Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1775-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
A15.-1775-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00651-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pažeidėjas
V.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1775-1036/2020Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00651-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 16.9.1; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. (V.) K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2020 m. spalio 8 d. apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Chrysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be to vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kuris neįregistruotas (neperregistruotas) nustatyta tvarka, neapdraustas (nesant apdraustam) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16, 222, 226 punktus.

V. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 3). Pašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikti jokie neatvykimą pateisinantys dokumentai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo pozicijos dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų nenurodė, tačiau jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens duomenys, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, informacija iš VĮ „Regitros“ duomenų bazės, duomenys iš VšĮ „Emprekis“. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad V. K. vairavo automobilį Chrysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be to vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kuris neįregistruotas (neperregistruotas) nustatyta tvarka, neapdraustas (nesant apdraustam) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šie V. K. veiksmai atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse.

Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. K. perduotas teismui, kaltinant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. dėl tuo pačiu metu padarytų veikų buvo patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-37-648/2018). Pažymėtina, kad už neteisėtas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, yra numatyta tiek baudžiamoji (BK 281 straipsnis), tiek administracinė (pavyzdžiui, ANK 426 straipsnis) atsakomybė, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenumato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šis vertinimas taip pat turi atitikti non bis in idem principo reikalavimus. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje V. K. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. už vairavimą neblaiviam, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilė alkoholio, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo inkriminuoti tolesni jo veiksmai, šioje administracinio nusižengimo byloje teismas jo veiksmus kvalifikuoja pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, tačiau siekiant išvengti dvigubo baudimo pažeidimo (non bis in idem), iš administracinio kaltinimo šalina aplinkybę, kad V. K. jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,03 promilių girtumas. Akcentuotina ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju nelaikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl nuobaudos individualizavimo

V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris administracine tvarka baustas, paskirtų piniginių nuobaudų nesumokėjęs, tačiau praeityje KET pažeidimų nėra padaręs, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, jų dydį parenkant lygų sankcijose numatytiems vidurkiams, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų metų iki penkerių metų. Parenkant konkretų administracinio poveikio priemonės terminą teismas atsižvelgia į tai, kad praeityje V. K. nėra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl teismo vertinimu administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti V. K. atėmus teisę vairuoti transporto priemones minimalų trijų metų laikotarpį.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Kaip jau buvo minėta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. K. perduotas teismui, kaltinant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą be kaltės klausimo, teismas privalės spręsti ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto, t. y. automobilio Chrysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimą, todėl šioje nagrinėjamojoje byloje transporto priemonės konfiskavimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

V. (V.) K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje – 1300 eurų baudą,

su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje – 100 eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje – 35 eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą skirti 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 20124017219.

Išaiškinti V. (V.) K., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas