Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-12-03 · Byla Nr. A2.9.-669-984/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
A2.9.-669-984/2015
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00557-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pažeidėjas
E. G.
Kategorijos
  • 2.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.9.-669-984/2015(Proceso Nr. 4-44-3-00557-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.8 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 3 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,

teismo posėdyje išnagrinėjo E. G., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2015 m. lapkričio 8 d., apie 22 val., Šeiniūnų k., Širvintų r., melagingai iškvietė policiją, pranešdama, kad išprievartavo. Dėl šio įvykio buvo išsiųstos policijos pajėgos, kuriems atvykus paaiškėjo, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami be reikalo. Šiais veiksmais E. G. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 186 straipsnyje.

E. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką ji informuota pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokole, neatvykimo priežasčių nepranešė, atidėti teismo posėdžio neprašė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

E. G. kaltė padarius LR ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tyrėjos Astos Drėgvienės tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje (išžaginimo) požymių (3–5 b. l.) ir kita byloje esančia medžiaga.

E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokio pat rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą E. G. teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl jai skirtina 100 eurų bauda.

Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitoji medicinos pagalbos stotis informacija, kad dėl E. G. veiksmų įstaiga patyrė 186,07 eurų žalą.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas LR ATPK 37 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. LR ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei LR ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti iš institucijos pateikto rašto, žala paskaičiuota pagal brigados budėjimo vienos valandos įkainį (72,40 eurai). Pažymėtina, kad greitosios medicinos pagalbos brigada į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad brigadai, reagavusiai į E. G. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir medikai į jį nebūtų reagavę, todėl šiuo nėra teisinio pagrindo iš pažeidėjos priteisti nuostolių atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. G. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, ir skirti jai 100 eurų baudą.

Išaiškinti E. G., kad baudą pažeidėjas privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, teismo baudos įmokos kodas – 1001, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (LR ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė