Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-538-1082/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
1-538-1082/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05880-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
J. C.
Nukentėjusysis
L. K.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-538-1082/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-05880-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11;1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant prokurorui P. J.,kaltinamajam J. C.,nedalyvaujant nukentėjusiajai L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsni 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas1 metams 6 mėnesiams;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir J. C. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirto ir neatlikto bausmės dalimi bei skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (L. K. sužalojimas) 60 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (L. K. sužalojimas) 60 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (L. K. sužalojimas) 60 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

7) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmės neatlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. 2020 m. vasario 9 d. apie 13.50 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. K., t. y. tyčia viena ranka sugriebė L. K. už plaukų ir juos pešė, ne mažiau kaip dešimt kartų rankomis sudavė L. K. į galvą ir į įvairias kūno vietas, pataikydamas į abi rankas, abu šonus, nugarą, spyrė ne mažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajai į abi kojas, po to stipriai abiem rankomis pastūmė L. K. į abu pečius, dėl ko ji pargriuvo ant lovos, užlipo ant L. K. ir apžergęs sėdėjo nukentėjusiajai ant pilvo bei visu svoriu spausdamas nukentėjusiąją, abiem rankomis sugriebė L. K. už kaklo ir ją smaugė, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei L. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. C. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus smurtavo prieš sugyventinę L. K. ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, neatsimena visų prieš ją atliktų veiksmų, bet galėjo atlikti visus kaltinime nurodytus veiksmus. Jis kai išgeria, jam sukyla emocijos ir sunku tvardytis. Prieš įvykį sugyventinė buvo sveika. Dėl savo tokio elgesio jis labai gailisi, sugyventinės atsiprašė. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinus J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 84-87, 92-95), jis juos patvirtino kaip teisingus ir dar kartą patvirtino pripažįstantis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Taip pat parodė sutinkantis gydytis nuo alkoholizmo.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios L. K. pareiškimo-protokolo matyti, kad pareiškėja nurodė, jog 2020-02-09 apie 13.50 val. ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivus sugyventinis J. C., kuris sudavė jai rankų kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą ir įvairias kūno vietas, koja spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į kojas ir rankomis smaugė. Dėl suduotų smūgių ji juto stiprų fizinį skausmą (1 t., b.l. 5-9).

Iš nukentėjusiosios L. K. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog ji gyvena su sugyventiniu J. C., kartu su juo turi bendrą vaiką – J. K.. Taip pat šeimoje auga jos vaikai: D. K., E. K., G. K.. 2020 m. vasario 9 d. apie 10.30 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sugyventinis. Namuose jis dar gėrė alų. Ji taip pat išgėrė pora puodelių alaus. Apie 13.30 val. tarp jos ir sugyventinio J. C. įvyko konfliktas. Susipyko, nes jis išgirdo, kaip ji telefonu kalbėjo su savo buvusiu vyru. J. C. yra labai pavydus, todėl supykęs sugriebė viena ranka už plaukų ir juos pešė, po to jai ne mažiau kaip dešimt kartų rankomis sudavė į galvą ir įvairias kūno vietas, pataikydamas į abi rankas, abu šonus, nugarą. Po suduotų smūgių rankomis, J. C. pradėjo ją spardyti. J. C. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į abi kojas. Paskui J. C. stipriai abiem rankomis pastūmė į abu pečius, dėl ko ji pargriuvo ant lovos, po ko užlipo ant jo ir apžergęs ją sėdėjo ant pilvo bei visu svoriu ją spausdamas abiem rankomis suėmė už kaklo ir smaugė, dėl ko jai buvo apsunkintas kvėpavimas, trūko oro. Kadangi labai skaudėjo, ji bandė išsilaisvinti, jam stipriai viena ranka sugriebė už lytinių organų ir jis ją paleido. Visi J. C. veiksmai jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Ji pabėgo pas kaimyną, kurio vardo ir pavardės nežino, tikslios gyv. vietos taip pat nežino, ir paprašė iškviesti pagalbą. Minėtas vyriškis savo mobiliojo ryšio telefonu surinko bendrojo pagalbos centro numerį 112 ir perdavė telefoną jai kalbėti. Kai ji kalbėjo, vyriškis buvo paėjęs į šalį, todėl mano, kad jis negirdėjo pokalbio. Tas vyriškis yra senyvo amžiaus. Po pokalbio su vyriškiu nesikalbėjo ir jam apie įvykį nieko nepasakojo. Po pokalbio su BPC operatore grįžo į namus, J. C. jau buvo nurimęs ir laukė policijos pareigūnų, nes numanė, kad bus sulaikytas. J. C. dėl šio įvykio atsiprašė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, J. C. jokių pretenzijų nebeturi. Nepageidauja, kad kartu su bausme J. C. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ja. Pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, kadangi po įvykio susirgo vaikai ir neturėjo kam jų palikti prižiūrėti, o pasveikus vaikams, smurto žymių nebesimatė (1 t., b. l. 28-35).

