Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

institucijos Kauno rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus, kurios pareigūnas surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą atstovui Aidui Stravinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. N. skundą dėl Kauno rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus nutarimo, kuriuo jam skirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus pareigūno 2009 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. E723000 L. N. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda.

L. N. bauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 21 d. 8 val. 40 min. Karmėlavoje, Vilniaus g., ties 5-uoju namu, vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, keisdamas važiavimo kryptį, nepraleido gretima (antra) eismo juosta važiavusio vilkiko ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, sutinkamai su ATPK 284 straipsnio 1 dalimi nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir juos įvertino. Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (ATPK medžiaga, b.l. 5), tarnybiniu pranešimu (ATPK medžiaga, b.l. 13), 2009-11-18 ekspertizės aktu Nr. 11-2414(09) (ATPK medžiaga, b. l. 8-10) autoįvykio schema (ATPK medžiaga, b.l. 12), 2012-08-31 ekspertizės aktu Nr. 11-1418(12) (b.l. 18-24, t.2), liudytojų T. V. (b.l. 49, t.1) J. Ž. (b.l. 49-50, 107-108 t.1) parodymais, eksperto parodymais (b.l. 153-154, t.1), eksperto Vytauto Šakėno parodymais teismo posėdžio metu, kurie sutinkamai su ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti. Šiais įrodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jie pripažįstami patikimais, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir patikrinus priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, (ATPK 297 str. 1 d.) laikytina, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog L. N. 2009 m. rugpjūčio 21 d. 8 val. 40 min. Karmėlavoje, Vilniaus g., ties 5-uoju namu, vairuodamas automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, keisdamas važiavimo kryptį, nepraleido gretima (antra) eismo juosta važiavusio vilkiko ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tuo pažeidė KET 106 p. reikalavimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose.

Autoįvykio dalyviai, L. N. ir S. T. skirtingai aiškina autoįvykį įtakojusias reikšmingas aplinkybes, prieštaringai nurodo jo mechanizmą, kilimo priežastis. Pažymėtina tai, kad abu šie asmenys, taip pat ir liudytoja M. N. (pareiškėjo sutuoktinė) dėl atsiradusių žalingų pasekmių yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl sprendžiant šią bylą administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens ir nukentėjusio paaiškinimai vertintini kitų byloje surinktų objektyvių bei patikimais pripažintų įrodymų, kurių tikrumas teismui nekelia abejonių, kontekste.

Nustatant vieno iš eismo dalyvių kaltus veiksmus, vertinant autoįvykio mechanizmą, nustatinėtina esminė su eismo dalyvių vairuojamų transporto priemonių manevravimu (persirikiavimu) kelyje susijusi aplinkybė: ar į antrąją eismo juostą iš pirmosios įvažiavo lengvojo automobilio vairuotojas L. N. , ar iš antrosios eismo juostos į pirmąją įvažiavo vilkiko vairuotojas S. T. . Tik nustačius šią aplinkybę galima spręsti apie pagrindinę autoįvykio kilimo priežastį ir konstatuoti administraciniame teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodytą Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimų pažeidimą. Byloje minėtai aplinkybei taip pat eismo įvykio kilimo mechanizmui nustatyti, taip pat eismo dalyvių veiksmams bei padarytiems KET pažeidimams įvertinti pagal institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo padaryta ekspertizė. Taip pat pareiškėjo prašymu buvo atliktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės tyrimas. Vykdant LVAT nutartį buvo atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centre papildoma ekspertizė. Byloje pateiktų ekspertizių išvados, iš esmės prieštarauja pareiškėjo pateiktai specialistės išvadai.

Siekiant pašalinti prieštaravimus ir nustatyti objektyvią tiesą, o tam reikalingos specialiosios žinios, buvo atlikta dar viena ekspertizė autoavarijos mechanizmui nustatyti. Ją pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ir pateikta visa bylos medžiaga. Teismui pateiktas 2012-08-30 ekspertizės aktas Nr. 11-1418(12) (b.l. 18-25, t.2), kuriuo nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad lengvojo automobilio vairuotojas L. N. , važiuodamas kelio Kaunas-Jonava pirma eismo juosta ir keisdamas judėjimo kryptį, sudarė kliūtį antra eismo juosta iš paskos artėjusiam vilkikui, kurį vairavo S. T. . Prieš eismo įvykį lengvojo automobilio vairuotojas L. N. buvo dalinai įvažiavęs į kelio Kaunas –Jonava važiuojamosios dalies antrą eismo juostą ir kelio važiuojamosios dalies viduriu buvo vilkiko stumiamas apie 48 metrus, kol nuo jo neatsiskyrė. Susidariusioje kelio eismo situacijoje, lengvojo automobilio vairuotojas L. N. prieš keisdamas judėjimo kryptį, duodamas kelią antra eismo juosta vilkiku važiavusiam S. T. , turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Ekspertizės tiriamojoje dalyje ir išvadoje smulkiai aprašoma šio įvykio eiga.

Ekspertas Vytautas Šakėnas teismo posėdžio metu patvirtino ir smulkiau paaiškino ekspertizės išvadą. Paaiškino, kad automobilių ilgalaikį sąlytį sąlygojo tai, kad lengvasis automobilis Honda judėjo iš dešinės į kairę, ratai buvo pasukti į kairę, būtent tai ir sąlygojo ilgalaikį stūmimo procesą. Vilkikas judėjo tiesiai, jis negalėjo veikti kito kūno kita kryptimi.

Eismo įvykio vietos schemoje sudarytoje įvykio dieną, pažymėti du lengvojo automobilio „Hyundai Santa Fe“ ratų slydimo pėdsakai. Pirmasis pėdsakas prasideda pirmojoje eismo juostoje, 0.3 m. atstumu nuo ašinės linijos kairiojo krašto ir tęsiasi 48 metrus, antrasis prasideda pirmojoje eismo juostoje ir tęsiasi 46 metrus. Tokios šoninio automobilio ratų slydimo žymės matosi ir eismo įvykio vietoje darytose fotonuotraukose. Ekspertizės aktuose, ir specialistės akte nurodoma, kad abu pėdsakai palikti lengvojo automobilio priekinio varančiojo dešiniojo rato - tai ilgesnis kairėje antrojoje eismo juostoje esantis, žiūrint važiavimo kryptimi, schemoje pažymėtas 48 m. ilgio pėdsakas ir galinio dešiniojo rato - schemoje pažymėtas 46 m. ilgio pėdsakas. Byloje nėra ginčo, kokiomis automobilių dalimis jie tarpusavyje kontaktavo, t. y. pripažįstama, jog pirminis kontaktas įvyko vilkiko priekinio bamperio dešiniuoju kraštu kontaktuojant su lengvojo automobilio užpakalinio bamperio kairiuoju kraštu. Pareiškėjas tvirtina, kad vilkiko vairuotojo kaltę įrodo šoninio ratų slydimo pėdsakai autoįvykio schemoje, kurie prasideda pirmojoje eismo juostoje, o tai patvirtina, kad kontakto pradžia buvo pirmoje eismo juostoje, vilkikui užkabinus automobilį ir ištempiant jį į antrąją eismo juostą. Tokia pareiškėjo pozicija nepagrįsta, kadangi automobilio „Hyundai Santa Fe“ šoninio slydimo dešinės pusės priekinio rato pėdsakas prasideda tik 0.3 m. atstumu nuo ašinės linijos kairiojo krašto, sutinkant su ekspertų išdėstyta pozicija, tai leidžia daryti išvadą, jog šis automobilis judėdamas smailiu kampu iš dešinės į kairę, rikiavosi iš pirmosios eismo juostos į antrąją ir pirminio slystamojo kontakto į jo užpakalinio bamperio kairįjį kraštą metu jau buvo pilnai kirtęs ašinę liniją bei įvažiavęs į antrąją eismo juostą, kur tuo metu tiesia trajektorija antrąja eismo juosta važiavo vilkikas „Volvo FH12“. Teismo nuomone, specialistės išdėstyta pozicija dėl vilkiko judėjimo dar prieš susidūrimą smailiu kampu iš kairės į dešinę, kryptimi link pirmos eismo juostos, paneigti transporto priemonėms padarytų apgadinimų lokalizacija bei pobūdžiu. Tokiu būdu, įvertinus dviejų byloje atliktų ekspertizių ir specialistės išvadas, sprendžiant iš įvykio vietoje likusių transporto priemonių pėdsakų vietos bei pobūdžio, darytina išvada, kad ne vilkikas manevravo iš kairės į dešinę kampu, bet automobilis „Hyundai Santa Fe“ judėjo smailiu kampu iš dešinės į kairę.

