- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- e1-1869-716/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. J. tyčia kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ žodinio konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį nukentėjusiajam J. J., taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.
Be to, G. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis 2020 m. birželio 5 d. apie 14.10 val. Vokiečių g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 335i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2020 m. birželio 5 d. 14.43 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Be to, G. J. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis 2021 m. vasario 6 d. apie 22.48 val., būdamas viešoje vietoje – pastato, (duomenys neskelbtini), lifto patalpoje, neblaivus, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl menkavertės dingsties sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu, matant kitiems asmenims, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį į kairiojo smilkinio sritį nukentėjusiajam V. Z., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Dėl G. J. fizinio skausmo sukėlimo J. J.
G. J. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 8.00 val. jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), su pažįstamu, kurio vardo ir pavardės nežino. Vartojo alkoholinius gėrimus. Į barą įėjo žinomas jam asmuo J. J., su kuriuo jis yra turėjęs konfliktą nuo senesnių laikų. Šis anksčiau jį klube buvo pažeminęs visų žmonių akivaizdoje išvadindamas narkomanu, dėl to jautė jam nuoskaudą. Pamatęs jį minėtame bare priėjo ir kažką jam pasakė, ką tiksliai neatsimena, bet tai buvo dėl to praeito karto, kur jį pažeminęs buvo. J. J. jam kažką sakė atgal, bet ką tiksliai jis nepamena. Tada J. J. atsisėdo prie baro, sėdėjo šonu. Jis išeidinėdamas iš baro trinktelėjo vieną kartą iš alkūnės į galvą. Trenkęs jam išėjo iš baro (t. 1, b. l. 81).
Nukentėjusysis J. J. turimo metu parodė, kad jis dirba bare „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) barmenu. 2018 m. rugpjūčio 11 d. jis dirbo bare įprastai. Apie 4.00 val., pastebėjo, kad yra užrakintas baro tualetas, todėl nusprendė iš viršaus pažiūrėti, ar nieko blogo kažkam nenutiko. Užlipęs iš viršaus, tualeto viduje pamatė asmenį, kuris buvo susmukęs šalia tualeto, šalia asmens buvo banko kortelė, pinigų kupiūra ir kažkoks telefonas. Tą asmenį jis pažino, jis yra G. J., gimimo metų nežino, telefono numerio taip pat. Jis anksčiau buvo draugavęs su jo kolege, tačiau po to išsiskyrė. G. J. požymiai – apie 1.80 ūgio, trumpų tamsių plaukų, stambokas, (duomenys neskelbtini) veidas, jam apie (duomenys neskelbtini) metus. Tada jis nuėjo į apačią ir pakvietė apsaugos darbuotojus, atėję jie atsirakino tualetą ir liepė G. J. išeiti iš baro. Tada jis grįžo į savo darbo vietą ir dirbo, po kelių minučių prie jo priėjo G. J. ir pasakė: „nedaryk pactavos“, jis suprato, kad pasakė, jog jį pakišo, atsakė jam, kad eitų iš baro ir nedarytų nesąmonių. Tuomet G. J. jį kvietė į lauką pasišnekėti, bet jis vis tiek sakė, kad paliktų baro patalpas. Kitą dieną, tai yra po pietų, G. J. parašė jo kolegai K. J., kad jis nori su juo pašnekėti, tačiau jis nesivėlė į jo provokacijas. Daugiau nieko jis nerašė ir su juo nekonfliktavo. 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 8.00 val. ryte, jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Ten jis pamatė, kad bare yra ir G. J.. Pastarasis prie jo priėjo ir pasakė: „einam į lauką, išsiaiškinsime“. Jis atsakė, kad niekur neis, nes nenori veltis į konfliktus. Tuomet po kelių minučių, jis nuėjo prie baro užsisakyti alaus ir jam bestovint, staiga priėjo G. J. ir sudavė vieną kartą ranka iš nugaros į galvos sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Po smūgio matė, kad G. J. išėjo iš baro į lauką. Jis iškart išsikvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą dėl jam sukelto fizinio skausmo. Į medikus nesikreipė, nes tik jautė fizinį skausmą, rimtų sužalojimų nepatyrė. Tą pačią dieną, tai yra 2019 m. rugpjūčio 18 d. vakare K. J. jam pranešė, kad jam G. J. parašė į „Facebook“ žinutę: „veiksmas dar tik prasideda“, bei dar kažką, todėl jis labai išsigando dėl jo tokio pasakymo. Daugiau jis G. J. nebematė, šis nieko jam nerašė (t. 1, b. l. 42).
Papildomos apklausos tyrimo metu nukentėjusysis J. J. parodė, kad į gydymo įstaigą nesikreipė, nes sužalojimai nebuvo sunkūs, viskas jau praėjo. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes nemato tam reikalo, kadangi sužalojimai jau sugiję. Visą įvykį galėtų paliudyti to klubo barmenas, jis matė, kaip jam asmuo trenkė. Barmeno kontaktų jis neturi, vardo ir pavardės jo nežino. Iš pažįstamų pasakojimų žino, kad G. J. nėra adekvatus žmogus, dažnai kabinėjasi prie žmonių. Pradėjo rašyti grasinančias žinutes jo draugui K., jam pasidarė neramu ir baisu, nesijaučia saugiai. Įvykį taip pat matė jo draugas K. J., ar daugiau kas nors matė įvykį, jis nežino (t. 1, b. l. 59).
Liudytojas K. J. tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 7.00 val. ryto, baigė darbą kartu su kolega J. J. ir nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Įėjus pro duris, jis stovėjo artų durų, J. J. stovėjo tolėliau, ten sutiko G. J.. Artimai jo nepažįsta, tiesiog žino jį kaip asmenį. Jis, kaip ir minėjo, stovėjo arti baro durų ir pamatė, kaip pro jį praeina G. J., o iš paskos įpykęs ateina J. J.. Kas tarp jų įvyko, jis nematė, nematė jokio konflikto tarp jų, nematė, kad G. J. trenktų J. J.. Tik žino iš J. J. pasakojimų, kad G. J. jam trenkė, o už ką jis taip pat nežino. Kitą dieną jis per „Facebook“ paskyrą gavo žinutę nuo G. J., jis tą žinutę persiuntė J. J., o G. J. nieko į tai neatrašė (t. 1, b. l. 63).
Liudytojas V. M.tyrimo metu parodė, kad jis yra barmenas, dirba „(duomenys neskelbtini)“ bare. Tikslios datos neatsimena, bet tai galėtų būti 2019 m. rugpjūčio 18 d., jis tą naktį dirbo „(duomenys neskelbtini)“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini), tą vakarą bare sėdėjo 2 vyrukai, kas tokie nežino. Vienas iš matymo matytas, kitas – visai nematytas, visą vakarą iš žmonių gaudavo skundus, kad tie vaikinai vis mėgina parduoti narkotines medžiagas. Pačio konflikto tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo nematė. Dirbo prie baro, prie baro sėdėjo ir nukentėjusysis su draugais, jų buvo kokie 5, pro šalį ėjo įtariamasis, kuris trenkė nukentėjusiajam, pačio smūgio nematė, tik nukentėjusysis jam pasakė, jog jam trenkė. Jis, pakėlęs akis, matė tik kaip nukentėjusysis susiėmė už veido rankomis, o įtariamasis pabėgo. Kaip įtariamasis atrodė, nepamena (t. 1, b. l. 68).
Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 8.00 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas G. J. sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį J. J. dėl ko šis patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad pranešėjui pažįstamas asmuo vardu G. trenkė per veidą. Pranešėjas eina paskui, kiemais. GMP atsisakė. G. požymiai: stambus, apie 180 cm ūgio, juodu džemperiu, mėlynais džinsais, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35).
Iš J. J. pareiškimo matyti, kad G. J. trenkė jam „(duomenys neskelbtini)“ bare prieš tai grasindamas susidoroti. Viso to priežastis – prieš porą savaičių savo darbo vietoje aptiko jį galimai vartojant narkotines medžiagas ir pranešė apie jį atitinkamoms instancijoms (policijai). Veiksmas vyko „(duomenys neskelbtini)“ bare, (duomenys neskelbtini). Trenkė jam kumščiu. Barmenas nurodė, jog yra filmuota medžiaga. Jis turi „Facebook“ paskyra, kurioje užsivadinęs „G. J.“. Papildo, kad susidoroti G. žodžiais „einam į lauką, atsakysi už savo žodžius, išsiaiškinsime“ (t. 1, b. l. 36).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. 19.05 val. buvo gautas Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas, kad į patikslinti įvykio aplinkybes pagal ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 8.15 val. Operatyvaus valdymo skyriuje gautas J. J. pareiškimas, kad jam per veidą trenkė pažįstamas vaikinas, bei tas pats vaikinas grasino pareiškėjui susidorojimu (t. 1, b. l. 37).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 8.00 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pareiškėjui J. J. iš matymo pažįstamas G. J. sudavė vieną smūgį ranka į galvos sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 40).
Iš tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašo gavimo matyti, kad nukentėjusysis J. J. nurodė, kad tarp jo ir pažįstamo G. J. konfliktas įvyko bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad įvykis buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo bendrauta su baro direktoriumi, kuris paaiškino, kad baro viduje esančios kameros vaizdą filmuoja, tačiau jo neįrašinėja, todėl vaizdo medžiagos pateikti negali (t. 1, b. l. 49).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (t. 1, b. l. 51-54).
Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir fotonuotraukos matyti, kad J. J. pateikė vieną A4 formato lapą, kuriame yra parašyta G. J. žinutė (t. 1, b. l. 56-57).
Iš G. J. pareiškimo matyti, kad jis nukentėjusiojo J. J. atsiprašė ir norėtų susitaikyti, dėl savo padarytų veiksmų jis labai gailisi (t. 1, b. l. 99).
Iš J. J. pareiškimo matyti, kad jis pareiškė, jog civilinio ieškinio nereikš. G. J. jo atsiprašė, jam pretenzijų neturi, norėtų susitaikyti (t. 1, b. l. 100).
Iš įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad buvo gautas nukentėjusiojo pareiškimas dėl susitaikymo, įtariamas kaltę pilnai pripažino, jokia žala nepadaryta (t. 1, b. l. 101).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad G. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam J. J.. Tokią tiesą byloje patvirtina aukščiau minėtų ir tarpusavyje atitinkančių įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo G. J. parodymai, nukentėjusiojo J. J. parodymai ir pareiškimai, liudytojų K. J. ir V. M. parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriškas daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, nukentėjusiojo ir kaltinamojo pareiškimai, kuriuose išreikštas noras susitaikyti ir susitaikymo protokolas. Tokiu būdu byloje tarpusavyje atitinkančių duomenų visuma patvirtina, kad nors ir G. J. susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau jis neteisėtai fiziškai tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko padarė nusikalstamą veiką, teisingai kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl G. J. transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu
G. J. tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimą turi. 2020 m. sausio mėn. vairavo automobilį neblaivus, buvo pagautas policijos pareigūnų ir teisės vairuoti neteko. 2020 m. birželio 5 d. apie 14.40 val. savo automobiliu „BMW“ važinėjosi Vokiečių g., Vilniuje, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą. Alkotesteris parodė, kad jis yra neblaivus. Antrą kartą tikrinant jo blaivumą tuo pačiu alkotesteriu šis taip pat parodė, kad jis yra neblaivus. Jis su alkotesterio parodymais nesutiko ir prašė policijos pareigūnų jį nuvežti į gydymo įstaigą tam, kad paimti kraujo ir iš jo padaryti testą, ar yra neblaivus. Policijos pareigūnai nesutiko. Nori pasakyti, kad kai buvo sustabdytas buvo visiškai blaivus ir kodėl alkotesteris parodė atvirkščiai nežino, mano, kad prietaisas buvo sugedęs (t. 1, b. l. 194).
Papildomos apklausos tyrimo metu G. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kaip jau minėjo alkoholį vartojo iš vakaro, įvykio metu jautėsi ne tiek išgėręs, jautėsi gerai, todėl tikrai negalvojo, kad galės tiek įpūsti, bet jeigu alkotesterio duomenys parodė, tai reiškia, kad tiek ir buvo išgėręs (t. 3, b. l. 15).
Liudytojas R. M. (R. M.) tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 5 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule. Darbo metu, apie 13.48 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Rotušės aikštėje, Vilniuje, aplink Rotušės aikštę dideliu greičiu važinėja bei pavojingai manevruoja automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu minėtą automobilį sustabdė Vokiečių g., ties namu Nr. 7, Vilniuje. Pranešime buvo nurodyta, kad automobilį vairuoja pilietis G. J.. Sustabdžius ir priėjus prie vairuotojo, patikrinus jo dokumentus, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo G. J., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėtą pilietį per policijos duomenų bazės buvo nustatyta, kad minėtam vairuotojui yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę Taip pat jam bendraujant su G. J. pajuto, kad iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo nutarta patikrinti jo blaivumą. Iš pradžių G. J. nenorėjo pūsti, vis klausinėjo, kas jam bus jeigu jis pripūs daugiau negu 1,5 promilės arba mažiau. Asmeniui buvo paaiškinta, kad jeigu jis atsisako tikrintis alkotesteriu, tai yra prilygstama sunkiam girtumo laipsniui. Pastarajam sutikus pasitikrinti, jis buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“, jam buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas. Palaukus apie 20 min., G. J. buvo vėl patikrintas alkotesteriu ir jam buvo nustatytas 1,83 promilės girtumas. Kai G. J. papūtė antrą kartą jis pradėjo reikalauti, kad jį nuvežtų priduoti kraują, tačiau piliečiui buvo išaiškinta jo teisė pačiam kreiptis į medicinos įstaigą pasitikrinimui. Į įvykio vietą buvo iškviesta priverstinio nuvežimo transporto priemonė, G. J. automobilis buvo išgabentas į policijos saugomų automobilių aikštelę, o vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jis buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (t. 1, b. l. 114).
Liudytojas A. Š. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 5 d. buvo Vilniaus mieste. Apie 13.40 val. važiavo šalia Rotušės aikštės, važiavo Vokiečių g., ir norėjo įvažiuoti į Rotušės aikštę, todėl sustojo praleisti pravažiuojančių automobilių. Taip laukdamas pamatė atvažiuojantį „BMW“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį irgi turėjo praleisti. Po to pamatė, kad minėto automobilio vairuotojas, pamatęs jo automobilį, staiga įsibėgėjo ir pasuko į Rūdininkų g. Jam tai pasirodė įtartina. Tada tas automobilis greit važiuodamas pasuko į Visų Šventųjų g. Taip sutapo, kad jis turėjo važiuoti tuo pačiu keliu. Važiuodamas matė, kad vairuotojas važiavo greitai, tai stabdė, tai vėl įsibėgėdavo ir taip spėjo greitai nuvažiuoti į Arklių g., po to dingo jam iš akiračio. Jis minėtą automobilį yra įsiminęs, kadangi 2020 m. sausio 25 d., jam dirbant kartu su policijos pareigūnais, minėtas automobilio vairuotojas buvo sustabdytas ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam. Todėl minėtą dieną, t. y. 2020 m. birželio 5 d. pamatęs minėtą automobilį ir pamatęs, kaip elgiasi vairuotojas, pagalvojo, ar minėtas vairuotojas turi teisę vairuoti automobilį, ar jam bus neatimta teisė vairuoti automobilį, todėl nutarė pranešti apie jo tokį vairavimą bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b. l. 118).
Liudytoja S. S. apklausos metu parodė, kad 2020 m. birželio 5 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu. Darbo metu, apie 13.48 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Rotušės aikštėje, Vilniuje, aplink Rotušės aikštę dideliu greičiu važinėja bei pavojingai manevruoja automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu minėtą automobilį sustabdė Vokiečių g., ties namu Nr. 7, Vilniuje. Pranešime buvo nurodyta, kad automobilį vairuoja pilietis G. J.. Sustabdžius minėtą vairuotoją kolega nuėjo su juo bendrauti, ji liko automobilyje. Jai patikrinus minėtą pilietį per policijos duomenų bazės buvo nustatyta, kad minėtam vairuotojui yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Kiek prisimena, bendraujant su G. J., šis nenorėjo pūsti į alkotesterį ir tikrintis blaivumą, vis klausinėjo, kas jam bus, jeigu jis pripūs daugiau negu 1,5 promilės arba mažiau. Asmeniui buvo paaiškinta, kad jeigu jis atsisako tikrintis alkotesteriu, tai yra prilygstama sunkiam girtumo laipsniui. Jam sutikus pasitikrinti, buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas. Palaukus apie 20 min. G. J. buvo vėl patikrintas alkotesteriu ir jam buvo nustatytas 1,83 promilės girtumas. Ar G. J. prašė jį nuvežti priduoti kraujo, pasakyti negali, nes to negirdėjo, jai bendraujant su juo ji, iš jo tokio prašymo negirdėjo. Į įvykio vietą buvo iškviestas priverstinio nuvežimo automobilis, jo automobilis buvo išgabentas į policijos saugomų automobilių aikštelę, o vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Taip pat jis buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (t. 1, b. l. 122).
Liudytoja A. M. tyrimo metu parodė, kad G. J. ji pažįsta, jie draugavo. Draugavo laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. Kol draugavo su G. J., ji pas jį atvažiuodavo į Vilnių, pagrinde jie susitikdavo mieste. Kartais ji važiuodavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten porai dienų apsistodavo. Kieno ten butas, ji pasakyti negali, G. J. jai nėra pasakojęs, kad ten jo namai. Ji negali pasakyti, ar tas butas buvo G. J. pastovi gyvenamoji vieta, ar buvo nuomotas. Kur tuo metu gyveno G. J., ji nežino, apie jo gyvenimo būdą ji neklausinėjo. Ar jis dirbo, ar mokėsi, pasakyti negali, nes nežino. Apie jo santykius su tėvu ar giminėmis pasakyti gali tik tiek, kad G. J. jai yra sakęs, kad jis su broliu nebendrauja, o su tėvų santykiai įtempti. Kai ji susipažino su G. J., jis važinėjo automobiliu „BMW“, valst. Nr. neprisimena. Ji irgi turi automobilį, todėl atvažiuodama į Vilnių, jie su G. J. važinėdavo tiek jo automobiliu, tiek jos. Keletą kartų važiavo jos automobiliu, nes G. J. buvo sakęs, kad jo automobilis yra tvarkomas, kaip ji suprato, remontuojamas. 2020 m. pavasarį, tiksliai neprisimena kada, G. J. jai yra sakęs, kad minėtą savo automobilį, t. y. „BMW“ jis yra pardavęs ir gavęs kažkokią sumą pinigų, tačiau naujiems savininkams jo dar neperdavė, nes turėjo kažką automobilyje sutvarkyti, dar minėtu automobiliu galėjo naudotis. Kokią sumą jis buvo gavęs, kam ir kada pardavė savo automobilį, apie tai ji nieko nežino ir per daug neklausinėjo ji nelabai supranta tų dalykų susijusių su automobilio pardavimu. Ji žino, kad po įvykio, kai jis vairavo girtas, jis rašė prašymus grąžinti jam automobilį. Automobilis jiems buvo reikalingas, nes tuo metu jos automobilis buvo paliktas pas jos tėvus Jurbarke, jį reikėjo remontuoti. Kaip jau minėjo, jie su G. J. išsiskyrė 2020 m. lapkričio mėn., nuo to laiko jų bendravimas nutrūko ir ji apie jo buvimo vietą bei gyvenimo būdą nieko nežino. Jokių jo naujų kontaktų neturi (t. 1, b. l. 129-130).
Liudytojas R. K. tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. vasario mėn., internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW 535i“, kuris buvo be valst. Nr. ženklų. Jis skelbime nurodytu telefono numeriu paskambino pardvėjo, šiuo metu to numerio neturi ir neprisimena. Atsiliepė vyriškis, jie pasikalbėjo dėl automobilio pardavimo, sumos ir 2020 m. vasario 3 d. nuvyko su juo susitikti apžiūrėti automobilio. Jie susitiko kažkur Vilniaus mieste, negali pasakyti kur konkrečiai, nes neprisimena. Automobilis jau buvo registruotas su valst. Nr. ženklais, (duomenys neskelbtini). Pakalbėjęs su tuo vaikinu, kurio vardas G. ir apžiūrėjęs automobilį, jam viskas tiko, todėl jis sutarė su juo, kad jis jam parduoda automobilį, jie tą pačią dieną surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau kadangi buvo automobilio defektas, t. y. buvo kažkoks greičio dėžės defektas, galima sakyti automobilis blogai perjunginėjo bėgius, todėl jie su G. sutarė, kad maždaug per du mėnesius jis sutvarkys defektą ir tada jis jam sumokės likusią sumą. Jie sutarė, kad jis jam automobilį parduoda už 11 500 eurų, todėl jis jam avansu sumokėjo 8000 eurų. Ant pirkimo-pardavimo sutarties jie, savo ranka, surašė, kad jsi pinigus, t. y. 8 000 eurų gavo, o likusią dalį gaus kai suremontuos automobilį. Palaukus apie du mėnesius jis pradėjo skambinti G. dėl automobilio. Jis iš pradžių atsiliepdavo ir sakydavo jam, kad vis dar tvarko automobilį, kad negali taip greitai sutvarkyti, kadangi yra karantinas. Jis dar kažkiek palaukė ir pradėjo jam vėl skambinti, tačiau jis jam neatsiliepdavo, o po to visai jo telefonas buvo išjungtas. Tada jis pradėjo jo ieškoti per savo pažįstamus, gal kažkas jį pažįsta, gal kažkas ką nors apie jį žino. Pareiškimo policijai nerašė, nes galvojo, kad viskas išsispręs su juo geruoju. 2021 m. kovo mėn. iš pažįstamų sužinojo, kad automobilis yra areštuotas policijoje. Tuomet parašė pareiškimą į prokuratūrą apie tai, kad minėtą automobilį jam atiduotų, nes jis yra jo pirkėjas. Kur gyvena minėtas vaikinas, t. y. G., jis nežino, jo jokių duomenų taip pat nežino. Jis buvo aukštas, (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini) veidu. Kadangi jis pirko minėtą automobilį, sumokėjo už jį avansą, t. y. 8 000 eurų, jie pasirašė sutartį, todėl norėtų, kad minėtas automobilis jam būtų grąžintas. Kolkas pareiškimo rašyti nepageidauja, nori atgauti savo turtą (t. 1, b. l. 137).
Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020 m. birželio 5 d. apie 14.43 val. Vokiečių g., ties pastatu Nr. 7, Vilniuje, G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto taisyklių reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 335i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad policijos rėmėjas pranešė, jog aplink Rotušės aikštę dideliu greičiu važinėja ir pavojingai manevruoja automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas teigia, kad nurodyto automobilio vairuotojas neseniai buvo sulaikytas dėl vairavimo esant neblaiviam (t. 1, b. l. 108).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 5 d. apie 13.48 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Rotušės aikštėje, praneša policijos rėmėjas, aplink Rotušės aikštę dideliu greičiu važinėja bei pavojingai manevruoja automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pranešėjas teigia, kad vairuotojas buvo neseniai sustabdytas dėl vairavimo esant neblaiviam. Važiuojant Vokiečių g., mažėjančia tvarka, pastebėjo minėtą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš Domininkonų g. pasuko į Vokiečių g. Minėtas automobilis buvo sustabdytas 14.10 val. Vokiečių g. 7, Vilniuje. Prie automobilio vairo sėdėjo G. J., gim. (duomenys neskelbtini). Porininkui bendraujant su G. J., jis pajuto iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą. Kadangi nuo minėto vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, jo buvo pasiteirauta, kada jis vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad šiandien visai nevartojo alkoholinių gėrimų. Patikrinus G. J. alkotesteriu „Alcotest 7510“ 14.21 val. buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas, o 14.43 val. nustatytas 1.83 promilės girtumas. Taip pat G. J. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Minėtas automobilis buvo išgabentas į policijos saugomų automobilių aikštelę. G. J. pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių. Faktinis sulaikymo laikas 14.21 val. Įvykis filmuotas „BodyCam 1719“ (t. 1, b. l. 109).
Žemesnės instancijos teismas
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pradedant ikiteisminį tyrimą G. J. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir buvo su juo bendraujama areštinės laikino sulaikymo patalpose. Bendravimo metu G. J. nereiškė noro, kad jis nori priduoti kraują siekiant nustatyti jam alkoholio koncentraciją kraujyje, todėl jis ir nebuvo vežamas priduoti kraujo. G. J. mažai bendravo, atsisakė pasirašyti užpildytuose dokumentuose (t. 1, b. l. 140).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu buvo susisiekta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu O. V., kuris 2020 m. birželio 5 d. dirbo, bendravo su pristatytu piliečiu G. J., gim. (duomenys neskelbtini) bei pildė į sulaikymo patalpas uždaromo G. J. asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą. Postinis paaiškino, kad 2020 m. birželio 5 d. dirbo Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, tačiau šiuo metu negali pasakyti ar bendraujant su G. J. pastarasis kažką minėjo apie savo blaivumo nustatymą, ar prašė jį nuvežti priduoti kraują, jų pokalbio neprisimena (t. 1, b. l. 141).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, gauti iš pareigūno nešiojamo vaizdo registratoriaus („BodyCam“), kur užfiksuota G. J. neblaivumo nustatymo procedūra (t. 1, b. l. 141-145).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 5 d. 14.53 val. buvo užfiksuoti šie G. J. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0131 Nr. (Patikros sertifikatas Nr. 1217336, galioja iki 2020 m. spalio 2 d.) G. J. 2020 m. birželio 5 d. 14.21 val. buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas, o 14.43 val. pakartotinai patikrinus G. J., jam nustatytas 1,83 promilės girtumas. Asmuo pareiškė nesutinkantis su alkotesterio parodymais (t. 1, b. l. 148-151).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra G. J. (t. 1, b. l. 156).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 12 170 eurų (t. 1, b. l. 157).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 335i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 152-153).
Žemesnės instancijos teismas
Iš elektroninio laiško matyti, kad R. K. kreipėsi į prokurorą, norėdamas pareikšti, kad automobilis „BMW 535“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas jam, bet kadangi turėjo keletą defektų, kuriuos turėjo sutvarkyti buvęs savininkas, automobilis dar nebuvo perregistruotas. Kadangi kol jis laukė automobilio, buvusiam savininkui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir automobilis buvo areštuotas, todėl prašo areštą nuimti ir grąžinti jam automobilį, nes jis yra šio automobilio savininkas (t. 2, b. l. 42).
Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ji buvo pasirašyta 2020 m. vasario 3 d., tarp pardavėjo – G. J. ir pirkėjo – R. K.. Pardavimo objektas – automobilis „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaina 11 500 eurų. Sutarties pasirašymo dieną buvo sumokėti 8 000 eurų avanso, likusi dalis bus sumokėta, kai automobilio savininkas pašalins automobilio defektus (t. 2, b. l. 43).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad G. J. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Tokiu savo elgesiu G. J. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus. G. J. tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojų R. M., A. Š., S. S., A. M. parodymai, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, policijos įvykių registro išrašo duomenys, daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, G. J. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl G. J. viešosios tvarkos pažeidimo
G. J. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 6 d. apie 23.00 val. jis ėjo namo. Automobilių stovėjimo aikštelėje, 1 aukšte, jis pamatė, kaip vyras kartu su mergina pasistatė automobilį. Jiems išlipus jis tiesiog kažką pasakė merginai, ką pasakė tiksliai negali dabar nurodyti, neprisimena. Po jo replikos tarp jo ir vyriškio kilo žodinis konfliktas. Po to, minėti asmenys sekė jį iki namų. Vėliau jau konfliktas vyko laiptinėje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio aukšto laiptinėje viskas įvyko dabar negali nurodyti. Jam būnant jau laiptinėje besitęsiant konfliktui, tarp jo ir minėto vyro atėjo dar vienas vyras, jis pastarojo nepažįsta ir jie abu pradėjo jį mušti, jis mano, kad jis galėjo suduoti smūgį kažkuriam vyrui, kai bandė nuo jų pabėgti. Kai jam pavyko ištrūkti, jis tiesiog grįžo į savo namus. 2021 m. vasario 7 d. apie 10.00 val. ryte į jo namus atėjo vyras su kuriuo praeitą dieną vyko konfliktas, jis kartu su vyru tiesiog pabendravo ir jis pasakė, kad nieko nerašys, įvykį išsispręs taikiai. Tačiau netrukus po to, kai jis išėjo, atėjo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad atvyko dėl 2021 m. vasario 6 d. įvykusio įvykio tarp jo ir minėto vyro. Jie pasakė, kad jis turi su jais vykti į policijos įstaigą. Vyro su kuriuo kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau tapo ir fiziniu konfliktu, jis nepažįsta, jo kontaktinių duomenų nežino, taip pat nepažįsta ir kitų asmenų kartu dalyvavusių 2021 m. vasario 6 d. vakare įvykusiame įvykyje (t. 2, b. l. 131).
Papildomai tyrimo metu apklaustas G. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. vasario 6 d. jis buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Galėjo taip viskas vykti kaip nurodyta įtarime. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Jis 2019 m. buvo gydytas (duomenys neskelbtini), buvo gydytas neilgai, ten papuolė netrukus po savo motinos mirties. Jam buvo paskirti vaistai nuo depresijos, nes jis jautė stiprų nerimą ir stresą. Kuomet jis juos vartojo buvo viskas gerai, tačiau po kiek laiko pajuto, kad jam tie vaistai netinka, nes po jų suvartojimo jam būdavo bloga. Kai kreipėsi pas gydytoją su prašymu pakeisti vaistus, gydytojas jų nekeitė, todėl jis savo noru nustojo vartoti jam paskirtus vaistus. Nustojus vartoti vaistus pradėjo blogai jaustis ir savo nerimą bei stresą pradėjo slopinti alkoholiu, ko pasėkoje ir buvo padaryti visi šie teisės pažeidimai. Supranta, kad jo toks elgesys yra visiškai nepateisinamas, padarė išvadas, kad toliau taip gyventi negalima, labai gailisi dėl visų savo padarytų nusikaltimų. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 3, b. l. 15).
Nukentėjusysis V. Z. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 6 d. apie 10.48 val. (duomenys neskelbtini), einant namo, garaže, minus pirmame aukšte, pradėjo greitinti žingsnį link jo ir jo draugės E. Š. einantis įtartinas vyras, laikydamas rankoje butelį, kuris priėjęs pasakė jo draugei: „tavo boba kreivai į mane žiūri“. Iš pat pradžių su drauge nesuprato ir nuėjo į liftą, kuriame kartu važiuojant vyriškis pasakė tuos pačius žodžius ir šypsodamasis žiūrėjo į juos. Po šių žodžių vyriškiui pasakė apsiraminti, kol kilo iki penkto aukšto jo draugei nepažįstamas vyriškis pasakė pasitraukti. Tada penkto aukšto lifto durys atsidarė ir tuomet vyras išlipo laikydamas lifto duris. Vyras kvietė išsiaiškinti santykius, bet jie nelipo, vyriškis sugrįžo į liftą su tikslu fiziškai susidoroti. Kylant į devintą aukštą vyriškis kumščiu smogė dešine ranka jam į kairįjį smilkinį, ko pasėkoje jis pajuto fizinį skausmą. Gindamasis vyriškiui su alkūne prispaudė kaklą, kad vyras nieko negalėtų padaryti. Pakilus į devintą aukštą ir išlipus iš lifto, jo draugė iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, tuo tarpu, vyras bandė iš draugės atimti mobilųjį telefoną. Tada jis vyriškiui griebė už alkūnės ir vėl pradėjo stumdytis. Tuo metu kai jis su vyriškiu stumdėsi, kaimynas gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo grumtynių garsus ir išėjo į laiptinę jų išskirti. Vyriškį, kuris jį puolė, bandė sudrausminti sakydamas: „laukiam policijos“. Tuomet vis dar draugė kalbėjo telefonu su bendruoju pagalbos centru ir vyriškis bandė atimti mobilų telefoną. Jis bandė vyriškiui griebti už rankos, bet vyriškis nubėgo laiptais žemyn, tada jis su drauge nusileido žemyn į pirmą aukštą ir laukė policijos pareigūnų (t. 2, b. l. 84).
Papildomai apklaustas tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. parodė, kad nori papildyti parodymus dėl 2021 m. vasario 6 d. įvykusio įvykio. Minėtą dieną, kaip jau minėjo, vyriškis, t. y. G. J., jiems su drauge būnant lifte sudavė jam vieną kartą į dešinį smilkinį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Po smūgio pas jį buvo likusi nežymi mėlynė, tačiau jis į teismo medicinos institutą kūno apžiūrai nevažiavo, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Įvykio metu žala jam nebuvo padaryta, civilinio ieškinio neteiks. Įvykio metu jo draugė iškvietė policiją, todėl tai išgirdęs G. J. pabėgo, pametęs savo laikrodį. Kai atvyko policijos pareigūnai, su jais jie buvo nuėję į 5 aukštą ir klausinėjo kaimynų, ar jie negirdėjo kažkokių garsų, ar panašiai. Kaimynė, kurios butas yra priešais buto Nr. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad kažkas prabėgo koridoriumi. Po ko jie pradėjo skambinti į kitas dviejų butų duris, tačiau niekas buto durų neatidarė, tačiau jiems besikalbant su pareigūnais girdėjo, kaip užsirakino durys iš vidaus, kurios buvo toje pusėje, kaip ir butas Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą diena jis paėmė laikrodį ir nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas sužinoti, ar tikrai jis ten gyvena. G. J. jam duris atidarė, matėsi, kad jis buvo girtas. Iš pradžių jis lyg tai jo ir atsiprašė, tačiau vėliau pradėjo lyg tai jį kaltinti dėl to įvykio. Dar nori paminėti, daugiau prieš mėnesį jo draugė matė G. J. jų namo lifte, po ko prieš tris savaitės jį matė jo draugės draugė, vardu D. Jis mano, kad G. J. minėtame bute gyvena nuolatos (t. 2, b. l. 96-97).
Liudytojas I. S. tyrimo metu parodė 2021 m. vasario 6 d. apie 22.00-23.00 val. buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Bežiūrėdamas televizorių, koridoriuje išgirdo triukšmą, nuėjo prie savo buto durų ir per akutę pasižiūrėjo kas vyksta. Pro akutę pamatė, kad link jo buto durų eina mergina, kuri kalba telefonu. Už merginos buvo vaikinas. Išgirdo, kaip ta mergina pasakė, kad tuoj ją puls. Tai išgirdęs išėjo pro duris. Paklausė vaikino, kuris ėjo link merginos, ką jis čia daro. Tas vaikinas atrodė labai neblaivus. Jis buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, ilgesnių plaukų. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos ilgesne pūkine striuke, kitų jo drabužių neįsidėmėjo. Tada tas vaikinas jam pasakė, kad pasimetė aukštuose, taip pat nurodė, kad eina iš čia. Kas yra tas vaikinas nežino, įtaria, kad yra jo namo gyventojas. Vaikiną matė pirmą kartą. Iš karto po to, kai išėjo į laiptinę, labai greitai atėjo dar vienas vaikinas, jo kaimynas gyvenantis Nr. (duomenys neskelbtini) bute. Kodėl tarp asmenų įvyko konfliktas nežino. Kiek žino namo laiptinė nėra filmuojama, vaizdo stebėjimo kameromis yra stebima tik požeminė automobilių stovėjimo aikštelė (t. 2, b. l. 110).
