Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-2513/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
2-2513/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „RD Interjerai“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2513/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sesutės“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-6146-567/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sesutės“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RD Interjerai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Sesutės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „RD Interjerai“, prašydamas priteisti iš atsakovo 75 959,33 Lt skolos, 10 638,47 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 86 597,80 Lt vertės UAB „RD Interjerai“ priklausantį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad nors, ieškovo teigimu, 86 597,80 Lt ieškinio suma yra didelė, o tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti ir dėl to ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje besąlygiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Teismas pažymėjo, kad priešingu atveju, šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei ieškinio sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad taikydamas šią prezumpciją, turi įvertinti reikalavimo sumą ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovo pateikta teismui atsakovo UAB „RD Interjerai“ įmonės informacija nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali sutrikdyti atsakovo įmonės ūkinę-finansinę veiklą arba sužlugdyti atsakovo vykdomą verslą. Teismas sprendė, kad aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų, siekdamas apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, nenustatyta, o ieškinio sumos dydis savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismo teigimu, aplinkybė, jog atsakovas UAB „RD Interjerai“ nevykdo įsipareigojimo sumokėti už gautas prekes bei nereaguoja į raginimą, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju reikia užtikrinti teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovo prašymo areštuoti atsakovo turtą teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netenkino.

Teismas išaiškino, kad ieškovas, turėdamas įrodymus dėl realios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Sesutės“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teigimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo atsižvelgti į atsakovo sunkią finansinę padėtį: įmonė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, nuo 2011 m. vasario 1 d. neturi nei vieno darbuotojo, kas leidžia pagrįstai manyti, kad įmonės veikla yra nevykdoma, be to, UAB „RD Interjerai“ dažnai dalyvauja kaip atsakovas teismuose. Ieškovo nuomone, teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė, kad atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo UAB „RD Interjerai“ 75 959,33 Lt skolos, 10 638,47 Lt palūkanų, viso 86 597,80 Lt sumą. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas UAB „RD Interjerai“ nėra pateikęs finansinės atskaitomybės duomenų už 2010 metus. Iš VĮ Registrų centrui pateikto UAB „RD Interjerai“ balanso už 2009 m. matyti, kad atsakovas ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 96 917 Lt vertės turto. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šiuos duomenis apie atsakovo turėtą turtą bei aplinkybę, jog už 2010 metus finansinės atskaitomybės duomenys apskritai nėra pateikti VĮ Registrų centrui, galima daryti išvadą, kad atsakovo UAB „RD Interjerai“ turtinė padėtis nėra tokia gera, kad net netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas UAB „RD Interjerai“ turėtų galimybę perleisti jam priklausantį turtą kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sesutės“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sesutės“ (įmonės kodas 123797481, buveinės adresas Vokiečių g. 1, Vilnius) ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RD Interjerai“ (įmonės kodas 302298018, buveinės adresas Berkių g. 80, Vilnius) nuosavybės teise priklausantį 86 597,80 Lt (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt septynių litų aštuoniasdešimt centų) vertės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiuos daiktus perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jų vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RD Interjerai“ turtines teises ar lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „Sesutės“, darbuotojais bei mokėti privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams.

Pavesti nutarties vykdymą ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sesutės“ pasirinktam antstoliui.

Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė