- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-01
- Bylos Nr.
- 2S-1112-125/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05892-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Navalio jūrų agentūra“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krantas Travel“
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1112-125/2010
Teisėja Giedrė Seselskytė Proceso Nr. 2-06-3-05892-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija
NUTARTIS
2010 m. liepos 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Navalio jūrų agentūra“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-905-613/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krantas Travel“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Navalio Jūrų Agentūra“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 10 575 Lt skolos , 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-05 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 10 575 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 10 575 Lt sumos nuo bylos iškėlimo, 2009 m. birželio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 318 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė, nesutikdama su sprendimu, pateikė apeliacinį skundą bei prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad teismo nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pritaikyti apribojimai sąskaitai, todėl neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-29 nutartimi teismas konstatavo, jog įstatymas nenumato galimybės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, be to, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią materialinę padėtį, todėl netenkino atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė atsakovei 10 dienų terminą sumokėti 318 Lt žyminį mokestį, paduodant apeliacinį skundą.
Atskiruoju skundu atsakovė prašo peržiūrėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-29 nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2009-06-11 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos piniginės lėšos, todėl negali atlikti žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, nesutikdama su 2010-02-05 teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą ir prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą.
Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (CPK 80 str. 4 d.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Atsakovė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo grindė tuo, kad 2009-06-11 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl yra suvaržyta galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis. Pažymėtina, kad minima teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršijant 10 575 Lt sumos. Atsakovė nepateikė duomenų apie įmonės finansinę padėtį, iš kurių būtų galima nustatyti, jog yra areštuotos visos įmonė piniginės lėšos. Be to, atsakovė nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių sunkią įmonės finansinę padėtį, t. y. nepateikė duomenų apie įmonės turimą ir disponuojamą turtą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad mokėtina 318 Lt suma už apeliacinį skundą nėra didelė. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė, prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių sunkią įmonės finansinę padėtį, ir pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.