- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-708-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02433-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- L. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4707-1025/2023 pagal pareiškėjos L. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, suinteresuotas asmuo V. V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - areštą butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), taikytą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1366/2000.
2. Prašyme nurodė, kad 1999 m. vasario 2 d. ieškovė (pareiškėja) kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui V. V. (R.) dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 2-1366/2000 ieškovės (pareiškėjos) ieškinys buvo patenkintas. Bylos nagrinėjimo metu buvo priimta 1999 m. kovo 17 d. nutartis, kuria areštuotas ieškovei (pareiškėjai) priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patenkinus ieškinį liko neišspręstas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, teismo sprendimas įsiteisėjęs.
3. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja papildomai nurodo, jog 2000 m. birželio 6 d. teismo sprendimo rezoliucine dalimi teismas neįpareigojo ieškovės L. T. grąžinti paskolą, nenurodė grąžintinos paskolos dydžio ir tvarkos, taip pat nenustatė ir jokių kitų įpareigojimų ieškovei. Civilinės bylos Nr. 2-1366/2000 nagrinėjimo metu atsakovas V. V. (R.) nebuvo pareiškęs priešieškinio, nekėlė jokių reikalavimų ieškovei dėl paskolos grąžinimo. Mano, jog atsakovas turėjo inicijuoti naują bylą dėl paskolos priteisimo, tačiau to nedarė. Ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-1366/2000 pareiškė tik vieną materialų reikalavimą – pripažinti 1993 m. lapkričio 5 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia. Atsakovas byloje jokių reikalavimų ir prašymų reikalavimų nepareiškė ir teismas bylą nagrinėjo tik ieškovės pareikšto reikalavimo apimtyje ir priimtame sprendime išsprendė tik ieškovės pareikštą reikalavimą, kurį visiškai patenkino. Pagrindo teismo sprendime palikti areštą dėl reikalavimų, kurie nei ieškovės, nei atsakovo byloje nebuvo pareikšti, įvykdymo užtikrinimo nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos L. T. prašymo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismas priimdamas 2000 m. birželio 6 d. sprendimą, taip pat išsprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, t. y. nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės, tai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas, taikytas 1999 m. kovo 17 d. nutartimi lieka galioti iki bus sugrąžinta paskola pagal 1993 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp V. V. ir K. T.. Įvertinus tai, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, jog 2000 m. birželio 6 d. teismo sprendimo rezoliucine dalimi teismas neįpareigojo ieškovės grąžinti paskolą, nenurodė grąžintinos paskolos dydžio ir tvarkos, taip pat nenustatė ir jokių kitų įpareigojimų ieškovei, o teismas 2000 m. birželio 6 d. sprendimu patenkinęs ieškinį turėjo išspręsti ir ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą ir jas panaikinti.
6. Teismo 2000 m. birželio 6 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, t. y. iki bus sugrąžinta paskola pagal 1993 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja duomenų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, teismui kartu su prašymu nepateikė, todėl teismas tokius pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais, juo labiau, kad teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė (pareiškėja) sutiko grąžinti paskolą pagal sutartį, sudarytą 1993 m. lapkričio 5 d. tarp V. V. ir K. T., nes jos grąžinimą ji garantavo įkeisdama butą, tačiau ji buvo suklaidinta ir pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį.
7. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog tik įvykdžius 2000 m. birželio 6 d. teismo sprendimą ir pareiškėjai pateikus duomenis apie atsiskaitymą (paskolos sumokėjimą), teismui būtų pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1366/2000 1999 m. kovo 17 d. priimtos nutarties turinio matyti, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pačios ieškovės prašymu, siekiant užtikrinti ieškinio įvykdymą ir apsaugoti ieškovės teisėtus interesus – kad ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovui nuosavybės teisėmis nepagrįstai perėjęs ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų perleistas kitų asmenų nuosavybėn ir palankaus teismo sprendimo atveju būtų galima įvykdyti teismo sprendimą – sugrąžinti butą ieškovės nuosavybėn. Šioje byloje atsakovas nereiškė priešieškinio, nekėlė jokių reikalavimų ir prašymų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl palikti areštą dėl reikalavimų, kurie nei ieškovės, nei atsakovo byloje nebuvo pareikšti, įvykdymo užtikrinimo nėra.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1366/2000 taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo V. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą.
12. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2000 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1366/2000 ieškovės L. T. ieškinį dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkino; atstatė L. T. ieškinio senaties terminą; pripažino negaliojančia 1993 m. lapkričio 5 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. T. ir V. V., registro Nr. 9678; buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, uždėtą 1999 m. kovo 17 d. nutartimi paliko iki bus sugrąžinta paskola pagal 1993 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp V. V. ir K. T.. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.
13. VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, 1992 m. lapkričio 2 d. Dovanojimo sutarties Nr. 2045, Apylinkės teismo 2000 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 2-1366/2000 pagrindu. Nustatyta, jog paminėtam nekilnojamajam turtui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas areštas.
14. Pareiškėja pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1366/2000 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pačios ieškovės prašymu, siekiant užtikrinti ieškinio įvykdymą ir apsaugoti ieškovės teisėtus interesus – kad ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovui nuosavybės teisėmis nepagrįstai perėjęs ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų perleistas kitų asmenų nuosavybėn ir palankaus teismo sprendimo atveju būtų galima įvykdyti teismo sprendimą – sugrąžinti butą ieškovės nuosavybėn. Šioje byloje atsakovas nereiškė priešieškinio, nekėlė jokių reikalavimų ir prašymų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl palikti areštą dėl reikalavimų, kurie nei ieškovės, nei atsakovo byloje nebuvo pareikšti, įvykdymo užtikrinimo nėra. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
17. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1, 3 dalys).
18. Kaip jau minėta, Klaipėdos apylinkės teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1366/2000 ieškovės (pareiškėjos) reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo V. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas.
19. Visų pirma pažymėtina, jog teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis), patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2000 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1366/2000 ieškovės L. T. ieškinį dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkino; atstatė L. T. ieškinio senaties terminą; pripažino negaliojančia 1993 m. lapkričio 5 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. T. ir V. V., registro Nr. 9678.
21. Bei kaip numatyta CPK 150 straipsnio 2 dalyje, teismas tuo pačiu 2000 m. birželio 6 d. sprendimu išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą - buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, uždėtą 1999 m. kovo 17 d. nutartimi paliko iki bus sugrąžinta paskola pagal 1993 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp V. V. ir K. T.. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog paskola pagal 1993 m. lapkričio 5 d. paskolos sutartį yra grąžinta (CPK 178 straipsnis), todėl teisinio pagrindo panaikinti prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra.
22. Pareiškėja argumentuoja, jog atsakovas suinteresuotas asmuo V. V. R., byloje nereiškė jokių reikalavimų dėl paskolos grąžinimo, teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė grąžintinos paskolos dydžio bei tvarkos. Sutiktina su pareiškėja, jog rezoliucinėje dalyje teismas neįpareigojo pareiškėjos grąžinti paskolą, tačiau iš paminėto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, jog pareiškėja įsipareigojo grąžinti paskolą - „<...> ieškovė sutinka grąžinti paskolą pagal sutartį, sudarytą 1993-11-05 tarp V. V. ir K. T., kadangi jos grąžinimą ji garantavo įkeisdama butą <...>.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2000 m. birželio 6 d. sprendimu yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, nėra teisinio pagrindo panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
24. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą.