patirta žala dėl VšĮ Elektrėnų ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, paslaugos buvo suteiktos kokybiškai ir nedelsiant po paciento kreipimosi. Ieškovas pateikė 2016-04-18 skundą „Dėl žalos pacientui“ Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriame, be kita ko, skundėsi ir VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro teikiamų paslaugų nekokybiškumu ir neprieinamumu. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-05-30 pavedimu į komisijos pateiktus klausimus buvo pavesta atsakyti tretinio lygio VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjui R. M.. 2016-06-17 raštu Nr. S-4169(1.13) VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė pateikė specialisto R. M. atsakymus, kuriuose nurodyta, kad nerasta klaidų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui VšĮ Elektrėnų ligoninėje. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016 m. liepos 14 d. posėdyje svarstė ieškovo skundą ir priėmė sprendimą, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui VšĮ Elektrėnų ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, nebuvo padaryta ir prašymas atlyginti žalą netenkintinas.Atsakovas pažymi, kad 2016-08-13 atlikta pėdos nervo dekompresija (atpalaidavimas) rodo, kad kairės pėdos nervo pažeidimas atsirado butent 2015-12-21 traumos pasėkoje. Šioje byloje ieškovas kelia klausimą dėl VšĮ Elektrėnų ligoninėje jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybiškumo ir priimtinumo, tačiau, atsakovo vertinimu, įstatyme nurodytos paslaugų kokybės sąlygos ir kriterijai nebuvo pažeisti. Iš būtinosios pagalbos ieškovas buvo nukreiptas šeimos gydytojo VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro stebėjimui ir gydymui, todėl ieškovo teiginiai, kad jis laikotarpiu nuo 2015-12-22 iki 2015-12-28 buvo paliktas pilnai nepriežiūrai, neatitinka tikrovės. Būtinosios pagalbos paslaugoms šeimos gydytojų kompetencijos nepriskirtos ir VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojai neprivalėjo jų vykdyti. Tai, kad ieškovui 2015-12-29 buvo suteikta galimybė 2016-01-19 atvykti konsultacijai pas gydytoją traumatologą, nesudaro pagrindo teiginiams dėl nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kadangi siuntime nėra nurodoma konkreti sveikatos priežiūros įstaiga ar gydytojas, ir ieškovas turėjo teisę savo pasirinkimu kreiptis į bet kurią sveikatos priežiūros įstaigą. Juo labiau, kad 2015-12-28 ieškovui jau buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.2015-12-31 VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas E. J. K. išimties tvarka priėmė ir apžiūrėjo ieškovo traumą, perrišo žaizdą ir dėl siūlų išėmimo 2016-01-04 nukreipė pas šeimos gydytoją pagal kompetenciją. Absceduojanti flegmona nebuvo užfiksuota. Ieškovas privalėjo laikytis jį gydančio gydytojo nurodymų ir žaizdos perrišimus atlikti VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre.Ieškovas 2016-01-04 kreipėsi ne į šeimos gydytoją, bet į Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos kliniką, kur savo lėšomis apmokėjo už žaizdos perrišimą, siūlų pašalinimą ir pūlingos cistos perpjovimą, nors visus šiuos veiksmus privalėjo atlikti šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją, jeigu ieškovas būtų kreipęsis. Todėl sumokėta 35 EUR suma be jokio pagrindo. Be to, Baltijos ir Amerikos klinikos nurodymas, kad atitinkamą procedūrą reikės kartoti po 3 dienų, tik patvirtina, kad 2016-01-04 nebuvo jokių indikacijų dėl neatidėliotino ieškovo pėdos operacinio gydymo. Todėl visiškai pagrįstai specialisto R. M. 2016-06-17 išvadoje konstatuota, kad prasidedančią pūlingą flegmoną, kuri reikalauja operacinio gydymo, nustatė 2016- 01-05 VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojas K. G. ir ieškovą 2016-01-06 hospitalizavo į Chirurgijos-traumatologijos-ginekologijos skyrių, kuriame iki 2016-01-10 ieškovas dar buvo stebimas, o 2016-01-10 buvo atlikta minkštųjų audinių ekscizija, nervų blokada. Būklė išrašant (2016-01-28): skausmai nevargina, siūlai iš žaizdos pašalinti, lieka 1 cm žaizda, sugiję pirštų lūžiai. Specialistas padarė išvadą, kad paciento gydymas buvo adekvatus.Specialistas R. M. savo išvados 5 punkte taip pat nurodė, kad ieškovas turėjo laikytis gydančio gydytojo nurodymų ir perrišimus atlikti pirminės sveikatos priežiūros centre. Tokį patį nurodymą davė ir VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojas R. A. R., 2015-12-21 suteikęs ieškovui būtinąją pagalbą. Ieškinyje pats ieškovas teigia, kad šeimos gydytoja rekomendavo kairės kojos perrišimus atlikti namuose savarankiškai. Todėl jo ligos eigą galėjo lemti ne tik trauma, bet ir jo paties (ar su šeimos gydytojo nurodymu) netinkamas elgesys bei neleistinas įsikišimas į gydymo procesą. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016-07-14 sprendime Nr. 56-80 nustatė, kad profilaktiškai antibiotikai buvo paskirti VšĮ Elektrėnų ligoninėje, o antibiotikų skyrimo tolesnis reikalingumas turėjo būti sprendžiamas pas šeimos gydytoją, stebint žaizdos gijimo eigą. Vakcinacija nuo stabligės taip pat buvo atlikta VšĮ Elektrėnų ligoninėje, teikiant būtinąją pagalbą. Taigi atsakovo gydytojai veikė kaip sąžiningi, atidūs, atsargūs, rūpestingi, kvalifikuoti savo srities specialistai, vadovaudamiesi medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis. Jokių padarytų pažeidimų nenustatė ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016-07-14 sprendimu Nr. 56-80. Todėl VšĮ Elektrėnų ligoninė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o ieškovo sveikatai kilę padariniai atsirado dėl patirtos traumos pasekmių, kuri kilo galimai dėl paties ieškovo (ar kitų asmenų) saugumo technikos reikalavimų pažeidimo.Ieškovas neįrodė neteisėtų VšĮ Elektrėnų ligoninės veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t.y. ieškovas neįrodė, kad jam ligoninė suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovas taip pat neįrodė, kad ligoninė ar jos darbuotojai gydytojai R. A. R. ir/ar E. J. K. yra kalti dėl ieškovo nurodomos žalos atsiradimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo prašoma priteisti žala kildinama iš ieškovo patirtų sužalojimų dėl traumos, o ne dėl ligoninės ar jos darbuotojų veiksmų ar neveikimo.VšĮ Elektrėnų ligoninė mano, kad ieškinyje prašomas priteisti 2 081,41 EUR turtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas, kadangi pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas ir tai reiškia nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.Ieškovas 35 EUR sumą už Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje suteiktas šeimos gydytojo kompetenciją atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo savo pasirinkimu ir rizika, nes tokias pačias paslaugas galėjo gauti nemokamai VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre. Todėl nėra jokio pagrindo 35 EUR sumą priteisti iš atsakovo. Be to ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo netektas pajamas, nes nepateikė duomenų apie darbdavių už pirmąsias dvi ligos dienas išmokėtas sumas. Ieškovo nurodyti duomenys apie UAB “Martitransa” ir UAB “Dovistena” išmokėtas ieškovui darbo užmokesčio sumas taip pat kelia pagrįstų abejonių, kadangi abi pažymos yra pasirašytos paties ieškovo, kuris yra UAB “Dovistena” direktorius ir buhalteris, o UAB Martitransa” - buhalteris. Be to nedarbingumo laikotarpiu 2016-03-31 UAB “Dovistena” 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį 2016-04-29 pasirašė ir patvirtinobei 2016-05-29 pateikė Juridinių asmenų registrui pats ieškovas, kas rodo, kad ieškovo nurodoma sveikatai padaryta žala nesutrukdė vykdyti jo darbines pareigas nedarbingumo laikotarpiu.Be to, sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą, atsakovo įsitikinimu, būtina nustatyti traumos patyrimo faktines aplinkybes, kadangi ieškovo nurodyta versija “trauma buityje” kelia pagrįstų abejonių. Trauma, patirta užkritus balkiui ant kairės pėdos, 2015-12- 21 buvo pirmadienis, darbo diena, vidurdienis (14.15 val.). Ligoninės 2015-12-21 anamnezėje įrašyta, kad “prieš 15 min. ant kairės pėdos užkrito balkis.” Kadangi ieškovas nurodo dirbantis net trijose darbovietėse, neaišku, kokiomis aplinkybėmis ir kurioje darbovietėje galėjo įvykti trauma, ar buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas. Ieškovo trauma galėjo įvykti darbovietėje dėl saugumo technikos taisyklių pažeidimo, dėl netinkamos darbinės avalynės ir pan., o, siekiant galimai nuslėpti nelaimingą atsitikimą darbe, ieškovas nurodė, kad trauma įvyko buityje. Jei trauma įvyko darbovietėje ir būtų nustatytas nelaimingas atsitikimas darbe, ieškovas būtų gavęs 100 proc. ligos kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Dėl to ieškovo reikalavimas atlyginti 2 081,41 EUR turtinę žalą turi būti pilnai atmestas.Ieškovas iš atsakovų reikalauja 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, tačiau toks reikalavimas neatitinka teismų praktikos. Ieškovas teigia, kad dėl medicinos darbuotojų abejingumo patyrė ne tik išgyvenimus dėl savo sveikatos būklės, tačiau taip pat jautė ir stiprų fizinį skausmą. Tačiau ieškovas neteigia, kad dvasinius išgyvenimus patyrė dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. O ieškovo nurodomi išgyvenimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję ne su VšĮ Elektrėnų ligoninės teiktomis paslaugomis, o su patirta trauma.Ieškinyje ieškovas nurodo, kad kojos trauma sutrikdė jo gyvenimo ritmą, taigi akivaizdu, kad pats ieškovas supranta, kad jo neigiami dvasiniai išgyvenimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję tik su patirta kojos trauma, tačiau VšĮ Elektrėnų ligoninė už tai nėra atsakinga. Be to ieškovo reikalavimas atlyginti 20 000 EUR neturtinės žalos yra nesąžiningas, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl neturi būti tenkinamas. Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą 2015 m. gruodžio 28 d., skųsdamasis kairės kojos mėšlungiu ir tirpimu, nurodė, kad koja tinsta ir ją spaudžia langetė. Pacientas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. patyrė buitinę kairės kojos traumą, kurios metu lūžo kairės kojos pirštai, padikaulis. Pacientas buvo apžiūrėtas budinčio gydytojo traumatologo, jam buvo atliktos kontrolinės rentgeno nuotraukos. Dėl tolimesnės gydymo taktikos buvo konsultuojamasi su vyriausiu budinčiu traumatologu. Pacientui buvo uždėtas sterilus tvarstis su antiseptiku ir suteiktos rekomendacijos tolimesniam gydymui: paskirti antibiotikai ir analgetikai, nurodyta koją šaldyti, laikyti pakeltą ir ramybės būsenoje bei dėl tolimesnio gydymo kreiptis į gydantį gydytoją. Taigi ieškovas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo apžiūrėtas rūpestingai ir kvalifikuotai, jam suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.Ieškovas su skundu dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2016 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą skundą atmesti. Komisija, siekdama priimti sprendimą, išnagrinėjusi visas su D. B. skundu susijusias aplinkybes, kreipėsi į gydytoją specialistą, prašydama atsakyti į pateiktus klausimus, susijusius su ieškovui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas gydytojas R. M. savo išvadoje nurodė, kad tiek VšĮ Elektrėnų ligoninė, tiek VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui suteikė be klaidų. Išvadoje taip pat nurodoma, be kita, kad paciento rentgenogramos abiejose gydymo įstaigose buvo įvertintos tinkamai, o paskirtas gydymas buvo adekvatus. Paciento patirti kairės kojos pirštų kaulų lūžgalių poslinkis buvo minimalus ir jų operacinis gydymas nebuvo reikalingas.Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad palaiko atsakovų argumentus ir motyvus, mano, kad ieškovas, priėmęs sprendimą atlikti perrišimus savarankiškai, o ne sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip buvo rekomenduota, pats prisiėmė riziką dėl galimo žaizdos užteršimo, kadangi visiškai neaišku ar buvo išlaikyti perrišimo reikalavimai, kokiomis sąlygomis tai buvo daroma ir kaip žaizda buvo prižiūrima apskritai. Ieškovas savo ieškinyje, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos sveikatai atlyginimo, pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis šis reikalavimas grįstas, neįvykdė. Nors ieškinyje ieškovas teigia, kad buvo paliktas be tinkamos medicininės pagalbos, tačiau nekonkretizuoja, kokia tai turėjo būti pagalba. Ieškovas reikalauja priteisti patirtą neturtinę žalą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti konkrečios neturtinės žalos dydį.Trečiasis asmuo VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepime sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Pažymi, kad ieškovas ieškinyje neturi pretenzijų VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centrui ir jo specialistams. Ieškovas į įstaigą pas šeimos gydytoją V. N. kreipėsi 2015 m. gruodžio 22 d. dėl laikino nedarbingumo pratęsimo ir apžiūros, kadangi 2015 m. gruodžio 21 d. patyrė kairės pėdos traumą, dėl kurios skubi pagalba jam buvo tą pačią dieną suteikta VšĮ Elektrėnų ligoninėje, paskirtas tolesnis gydymas pagal 2015-12-21 formą Nr. 15P-8981.Šeimos gydytoja V. N. vykdė VšĮ Elektrėnų ligoninės specialisto paskirtą gydymo planą (pagal 2015-12-21 formą Nr. 15P-8981) - pacientui pratęsė laikino nedarbingumo pažymėjimą, atliko žaizdos perrišimą ir išrašė siuntimą specialisto konsultacijai dėl tolimesnio gydymo plano. Gydymo plane specialisto nebuvo nurodyta, kas kiek laiko privalo būti perrišama žaizda, todėl ji būdavo perrišama kas kartą, kai tik pacientas atvykdavo į įstaigą, o pagal medicininius dokumentus šeimos gydytojas rekomendacijų persirišti namuose neteikė. 2015 m. gruodžio 24-27 dienomis šeimos gydytoja negalėjo užtikrinti paciento gydymo, kadangi šiomis šventinėmis dienomis įstaiga nedirbo. VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro Vidaus tvarkos taisyklių 9 skirsnis reglamentuoja įstaigos darbo laiką, o 9.1 punkte nurodyta, kad įstaigos nedarbo laiku pirminio lygio paslaugos pacientams suteikiamos VšĮ Elektrėnų ligoninės priėmimo skyriuje. Ši informacija yra vieša, prieinama visiems pacientams.Praėjus šventinėms dienoms, 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovas į įstaigą nesikreipė, jis nuvyko į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo apžiūrėtas specialistų ir surašytas tolesnis gydymo planas. 2015 m. gruodžio 29 d. pacientas kreipėsi į įstaigą, buvo apžiūrėtas, tęstas paskirtas gydymas, atliktas perrišimas bei išrašytas siuntimas specialisto konsultacijai, ko pasėkoje tą pačią dieną pacientas kreipėsi į VšĮ Elektrėnų ligoninės registratūrą, tačiau pas specialistą pateko tik 2015 m. gruodžio 31 d. Gydytoja V. N. tinkamai vykdė visas pareigas pagal Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 nuostatų, reglamentuojančių Šeimos gydytojo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, buvo tęsiamas specialistų paskirtas gydymo planas, atliekami perrišimai, kai tik pacientas atvykdavo, esant reikalui, buvo siunčiamas specialistų konsultacijoms. Po 2015 m. gruodžio 29 d. vizito įstaigoje ieškovas pas šeimos gydytoją V. N. kreipėsi 2016 m. sausio 5 d., jam vėl buvo atliktas perrišimas, išrašytas siuntimas specialisto traumatologo konsultacijai ir jis tą pačią dieną pateko traumatologo K. G. konsultacijai, po kurios vėliau buvo hospitalizuotas ir jam atlikta minkštųjų audinių ekscizija ir nervų blokada. Tolimesnė paciento priežiūra įstaigoje vyko pagal VšĮ Elektrėnų ligoninės ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistų gydymo planus ir rekomendacijas.Teismo posėdyje, vykusiame 2018-02-13, ieškovas D. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus išdėstytus ieškinyje, papildomai paaiškino, kad po pirminės gydytojo apžiūros, žaizdos susiuvimo ir gipso langetės uždėjimo jam buvo sunku vaikščioti, buvo keletą kartų paslydęs, tačiau tai niekam gydymo įstaigose nerūpėjo, nes buvo šventinis laikotarpis. Mano, kad gydytojai neatliko tinkamai savo pareigų, nors šeimos gydytojai jis pretenzijų neturi. Traumą jis patyrė buityje, sodyboje remontuodamas namą ir keldamas į antrą aukštą balkį. Ligoninių neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jam nebuvo suteikta nemokama pagalba, jis nebuvo paguldytas į ligoninę, nesuteikta pilnesnė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad jis kentė didelius skausmus. Pats ieškovas neprašė jo guldyti į ligoninę, bet laikėsi nustatyto režimo.Teismo posėdžiuose ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai, palaikė visus argumentus ir motyvus išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose. Teismo posėdžiuose atsakovo VšĮ Elektrėnų ligoninės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad atsakovas suteikė ieškovui savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, dėl ko žalos nepadarė. Mano, kad, jei ieškovui ir buvo padaryta kokia nors žala, tai yra ne gydytojų klaidų, o pačios traumos pasekmė. Teismo posėdžiuose atsakovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad ieškovas nepagrindžia ir neįrodo visų atsakovų atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad ieškovui buvo paskirti antibiotikai, ką pripažįsta ir ieškovas, bet neprisimena, ar juos vartojo. Kai ieškovas buvo apžiūrimas atsakovo įstaigoje, jokios infekcijos nebuvo, kitaip gydytojai tai būtų pamatę.Teismo posėdyje, vykusiame 2018-02-13, trečiasis asmuo E. J.-K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, nurodė, kad tuo metu, kai į VšĮ Elektrėnų ligoninę kreipėsi ieškovas, jis dirbo budinčiu gydytoju ortopedu-traumatologu. Jis apžiūrėjo ieškovo traumą, perrišo žaizdą ir nukreipė pas šeimos gydytoją dėl siūlų ištraukimo, patvirtino pirminę diagnozę. Ieškovas pagal patirtos traumos pobūdį turėjo laikytis nustatyto režimo, neduoti kojai fizinio krūvio, bet pagal tai, kas vėliau išsivystė, sprendžia, jog režimo nebuvo laikomasi. Apsilankymo ir jo apžiūros metu gruodžio 31 d., koja atrodė pakankamai ramiai, nebuvo patinusi, pacientas sakė, kad jaučiasi geriau. Buvo kalba apie guldymą į ligoninę, bet pacientas atsisakė, vietų ligoninėje buvo.Teismo posėdyje, vykusiame 2018-03-23, trečiasis asmuo J. V. su ieškiniu nesutiko, parodė, kad ieškovo kreipimosi metu jis dirbo skubioj pagalboj. Ieškovas kreipėsi, kad suteikti pagalbą, nes buvo atviras kojos lūžis, tačiau jam jau buvo suteikta medicininė pagalba. Trečiasis asmuo įvardijo flegmoną (audinių uždegimą), skyrė konservatyvų gydymo metodą, antibakterinį gydymą. Viską atžymėjo apžiūros lape.Teismo posėdyje, vykusiame 2018-05-03, trečiasis asmuo A. R. R. nurodė, kad jis suteikė pirminę medicininę pagalbą ieškovui ir viską atliko tinkamai. Ieškovas kreipėsi 2015-12-21, apie 15 val., nurodydamas, kad ant kojos užkrito balkis. Pacientas buvo apžiūrėtas, padaryta nuotrauka, nes buvo žaizda, nuotrauka įvertinta ir skirtas gydymas – koja įmobilizuota, skirti antibiotikai. Žaizda nebuvo nei užteršta, nei infekuota, žaizda nebuvo traiškytinė. Buvo odos ir poodiniai sužalojimai. Vėliau žaizda supūliavo, jo nuomone, dėl to, kad ieškovas nesilankė pas gydytojus, o namų sąlygomis steriliai perrišti žaizdą praktiškai yra neįmanoma. Prie tokios traumos (žaizdos) paprastai nėra hospitalizuojama, o tolesniam gydymui siunčiama pas šeimos gydytoją, kuris turi teisę pacientą siųsti pas bet kokį specialistą.Vilniaus apygardos teismo 2017-03-23 nutartimi byloje paskirta teismo deontologinė ekspertizė. Teisme 2018-01-18 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDG 3(85)/2018 (01).Teismo posėdyje, vykusiame 2018-05-03, apklaustas ekspertas Januš Rybalko, kuris patvirtino raštu duotas išvadas ir ekspertizės aktą, papildomai nurodė, kad ekspertai išvadas padarė iš medicininių dokumentų.Teismo posėdyje, vykusiame 2018-06-11, apklaustas ekspertas A. G., kuris taip pat patvirtino raštu duotas išvadas ir ekspertizės aktą, papildomai nurodė, kad flegnoma ir abscesas yra skirtingi dalykai ir sąvokos. Pažymėjo, kad pagal medicininius duomenis ieškovas nevartojo labai stiprių nuskausminamųjų vaistų, kas reiškia, kad skausmas nebuvo labai stiprus (virš 8 balų). Kojos nervo užspaudimas yra traumos pasekmė, nes ieškovui ant kojos užkrito medis.