- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-978-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-10 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas R. B. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti prokuroro 2014-10-16 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-10 nutartimi R. B. skundas atmestas.
Šalies argumentai
Skundu R. B. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį netenkinti jo prašymų ikiteisminiame tyrime byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.
Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog jo skundo teiginiai yra formalaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, vertintini kaip prielaidos. Jis savo prašyme nurodė, kad viena iš asmens teisės į tinkamą teismo procesą garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, ir ikiteisminį tyrimą atliktų nepriklausomi pareigūnai. Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą tirs ir išnagrinės nepriklausomi ir nešališki pareigūnai. Jam yra pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jis yra įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą. Apklausų metu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, leistų visas bylos aplinkybes ištirti objektyviai ir nešališkai, nustatyti visus kaltus asmenis. Jis visuose pareiškimuose nurodė, kad 2013-10-25 įvykio metu jis taip pat buvo sumuštas – jam buvo suduoti smūgiai į galvą. Tačiau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, t. y. tyrėja R. K. bei kiti du pareigūnai, iš juo juokėsi, sakydami „kad jeigu gavau į galvą, tai turėjau eiti muštis“. Jo parodymai apie jam suduotus smūgius ir padarytą žalą nebuvo užfiksuoti. Be to, minimi du Imuniteto skyriaus pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą, liepdami apkalbėti brolį D. B.. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti apie jo minimų pareigūnų galimą piktnaudžiavimą tarnybą. Nurodo, kad tokie ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmai yra nederami, galimai nusikalstami, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neobjektyviai ir šališkai, todėl, mano, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai nuo ikiteisminio tyrimo turi būti nušalinti. Prašo atlikti šiuos veiksmus: papildomai apklausti jį apie pirmiau nurodytas aplinkybes; nustatyti Imuniteto skyriaus pareigūnus, kurie dalyvavo jo apklausoje (jis juos galėtų atpažinti); nustatyti, ar įtariamojo apklausos protokole yra įrašyti jo minimi pareigūnai; nustačius minimus pareigūnus, apklausti juos apie jo pirmiau nurodomas aplinkybes; esant prieštaravimų tarp jo ir pareigūnų parodymų, atlikti akistatas; apklausti jo apklausoje nurodytus asmenis, kurie gali patvirtinti jo nurodomas aplinkybes; pasitvirtinus jo nurodomoms aplinkybėms – pradėti ikiteisminį tyrimą bei grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju prokuroras, gavęs R. B. skundą, priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nenustatęs Imuniteto skyriaus pareigūnų veiksmuose jokių baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymių. Patikrinęs gautą medžiagą apylinkės teismas prokuroro priimtą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. B. skunde nurodomas aplinkybes paliko galioti nepakeistą. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su prokuroro nutarimu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi bei pateikta skundo medžiaga šiuo metu visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu.
Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismui pateikto skundo turinio, R. B. jame kelia klausimus dėl jo, kaip įtariamojo, apklausos trūkumų, dėl atlikto ikiteisminio tyrimo neobjektyvumo ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų (tyrėjos N. K. ir kitų dviejų policijos pareigūnų) šališkumo bei galimo jų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi t. y. kelia procesinius klausimus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šiuo metu jau yra surašytas kaltinamasis aktas (2014-10-29) ir byla R. B. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Kupiškio rajono apylinkės teismui, o iš jo perduota nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui. Pažymėtina, kad šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas neturi įgalinimų įpareigoti pirmosios instancijos teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, grąžinti bylą ikiteisminio tyrimo institucijai tam, kad joje būtų išspręsti klausimai, susiję su galimu tyrėjų šališkumu, atlikto ikiteisminio tyrimo neobjektyvumu ir pan. Todėl šiuo atveju visiškai sutiktina su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad R. B., pasinaudodamas savo, kaip kaltinamojo teisėmis, numatytomis BPK 22 str., visus šiuos klausimus (jis iš esmės analogiškas aplinkybes bei prašymus išdėstė ir savo skunde apylinkės teismui) gali iškelti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir juos panaudoti ginantis nuo pareikštų kaltinimų bylos nagrinėjimo metu tame procese, su kuriuo jis yra susijęs. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje bus ištirti ir įvertinti visi bylos įrodymai dėl R. B. kaltės ar nekaltumo, įskaitant ir jo paties paaiškinimus, bei jo atžvilgiu priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, kuris bet kokiu atveju gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Jeigu baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turės pagrindą manyti, kad R. B. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmuose yra kokios nors nusikalstamos veikos požymių, vadovaudamasis BPK 257 str., jis apie tai praneš prokurorui.
Taigi atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes skunda nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti R. B. skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.