Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė G. G. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. G. paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, bausmė G. G. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios subendrintos bausmės pridėjus dalį, t. y. 1 mėnesį, neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta G. G. bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. vasario 4 d. iki 2024 m. vasario 5 d.

pagal BK 254 straipsnio 1 dalį 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, K. B. paskirta subendrinta bausmė 72 (septyniasdešimt dvi) paros arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. B. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė subendrinta bausmė K. B. paskirta 48 (keturiasdešimt aštuonios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, K. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš savo namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš savo gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistųjų G. G. ir K. B. solidariai priteista 321,60 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K..

Dėl nuteistojo K. B. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde prašo sumažinti iš jo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius bei jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 328 straipsnio 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistajam G. G., apskundusiam nuosprendį apeliacine tvarka. Tačiau tas pats nuosprendžio švelninimo pagrindas taikytinas ir kitam nuteistajam, dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tuo pačiu pagrindu nuosprendis keičiamas ir nuteistajam K. B..

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių

8. Tikrinant pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo argumentą apie tariamą nukentėjusiojo nesumokėtą jam atlyginimą, jo skolą ir kad tai tapo pagrindine nusikalstamų veikų padarymo priežastimi, teisėjų kolegija atmeta.

9. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ne tik G. G., bet ir kitas nuteistasis K. B. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltais prisipažino visiškai. Po kaltinamojo akto paskelbimo abu kaltinamieji teismui pareiškė, kad jie prisipažįsta kaltais, sutiko tuojau pat duoti parodymus, o apie pageidavimą, kad byloje būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, kaltinamieji jau buvo pareiškę BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (t. 3, b. l. 80, 87). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms nekeliant abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei gynėjams, teismas, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaip tik todėl buvo apklausti tik abu kaltinamieji, nukentėjusiajam A. K. teismas uždavė tik kelis tikslinančius klausimus, o kitų įrodymų netyrė ir įrodymų tyrimą nutraukė įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus. Būtent šiuo pagrindu abiems nuteistiesiems paskirtas bausmes teismas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu.

10. Šias aplinkybes teisėjų kolegija išdėsto dėl to, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo patys pageidavę kaltinamieji bei kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai po to neturi pagrindo dėstyti argumentų dėl nepakankamai išsamiai atlikto teisme įrodymų tyrimo ir dėl visiškai savo kaltę pripažinusių asmenų net nepaminėtų aplinkybių neįvertinimo.

13. Pirmą kartą apie tariamą A. K. skolą G. G. parodė apklausos teisme metu kitas nuteistasis K. B.. Teisme jis parodė, kad G. G. jam pasakojo apie A. K. skolą jam ir pasiūlė kartu nueiti pas šį asmenį pasiimti pinigų, nes A. K. bus namuose. Tačiau jau nuėjus prie A. K. namų paaiškėjo, kad nieko namuose nėra, G. G. išdaužė langą, pakvietė jį lipti į namo vidų kartu, jis sutiko ir jie abu padarė tą vagystę. Tačiau nepaisant tokių K. B. parodymų, po to teisme apklaustas G. G. tokių aplinkybių nepatvirtino, o pakartojo savo ankstesnius parodymus. Vėl parodė, kad pasiūlė K. B. apvogti A. K., nes jam reikėjo pinigų. Žinojo, kad A. K. nebus namuose, taip pat žinojo, kad nukentėjusysis pardavinėjo gyvulius, todėl galėjo turėti pinigų. Apie jokią A. K. skolą, nesumokėtą atlyginimą G. G. nieko neparodė ir teisme.

14. Tai, kad apie kažkokią tariamą A. K. skolą G. G. tik teisme parodė tik kitas nuteistasis K. B., teisėjų kolegijos nuomone, gali reikšti paties K. B. mėginimą sušvelninti savo padėtį. Pažymėtina, kad jis parodė ir apie tariamus G. G. aiškinimus, kad A. K. bus namie. Ši aplinkybė irgi visiškai nepasitvirtino ir tai patvirtina būtent G. G. nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Taigi kito nuteistojo K. B. parodymus tik teisme apie tariamą A. K. skolą G. G. paneigia ir abiejų nuteistųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, ir nukentėjusiojo A. K. parodymai, ir paties nuteistojo G. G. parodymai teisiamajame posėdyje. Apie tai, koks buvo abiejų nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo motyvas ir tikslas, į ką buvo nukreipta jų tyčia, teisėjų kolegija sprendžia iš kitais įrodymais patvirtintų nuteistojo G. G. parodymų teisme. G. G. teisme aiškiai ir nuosekliai parodė, kad ėjo į A. K. sodybą ne susigrąžinti kažkokios skolos. Aiškiai parodė, kad ėjo A. K. apvogti, tikėdamasis rasti jo namuose pinigų ir žinodamas, kad A. K. tuo metu nebus namuose. Tai reiškia, kad G. G. ir kito nuteistojo K. B. tyčia buvo nukreipta ne į savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės realizavimą, o būtent į svetimo turto pagrobimą. Todėl keisti nuteistiesiems kaltinimus ir perkvalifikuoti jų nusikalstamas veikas į BK 294 straipsnį kaip savavaldžiavimą pagrindo nėra, abiejų nuteistųjų nusikalstamas veikas teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 1 d. Abu nuteistieji pagrįstai nuteisti ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti ir dėl to jokių abejonių nėra.

15. Vis dėlto teisėjų kolegija nuteistojo G. G. apeliacinį skundą iš dalies tenkina, nes dalis kitų nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitinka bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad nuteistasis G. G. tiesiogiai apie tai savo apeliaciniame skunde nenurodo. Tačiau nagrinėjant jo skundo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija nustatė nuosprendyje išdėstytas teismo aiškiai viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl dalies pagrobto turto vertės.

16. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad G. G. ir K. B., veikdami bendrininkų grupe, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš A. K. namo pagrobė kaltinime išvardintą nukentėjusiojo turtą, taip pat ir 90 Eur vertės 2,5 litro talpos butelį viskio „S. E.“. Kartu su šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis – medžiokliniu šautuvu „F“ su dėklu ir 18 vnt. medžioklinių šovinių, iš viso buvo pagrobta nukentėjusiojo turto, kurio bendra vertė 1 280 Eur. Priėmęs šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį, jo nustatomojoje dalyje teismas išdėstė tokias pačias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tokią pačią pagrobto turto vertę. Šioje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad pagrobto 2,5 litro talpos butelio viskio „S. E.“ vertė yra 90 Eur, o iš viso pagrobta nukentėjusiojo turto už 1 280 Eur.

18. Byloje tikrai yra tarnybinis pranešimas „dėl kainų palyginimo“, iš kurio matyti, kad kaltinime nurodytą viskio butelį galima nusipirkti įvairiose parduotuvėse, kuriose jo kaina yra nuo 59,99 iki 79,99 Eur. Todėl teismo išvada apie tikrąją šio pagrobto turto 60 Eur vertę yra visiškai pagrįsta. Tačiau padaręs šią pagrįstą išvadą nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, teismas nepakeitė kaltinamiesiems kaltinimo ir nuosprendžio nustatomoje dalyje vis tiek nurodė to paties viskio butelio vertę – 90 Eur. Galima manyti, kad tai įvyko dėl neatidumo surašant nuosprendį, tačiau pažymėtina, kad nuosprendyje dėstomos dvi išvados dėl pagrobto turto vertės yra aiškiai viena kitai prieštaraujančios ir šį nuosprendžio trūkumą būtina ištaisyti. Motyvuota ir pagrįsta išvada dėl pagrobto butelio viskio vertės (60 Eur) yra būtent nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo. Todėl teisėjų kolegija nuosprendį keičia dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punkto) ir nustato, kad pagrobto 2,5 litro talpos butelio viskio „S. E.“ vertė yra 60 Eur, o iš viso pagrobto nukentėjusiojo A. K. turto vertė yra 1 250 Eur. Abu nuteistieji šioje byloje nusikalstamas veikas bendrininkų grupe, būdami bendravykdytojais, todėl, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skundžiamas nuosprendis tuo pačiu pagrindu keičiamas ir nuteistajam K. B., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

20. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai, ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti paprastai gali tuomet, kai nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią bausmę.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas nuteistajam G. G. bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

22. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad G. G. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, visos jos baigtos. Dvi nusikalstamos veikos (BK 178 straipsnio 3 dalis, BK 253 straipsnio 1 dalis) priskiriamos apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir viena (BK 254 straipsnio 1 dalis) – sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę, teismas nustatė vieną nuteistojo G. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

23. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė net tris G. G. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino, kad nuteistasis G. G. buvo nusikalstamų veikų sumanytojas ir aktyvesnis vykdytojas. Skirdamas bausmes teismas įvertino taip pat ir duomenis, charakterizuojančius kaltininko asmenybę. G. G. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, gauna šalpos neįgalumo pensiją (t. 2, b. l. 184). Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turi protinę negalią. Tačiau teismo psichiatro specialisto išvada pašalina abejones dėl G. G. psichikos būklės ir jo gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus. Skirti nuteistajam teismo psichiatrijos ekspertizę pagrindo nėra (t. 2, b. l. 65). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šis jo sutrikimas nuteistajam netrukdė ne tik padaryti nusikalstamas veikas, nustatytas šioje byloje, bet ir anksčiau elgtis neteisėtai. Jis ne tik baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nesumokėjęs, bet ir ne kartą teistas (t. 2, b. l. 69–85, 87–97, 103–180, 188–199). G. G. baustas administracinėmis nuobaudomis daugiau nei 10 kartų, iš jų ir už smulkią vagystę, ir už sukčiavimą. G. G. teistas 7 kartus. Jis teistas ir už vagystes, ir už plėšimą, kurį padarė būdamas dar nepilnametis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naujus nusikaltimus (vienas iš jų sunkus, o kiti – apysunkiai) nuteistasis padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad G. G. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmes. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistojo G. G. antivisuomeninės nuostatos jau susiformavusios ir nusistovėjusios.

24. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, o BK 254 straipsnio 1 dalies – areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Pripažinęs G. G. kaltu pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo spręsti kokios iš sankcijose numatytų rūšių bausmės turi būti paskirtos, o jau po to spręsti, koks turi būti tų bausmių dydis. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas būtent taip ir padarė. Įvertinus visas jau nurodytas aplinkybes, itin svarbią reikšmę turėjo ankstesni nuteistojo teistumai, padaryta pagrįsta išvada, kad G. G. yra linkęs nusikalsti, nesistengia taisytis ir daryt išvadų iš savo teistumų. Vis dėlto svarbiausiu griežčiausios rūšies bausmių paskyrimo motyvu tapo tai, kad šiuo nuosprendžiu įrodytas naujas nusikalstamas veikas G. G. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, taikant BK 75 straipsnį, laikotarpiu. Todėl teismas ir už naujus nusikaltimus pagrįstai paskyrė G. G. būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jas subendrino, o po to, vadovaujantis BK 64 straipsniu, pagrįstai dar pridėjo dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies. Ir rūšimi, ir dydžiu G. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat subendrinta ir galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, ne per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Šia nutartimi teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį keičia dėl dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Tačiau tas nuosprendžio pakeitimas nėra ženklus, pagrobto turto vertė sumažinama labai nedidele suma (30 Eur), todėl dėl tokio nuosprendžio pakeitimo švelninti G. G. paskirtas bausmes pagrindo nėra. BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu nuosprendis keičiamas ir nuteistajam K. B., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Tačiau dar švelnesnes negu G. G. paskirtas K. B. bausmes taip pat nėra pagrindo švelninti.

25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skirti G. G. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalių nuostatas, nėra šiame BK straipsnyje numatytų būtinų sąlygų. Nuteistasis nebuvo pats atvykęs ir pranešęs apie savo nusikalstamas veikas. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas irgi nėra pagrindo. Tam nenustatytos jokios išimtinės padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, rodančios ženkliai mažesnį tiek pačių veikų, tiek nuteistojo G. G. asmenybės pavojingumą. Todėl BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas G. G. neprieštaraus teisingumo principui.

26. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas taip pat nėra pagrindo. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties BK straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje teismas BK 75 straipsnio nuostatų G. G. netaikė ir to nuosprendyje nemotyvavo. Nors tokiu būdu teismas pažeidė minėto BK straipsnio 8 dalies reikalavimą, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, jog tai nėra esminis pažeidimas, nuteistojo padėties tai neapsunkino, taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas nebuvo ir nėra pagrindo. Kaip minėta, G. G. nagrinėjamoje byloje nuteistas už dviejų apysunkių ir vieno sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą, jam skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams. Taigi visos formaliosios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo ir teismas galėjo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Tai reiškia, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį gali būti atidėtas tik teismui nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į nuteistojo ankstesnius teistumus, į tai, kad G. G. jau ne kartą ankstesniais nuosprendžiai buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmių vykdymai buvo atidėti, daro išvadą, jog ne kartą teismo parodytas pasitikėjimas nuteistajam neturėjo teigiamos įtakos, jog jį sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. G. G. net ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darydavo naujas nusikalstamas veikas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo ir nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dar kartą taikyti G. G. BK 75 straipsnio nuostatas pagrindo jau nėra.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. prašo sumažinti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimus, priteistus nukentėjusiajam. Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau nustatė prieštaravimus tarp teismo išvadų dėl pagrobto turto vertės ir jau išdėstė motyvus, dėl kurių, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3 punktu, keičiama nuosprendžio nustatomoji dalis. Tačiau civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimų klausimą teismas išsprendė teisingai ir šioje dalyje nuteistojo G. G. apeliacinio skundo argumentai atmetami.

28. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, BPK 109–115 straipsniai). Pagal 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

29. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 330 Eur turtinės ir dėl 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 61). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų G. G. ir K. B. solidariai priteisė 321,60 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K..

30. Byloje nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis nuteistasis G. G. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. B., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į nukentėjusiojo A. K. gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė nukentėjusiojo turtą, iš viso už 1 250 Eur (ši suma sumažinta nuo 1 280 iki 1 250 Eur šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi). Nėra abejonių, kad nuteistojo G. G. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. K. buvo padaryta turtinė žala. Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 35–36, 39–41, 44–45), parodė apie daiktus, kurie buvo pagrobti iš jo gyvenamojo namo, tų daiktų vertę, taip pat parodė, apie tai nurodyta ir jo civiliniame ieškinyje, kad dalis tų daiktų jam buvo grąžinti. Be kitų, jau grąžintų daiktų, G. G. iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo pagrobė dar ir planšetinio kompiuterio dėklą, kurį eidamas iš nusikaltimo vietos išmetė, mobilųjį telefoną „H“, kurį sulaužė ir sudegino, alkoholinio gėrimo butelį, kurį po nusikaltimo padarymo išgėrė, 18 vnt. šaudmenų. Kaip minėta, į gyvenamąjį namą jis pateko išdaužęs lango stiklą. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iš nukentėjusiojo šių pagrobtų ir negrąžintų daiktų bei išdaužto lango stiklo vertes, sumažinęs pagrobto viskio butelio vertę nuo 90 Eur iki 60 Eur sumos, pagrįstai iš nuteistųjų solidariai priteisė 321,60 Eur turtinės žalos atlyginimo A. K.. Teismas, įvertinęs alkoholinio gėrimo butelio vertę rinkoje, sumažino šio butelio vertę nuo tos, kurią nurodė A. K.. Iš nuteistojo G. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis dėl priteisto turtinės žalos atlyginimo nesutinka tik su tuo, kad jam priteista ir turtinės žala už mobilųjį telefoną „H“, kurio vertė 80 Eur, ir už 18 vnt. šaudmenų, kurių vertė 21,60 Eur. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad šis mobilusis telefonas buvo techniškai netvarkingas, jis neveikė. Iš nuteistųjų parodymų matosi, kad šį telefoną G. G. įmetęs į krosnį sudegino. Tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, kad šis mobilusis telefonas veikė, tačiau jis jo nenaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tikint, jog iš nukentėjusiojo pagrobtas mobilusis telefonas „H“ buvo techniškai netvarkingas, tai nereiškia, kad telefonas buvo bevertis. Ši aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo A. K. teisės gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Juk nuteistojo neteisėtais veiksmais mobilusis telefonas buvo pagrobtas, o vėliau jis sudegintas. Tokiu būdu nukentėjusysis neteko savo telefono ir patyrė žalą. Todėl nėra abejonių, kad G. G. turi atlyginti ir turtinę žalą, susijusią su šiuo mobiliuoju telefonu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistųjų solidariai priteisė mobilaus telefono „H“ vertę atitinkančią sumą. Pažymėtina, kad nukentėjusysis šio telefono sumą nurodė tokią, kuri atitinka ne naujo, o jau panaudoto tokio telefono vertę. Ši 80 Eur suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka protingumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad G. G., veikdamas bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju, iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo pagrobė ir 18 vnt. šaudmenų. Šie šaudmenys A. K. grąžinti nebuvo, nes atliekant objektų tyrimą, jie buvo iššaudyti (t. 1, b. l. 127–129). Galima sutikti su tuo, kad atlikęs objektų tyrimą vyriausiasis tyrėjas šiuos šaudmenis iššaudė, tačiau šis objektų tyrimas vyko būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų. Paties nuteistojo neteisėtais veiksmai, pagrobiant ir šiuos šaudmenis, nukentėjusiajam buvo padaryta žala. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai pagrobtų šaudmenų sumą įvertino kaip turtinę žalą ir ją solidariai priteisė iš nuteistųjų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, tiek pagrobęs mobilųjį telefoną „H“, tiek 18 vnt. šaudmenų, kurie nukentėjusiajam grąžinti nebuvo, nuteistasis G. G. padarė turtinę žalą A. K., todėl teismas pagrįstai ir šių daiktų sumas, kaip turtinę žalą, solidariai priteisė iš nuteistųjų. Mažinti priteistų turtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

31. Teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam A. K. ir neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pagrobdamas iš nukentėjusiojo jo turtą nuteistasis G. G. padarė A. K. neturtinę žalą, kurią jis taip pat turi atlyginti. Teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė neigiamas emocijas, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Teismas įvertino, kad A. K. reikėjo tvarkyti nuteistųjų sugadintą turtą, tvarkytis namus, bandyti atkurti pagrobtoje planšetiniame kompiuteryje ištrintus ne tik svarbius jo kaip ūkininko duomenis, bet ir joje laikytas asmenines nuotraukas, kuriuos jam suteikia teigiamus prisiminimus. Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek iš planšetinio kompiuterio, tiek iš mobiliojo telefono juose buvusius duomenis yra galimybė atkurti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokią galimybę teismas aptarė bei įvertino, tačiau svarbu tai, kad būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. K. patyrė šį nepatogumą bandydamas atkurti jam svarbius duomenis iš pagrobtų įrenginių, o tai ir yra neturtinė žala, kurią nuteistasis privalo atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino ir G. G., taip pat ir kito nuteistojo, turtinę padėtį, taip pat atsižvelgė į galiojančią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam A. K. priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teismų praktiką. Todėl mažinti priteisto žalos atlyginimo sumą irgi pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prieš teismo posėdį pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš G. G. valstybės naudai priteistina 179,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šio prašymo teisėjų kolegija netenkina. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo G. G. skundas atmetamas, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį ir į tai, jog nuteistasis nuteistas laisvės atėmimo bausme, į priteisto civilinio ieškinio sumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistojo G. G. turėtos išlaidos, susidariusios už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Sprendžiant šį klausimą teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo taip pat nebuvo priteistos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį dėl įrodytomis pripažintų nuteistųjų G. G. ir K. B. nusikalstamų veikų aplinkybių pakeisti.

Nustatyti, kad pagrobto 2,5 litro talpos butelio viskio „S. E.“ vertė yra 60 eurų, o iš viso pagrobto nukentėjusiojo A. K. turto vertė yra 1 250 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt) eurų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo G. G. į valstybės biudžetą netenkinti.