Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d., ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2023 m. spalio 19 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 152 124,73 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma.

Išanalizavus avansines apyskaitas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 15 d. avansinėse apyskaitose užpajamuota 4743,21 Eur pajamų, išlaidos sudarė 5029,18 Eur. 2023 m. spalio 15 d. Bendrovė atskaitingiems asmenims skolinga 285,97 Eur. Įvertinus avansines apyskaitas nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, šį faktą pagrindžia Bendrovės atliktos finansinės operacijos. Vykdant mokėjimus kitiems kreditoriams buvo įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartis. Kreditorė VMI prie FM prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. D., už ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinį nusižengimą skirti 2200 Eur dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D. procesiniai dokumentai, tai yra pareiškimas su priedais ir teismo šaukimas buvo įteikti tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat gauti Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad tikrintu laikotarpiu nustatyto pažeidimo suma (4743,21 Eur) buvo išmokėta darbuotojams pagal avansines apyskaitas, iš kurių 868 Eur sudarė dienpinigiai darbuotojoms, išvykusioms į komandiruotę užsienyje. Dienpinigiai yra priskirtini mokėjimams, susijusiems su darbo santykiais, jų mokėjimą reglamentuoja atskiri teisės aktai ir jų mokėjimas yra privalomas. Nesumokėdama dienpinigių įmonė neužtikrintų darbuotojų teisių, pažeistų Lietuvos Respublikos darbo kodeksą bei dienpiniginių mokėjimą nustatančius teisės aktus.

Likusi VMI prie FM nustatyto pažeidimo suma – 3875,21 Eur buvo sumokėta darbuotojams, kurie pirko prekes, būtinas normaliam įmonės veikimui, kasdienei jos veiklai. Lėšos buvo panaudotos išimtinai su įmonės kasdiene veikla susijusioms būtinosioms įmonės reikmėms, jomis nebuvo dengiami kitų kreditorių reikalavimai. Neužtikrinus stabilaus, nepertraukiamo įmonės veikimo, – įmonė negalės grąžinti susidariusių įsiskolinimų savo kreditoriams, tame tarpe ir VMI.

Per analizuojamą laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 15 d. iš viso valstybės biudžetui buvo sumokėta net 208 973,23 Eur: VSDFV įmokos sudarė 103 995,55 Eur, o VMI sumokėta suma sudaro 104 977,68 Eur: 38 589,57 Eur sumokėta gyventojų pajamų mokesčio; 30 450,60 Eur – VMI atidėjimų; 35 937,51 Eur – pridėtinės vertės mokesčio. Taigi įmonė iš esmės moka visus einamuosius mokėjimus, taip pat dengia ir senus įsiskolinimus. Akivaizdu, kad siekiant išlaikyti verslą, kad šis generuotų pajamas, iš kurių būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, yra reikalinga dengti einamuosius verslo išlaikymo kaštus. Nepadengus šių einamųjų sąnaudų, – verslas net neturės galimybės sugeneruoti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir Valstybe.

Pažymėtina, kad skolos VMI susidarė ne iš sąmoningų, neteisėtų paskatų, tačiau dėl susiklosčiusios politinės situacijos visame pasaulyje. Įmonė stengiasi ir moka mokesčius valstybei, išlaiko darbo vietas, kuria pridėtinę vertę. Dar daugiau, – vertinant realaus pažeidimo dydį (3,7 tūkst. Eur) bendrame skolų ir einamųjų mokesčių mokėjimo kontekste, akivaizdu, kad šis nesudaro didelės reikšmės. Šiuo atveju spręstina, kad VMI kreipimasis dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir baudos paskyrimo yra absoliučiai neproporcingas ir neteisingas, prieštaraujantis ekonominei, verslo logikai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. teismo posėdžio metu pripažino padarytą pažeidimą ir dėl jo gailėjosi, palaikė rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus motyvus bei prašė taikyti minimalią inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju patikrinus piniginių lėšų judėjimą avansinėse apyskaitose nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 15 d. vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų atsiskaitymus patvirtinančių dokumentų matyti, kad atliktos finansinės operacijos, pažeidė atsiskaitymo eiliškumą. Bendrovės vadovas R. D. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių R. D. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog R. D. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, tyčia nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tenkino kitų, žemesnės eilės kreditorių reikalavimus, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus – VMI prie FM interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Nustatyta viena R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1) punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina, kad pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą išmokėtos sumos nebuvo didelės (komandiruočių išlaidos) ir sąlygotos būtinumo užtikrinti produkcijos gamybą bei jos realizavimą tam, kad įmonė galėtų tęsti veiklą, uždirbti pajamas bei būtų atsiskaityta su kreditoriais, tame tarpe ir valstybės biudžetu, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti įgyvendinta R. D. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

R. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-45-668/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.