Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės 2007 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. M 147965 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. lapkričio 15 d. Vilniaus m. VPK VP EPT KPR patrulis priėmė A. S. atžvilgiu nutarimą, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas Nr. M 147965, už tai, kad jis 2007 m. lapkričio 15 d. vairuodamas automobilį nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, pažeidė kelio ženklo Nr. 209 (sankryža su pagrindiniu keliu) reikalavimus, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam pagrindiniu keliu. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 52, 196, 145 punktų reikalavimus. A. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ str. 3 d. Pareigūnas vadovaudamasis ATPK 124¹ str. 3 d., 130² str. pastaba A. S. skyrė 100 Lt baudą, pažeidimą įvertindamas 4 baudos balais (b. l. 6 ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

A. S. ginčiją pažeidimo kvalifikavimą ir teigia, kad ne pagal ATPK 124¹ str. 3 d, o pagal ATPK 124¹ 6 d. jo padarytas pažeidimas turi būti perkvalifikuotas.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. S. nubaustas už KET 52 p., 196, 145 p. reikalavimų pažeidimus.

KET 52 p. numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

KET 145 p. įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 196 reglamentuoja, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

O ATPK 124¹ str. 3 d. nustatyta, kad vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. Pagal ATPK 130² str. pastaba, už ATPK 124¹ str. 3 d. pažeidimo padarymą, pažeidimas įvertinamas 4 baudos balais.

Kelio ženklas Nr. 203 „sankryža su pagrindiniu keliu“ numato, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ - važiuojančioms pagrindiniu keliu.

A. S. neginčija, kad 2007-11-15 vairuodamas automobilį šalutiniu keliu nelygiareikšmių kelių sankryžoje, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam pagrindiniu keliu.

Atsižvelgus į KET 52 p., 145 p., 196 p. nuostatas, darytina išvada, kad A. S. inkriminuotas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 124¹ str. 3 d., nes jo padarytas pažeidimas – važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido automobilio važiavusio pagrindiniu keliu - atitinka būtent šio straipsnio dispoziciją. O ATPK 124¹ str. 6 d. dispozicijoje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse ir A. S. pažeidimas nepatenka į šio straipsnio dispoziciją.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas daro išvadą, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos parinkimui. Taigi, teisnių pagrindų naikinti skundžiamą nutarimą dėl jo neteisėtumo nėra.

Pagal ATPK 8 str. 2 dalį (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d., buvo pakeistas ATPK 130² str., panaikinant iki šiol galiojusią šio straipsnio pastabą, pagal kurią skiriant nuobaudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 3 d., pažeidimas kartu buvo vertinamas 4 balais. Kadangi balų skyrimas nebenumatytas, todėl skundžiamas nutarimas keistinas, panaikinant A. S. paskirtus 4 balus, o piniginė bauda paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 5 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutarė:

A. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės 2007 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. M 147965, kuriuo A. S. paskirta 100 Lt, pažeidimas įvertintas 4 baudos balais, panaikinti baudos balus, A. S. paskirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.