Liudytoja E. Š. tyrimo metu parodė, kad yra nukentėjusiojo V. Z. mergina, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 6 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), ji kartu su V. Z. buvo gyvenamojo namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (minus pirmame aukšte). Jie pastatė automobilį ir ėjo pro požeminio parkingo duris į laiptinę. Jiems einant link iš požeminio parkingo į namo laiptinę vedančius duris pastebėjo greitu žingsniu požeminiame parkinge einantį ir link jų besiartinantį akivaizdžiai neblaivų vyrą. Vyras rankoje turėjo alkoholio butelį. Jai su V. Z. įėjus pro duris jos paspaudė lifto mygtuką ir laukė atvažiuojant lifto. Vyras su trenksmu įėjo pro duris ir atėjo prie lifto, kur jau stovėjo ji ir V. Z.. Vyras kažką nesuprantamai pasakė, o atvažiavus liftui ir jai su V. Z. lipant į jį, vyras pasakė žiūrėdamas į V. Z.: „tavo boba kreivai į mane žiūri“. Tada vyras įlipo į liftą ir paspaudė 5 aukštą. Prieš tai jie su V. Z. įlipę paspaudė 9 aukštą. Pradėjus kilti liftu V. Z. apsižodžiavo su vyru, nes vyras kabinėjosi sakydamas įvairias įžeidžiančias replikas. Pakilus iki 5 aukšto ir atsidarius lifto durims, vyras išlipo iš lifto, tačiau su rankomis ir kojomis neleido lifto durims užsidaryti. Vyras kvietė V. Z. išsiaiškinti santykius. Vyras šalia lifto padėjo alkoholio butelį ir sakė: „nusivelkam striukes ir einam išsiaiškinti“. Tada V. Z. jam pasakė ramintis ir eiti namo. Vyras buvo labai neblaivus. Vyras vėl įlipo atgal į liftą. Užsidarius lifto durims jos pradėjo kilti į 9 aukštą. Lifte arčiausiai durų stovėjo vyras, tada ji ir V. Z.. Vyras mosikavosi rankomis, pasakė, kad pasitrauktų, kol pati negavo, todėl V. Z., norėdamas apsaugoti jį nuo galimų smūgių, patraukė toliau nuo vyro ir vyras su V. Z. susigrūmė. Abu stovėjo ant kojų, o V. Z. su ranka vyrą laikė prispaudęs prie lifto sienos, kad šis nusiramintų. Pakilus iki 9 aukšto ir atsidarius lifto durims ji ir V. Z. išlipo į laiptinę, o vyras taip pat. Ji paėmusi savo mobilųjį telefoną paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad užpuolė kaimynas. Tuo metu jai V. Z. pasakė, kad lifte jis nuo vyro sulaukė smūgio į smilkinį. Pati būdama lifte smūgio nepastebėjo, nes vyrai grūmėsi ir jai užstojo vaizdą. Jai skambinant į pagalbos centrą ji ėjo toliau koridoriumi nuo besigrumiančių V. Z. ir vyro, o vyras pamatęs, kad ji kviečia pagalbą, pradėjo eiti link jos. Vyras paėmė ją už rankos, bandė traukti, tada V. Z. jį atitraukė nuo jos ir toliau su vyru stumdėsi. Tada iš šalimais esančio buto 9 aukšte išėjo kaimynas ir bandė nuraminti vyrus. Kaimynas sakė juos užpuolusiam vyrui, kad šis nusiramintų bei bandė vyrą atskirti nuo V. Z.. Juos užpuolęs vyras vėl buvo priėjęs prie jos, bandė ją stumti ar traukti, galbūt norėdamas iš jos atimti telefoną, V. Z. vėl atitraukė vyrą nuo jos, jis paslydo ir atsisėdo ant žemės. Tada ji baigė skambutį į pagalbos centrą ir pastebėjo, kad jas užpuolęs vyras nubėgo laiptais žemyn. Ji su V. Z. išėjo į lauką , kur laukė policijos pareigūnų. Ji fizinio skausmo dėl užpuolusio vyro nepajautė, patyrė tik išgąstį ir nesaugumo jausmą. Dėl jo fizinių veiksmų pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 113).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti gautas pranešimas, jog laiptinėje vyksta konfliktas tarp pranešėjos ir kaimyno, galimai iš buto 5-ame aukšte, kaimynas kabinėjasi prie pranešėjos ir jos draugo, bręsta muštynės. GMP atsisakė. Papildoma informacija apie patikrinimą – 2021 m. vasario 6 d. 22.48 val. (duomenys neskelbtini), lifte, nepažįstamas vyras V. Z. sudavė kumščiu į kairįjį smilkinį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (t. 2, b. l. 75-79).
Iš fotonuotraukų matyti užfiksuoti: požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, (duomenys neskelbtini), namo laiptinė, G. J. laikrodis, alkoholinio gėrimo butelis (t. 2, b. l. 89-92).
Iš tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad telefonu buvo susiekta su nukentėjusiuoju V. Z., kuris paaiškino, kad jį užpuolusį asmenį matė pirmą kartą, jo nepažįsta ir jokių duomenų nežino. Teigė, kad jis pasivijo jį dar požeminiame parkinge, kuris yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Jis teigė, kad nežino, kur tiksliai gyvena jį užpuolęs žmogus, tačiau spėja, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kažkuriame iš butų, esančių 5-ame namo aukšte, kadangi jiems kylant kartu liftu, jį užpuolęs asmuo norėjo išlipti 5-ame aukšte. Kartu su pareigūnais patikrino 5-ojo aukšto butus, tačiau jį užpuolusio asmens nerado. V. Z. patikslino, kad konflikto metu su juo kartu buvusi draugė nenukentėjo (t. 2, b. l. 107).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Vaizdo įrašuose reikšmingų tyrimui duomenų nepastebėta (t. 2, b. l. 119-124).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), apklausti galimai įvykio liudytoją I. S.. Apklausus minėtą liudytoją, iš savo buto išėjo nukentėjusysis V. Z., kuris nurodė, kad ji sumušęs asmuo gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjus nurodytu adresu su V. Z., nurodyto buto duris atidarė G. J., gim. (duomenys neskelbtini). V. Z. atpažino asmenį, kuris jį sumušė, todėl G. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (t. 2, b. l. 126).
Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0129, 2021 m. vasario 7 d. 15.13 val. G. J. nustatytas 1,33 promilės girtumas (t. 3, b. l. 27).
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešos tvarkos pažeidimą. Už tai atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).
Teismas, įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad G. J. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką, nes būdamas neblaivūs viešoje vietoje, lifto patalpoje, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tyrimo metu kaltę pripažino. Kaltininko nurodytas aplinkybės ne tik patvirtina, bet ir konkretizuoja nukentėjusiojo V. Z. parodymai, liudytojų E. Š., I. S. tarpusavyje atitinkantys parodymai, taip pat policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas bei byloje esančios fotonuotraukos.
Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad konfliktas ir muštynės kilo dėl menkavertės priežasties, viešoje vietoje, įvykį matant pašaliniams asmenims. Dėl įvykio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ką patvirtina liudytojo I. S. nurodytos aplinkybės, kad būdamas namuose namo koridoriuje išgirdo triukšmą, todėl išėjo į laiptinę pažiūrėti, kas atsitiko. G. J. objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektas, į kurį buvo kėsinamasi įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. G. J. viešoje vietoje įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties fiziškai smurtavo nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokia G. J. veika atitinka nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Bausmės skyrimas
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su siūloma bausme sutinka, prašo, kad atsižvelgti į byloje esančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo psichinės sveikatos būklę ir taikyti trumpesnio termino arešto bausmę nustatant tokią šios bausmės trukmę, kuri neviršytų šios bausmės medianos, t. y. 50 parų (t. 3, b. l. 41, 44).
Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padarytus nusikaltimus ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, jis padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės rašto matyti, kad G. J. nebuvo gydytas psichiatrijos ligoninėje (t. 3, b. l. 29). Iš VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro rašto matyti, kad G. J. gydėsi (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 31). Iš Respublikinio priklausomybės lygų centro rašto matyti, kad G. J. priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 3, b. l. 34). Specialisto išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų, jog G. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 38). Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad G. J. yra pakaltinamas ir pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
G. J. padarė tris tyčinius nusikaltimus, praeityje neteistas, tačiau vieną kartą jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 3, b. l. 19-20), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 22-25). G. J. yra nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, pastovios gyvenamosios vietos neturi. Tyrimo metu G. J. ne kartą buvo paskelbta prevencinio poveikio priemonė – konkretus patikrinimas (t. 1, b. l. 92-93) ir asmens paieška (t. 2, b. l. 69, 178-179). Teismas nustatė vieną kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, t. y., kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. J. paskyrus prokuroro prašomą arešto bausmę.
Tyrimo metu G. J. prašė atsižvelgti į byloje esančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo psichinės sveikatos būklę bei taikyti trumpesnio termino arešto bausmę nustatant tokią šios bausmės trukmę, kuri neviršytų šios bausmės medianos, t. y. 50 parų. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant G. J. galėtų būti skiriama trumpesnė arešto bausmė. Be atsakomybę lengvinančios, kaltininkui dėl dviejų nusikaltimų nustatyta ir baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Areštas G. J. skiriamas tokiam terminui, kuris atgrasinti asmenį nuo galimų naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje ir būtų tinkamas bausmės paskirties įgyvendinimui. Pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą teismas nenustatė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jos iškvėptame ore buvo 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Be kita ko, G. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam buvo atimta. Atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, šiurkštų nepaisymą draudžiamų teisės normų, netinkamą pasinaudojimą ir piktnaudžiavimą reikalinga specialia teise, siekdamas paveikti G. J. ir priversti jį kontroliuoti savo elgesį ateityje teismas jam kartu su bausme skiria baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatant didesnį nei įstatymo numatytą termino vidurkį, t. y. 4 metų laikotarpiui.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam G. J. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Tyrimo metu nustatyta, kad G. J. buvo sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 43), tačiau minėtas automobilis nuosavybes teise nusikalstamos veikos metu priklausė pačiam G. J.. Tą patvirtino ir byloje esanti VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma (t. 1, b. l. 156). Automobilis buvo panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).
G. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 5 d. 14.21 val. (t. 1, b. l. 187) iki 2020 m. birželio 6 d. 14.29 val. (t. 1, b. l. 189). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi G. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino (t. 2, b. l. 173-175), o 2021 m. gegužės 21 d. 13.00 val. sulaikius G. J. (t. 2, b. l. 184) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių terminui iki 2021 m. liepos 21 d. (t. 3, b. l. 4-5). Įvertinus kaltininkui skirtą bausmės rūšį ir jos trukmę, anksčiau teismo nustatytus suėmimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, G. J. suėmimas taikytinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras Benediktas Leišys 2020 m. birželio 9 d. nutarimu iki 2020 m. gruodžio 9 d. siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158-159). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis (t. 1, b. l. 164-165, 168-169). Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas: 2 CD laikmenos su vaizdo įrašais – paliktinos saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga, automobilis „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – konfiskuojamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 20 (dvidešimties) parų areštą;
- 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą;
- 284 straipsnį ir skirtį 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir G. J. skirti 90 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu G. J. skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti G. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. birželio 6 d. ir suėmimo laiką nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. birželio 14 d., vieną laikino sulaikymo ar suėmimo parą prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš G. J. konfiskuoti automobilį „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
G. J. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą tęsti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko panaikinti ir vykdyti bausmę.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei „BMW 535i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – 2 CD laikmenas su vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.