Vertinant byloje esančias prieštaringas eismo įvykio tyrimo išvadas pažymėtina tai, kad pirmos atliktos ekspertizės išvada, ir ekspertės teismo posėdžio metu paaiškinimai yra nuoseklūs, pagrįsti byloje nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis, jos išvadą patvirtina ir papildomai atlikta ekspertizė, todėl nėra pagrindo abejoti ar netikėti ekspertės pateiktu ekspertizės aktu ir byloje duotais paaiškinimais. Specialistės išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai nėra nuoseklūs, vertinimai prieštaringi. Paaiškindama išvadą specialistė, priešingai nei raštu pateiktoje išvadoje, dvejojo, jog šoninio slydimo žymes, kurios prasideda pirmojoje eismo juostoje galėjo palikti ir kairės pusės lengvojo automobilio ratai, tai iš esmės keistų jos nurodytą eismo įvykio mechanizmą. Teismas pažymi, kad savo išvadas specialistė argumentavo prielaidomis, subjektyviais samprotavimais, kurie nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis, o būtent, kad vilkikas manevravo į dešinę dėl priekyje susidariusio kamščio, kad toks veiksmas buvo daromas į tariamą tarpą tarp dviejų sunkiasvorių automobilių, kur važiavo L. N. vairuojamas lengvasis automobilis, kad į pirmąją eismo juostą vilkikas buvo įvažiavęs apie 80 cm., kad buvo automobilių greičių skirtumai, tokių duomenų byloje nėra, vadovautis prielaidomis surašant išvadą nėra jokio teisinio pagrindo, tai daro išvadą nepagrįsta. Specialistė padarė prielaidą, kad autoįvykio metu buvo du smūginiai kontaktai, tačiau pareiškėjas pirminiame paaiškinime (ATP bylos medžiaga, b.l. 14) nurodė, jog po smūgio automobilis prilipo prie vilkiko „Volvo“ ir jį tempė apie 30 metrų. Visos išvardintos aplinkybės duoda pagrindo abejoti specialistės išvados patikimumu bei objektyvumu, todėl vadovautis išvada, kuri pagrįsta prielaidomis ir abejonėmis, priimant procesinį sprendimą byloje nėra įstatyminio pagrindo. Duomenų, patvirtinančių ekspertizę atlikusios Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės šališkumą, neobjektyvumą, nepateikta ir nenustatyta, be to ši ekspertizė visiškai patvirtinta papildomai atlikta ekspertize ir ją atlikusio eksperto Vytauto Šakėno parodymais teisme, todėl abejoti ekspertizės patikimumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ( ABTĮ 57 str.).

KET 106 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymus (ATPK 257str.) darytina išvada, kad lengvojo automobilio vairuotojas L. N. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus ir dėl autoavarijos kaltu pripažintas pagrįstai. Liudytojų T. V. ir J. Ž. pateikti vertinimai dėl eismo įvykio mechanizmo paremti jų subjektyviais samprotavimais, todėl įrodomosios galios neturi (ABTĮ 57 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūno 2009-12-16 nutarimą, kuriuo L. N. paskirta administracinė nuobauda - 150 litų bauda palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.