Iš liudytojo Z. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2020 m. vasario mėn., tikslios dienos nepamena, gali būti 9 d., dienos metu, tikslaus laiko nepamena, būdamas namuose per langą pamatė, kad ateina kaimynė, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, kuri neseniai išsinuomojo netoliese esantį namą. Žino, kad ta kaimynė gyvena su sugyventiniu, kurio vardas J., pavardės nežino. Jis su minėtais kaimynais artimų santykių nepalaiko, tik pasisveikina. Kokie minėtos merginos tarpusavio santykiai su J., nežino. Taigi minėta mergina atėjo pas jį į namus ir paprašė paskolinti mobiliojo ryšio telefoną, sakė, kad reikia išsikviesti pagalbą. Jis jai padavė telefoną. Girdėjo, kaip mergina telefonu pasakė, kad jai reikia pagalbos, nes prieš ją smurtauja sugyventinis. Ji kalbėjo trumpai, išsikvietė pagalbą ir iš jo namų išėjo. Ant merginos veido bei kūno jokių smurto žymių nepastebėjo. Apie įvykio aplinkybes su mergina nekalbėjo, todėl apie tai nieko nežino. Mergina neverkė, tačiau atrodė šiek tiek išsigandusi. Po įvykio su minėta mergina nesimatė. Jis pats J. nepažįsta, todėl apibūdinti jo negali (1 t., b. l. 56-58).

Iš liudytojos L. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog galimai 2020 m. vasario 09 d., dienos metu, galimai apie 13.49 val., dirbant ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu L. S. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją. Nuvykus minėtu adresu, namuose, pasitiko pranešėja, prisistačiusi L. K., kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo neblaivus sugyventinis J. C.. Moteris minėjo, kad J. C. jai rankomis sudavė į įvairias kūno vietas bei ją smaugė. Moteris nepatikslinto, kiek kartų ir į kurias kūno vietas jai sudavė sugyventinis. L. K. sakė, kad jai sugyventinio veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Moteris minėjo, kad apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu pranešė skambindama iš kaimyno telefono, kadangi sugyventinis iš jos buvo atėmęs mobiliojo ryšio telefoną, nes prieš įvykį ji telefonu kalbėjo su buvusiu vyru, dėl ko tarp jos ir dabartinio sugyventinio įvyko konfliktas. Ant moters kaklo matėsi įdrėskimas, buvo kruvina lūpa. Moteris buvo išsigandusi, verkė. J. C. atrodė susinervinęs, aiškino, kad konfliktas įvyko dėl sugyventinės skambučio buvusiam vyrui. Ar J. C. pripažino, kad smurtavo prieš buvusią sugyventinę, nepamena. Abu asmenys buvo neblaivūs. J. C. sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskr. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikant ir pristatant į policijos įstaigą J. C. elgėsi ramiai (1 t., b. l. 61-64).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, Staniūnų g. 62 esantis gyvenamas namas. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 10-13).

Iš ataskaitų žiūryklės pažymos matyti, kad 2020-02-09 13.50 val. L. K. prisistačiusi moteris telefonu pranešė, kad jos neblaivus sugyventinis ją sumušė (1 t., b.l. 14-17).

Iš bendrojo pagalbos centro rašto matyti, kad centras pateikė 2020-02-09 13.49 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo pokalbio garso įrašą (1 t., b.l. 20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bei perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2020-02-09 pranešimo garso įrašas, kuriame užfiksuotas L. K. prisistačiusios moters pranešimas apie namuose adresu Staniūnų g. 62 smurtaujantį neblaivų sugyventinį bei prašymas atvykti dėl to (1 t., b.l. 21-23).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policiją kvietė L. K., kuri paaiškino, jog neblaivus sugyventinis J. C. ją sumušė; smurtą galintys rodyti požymiai: įdrėskimas ant kaklo, krūvina lūpa; J. C. nustatytas 1,91 promilės girtumas, o L. K. – 2,23 promilių girtumas (1 t., b.l. 24-25).

Kaltinamasis J. C. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugyventinės L. K. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, taip savo veiksmais L. K. sukėlė fizinį skausmą. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios L. K. parodymais, liudytojų Z. V. ir L. B. parodymais, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, taipogi – apžiūros protokolų bei kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Nėra abejonių, kad J. C. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – sugriebiant L. K. už plaukų ir juos pešant, suduodant rankomis jai į galvą ir į įvairias kūno vietas, spiriant jai į abi kojas, stipriai abiem rankomis pastūmiant ją į abu pečius, užlipant ant jos ir apžergus sėdint nukentėjusiajai ant pilvo bei visu svoriu spaudžiant nukentėjusiąją, abiem rankomis sugriebiant už kaklo ir ją smaugiant, nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – tarnybiniame pranešime, apžiūros protokoluose, liudytojų parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. C. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vartodamas fizinį smurtą sukėlė L. K. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis J. C. sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo sugyventinę, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo prieš šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo J. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra dvi – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

J. C. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, bet jo teigimu – taip pat dirba neoficialiai dviejuose darbuose. Inkriminuojama veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Iš byloje esančio probacijos tarnybos pranešimo matyti, kad probuojamasis J. C. į probacijos tarnybą atvyksta nustatytu laiku ir dalyvauja smurtinį elgesį keičiančioje programoje, 2020-02-07 apsilankymo probacijos tarnyboje metu jam nustatytas 1,00 promilės girtumas (1 t., b.l. 170). Ši aplinkybė bei šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad J. C. už ankstesnį nusikaltimą skirtoji bausmė su įpareigojimais nebuvo efektyvi, nes dar lankydamas smurtinį elgesį keičiančią programą bei galiojant draudimui vartoti alkoholį, jis būdamas neblaivus vėl atliko smurtinius veiksmus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi J. C. šiuo nuosprendžiu inkriminuojamą nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu J. C. paskirtos neatliktos bausmės, pakeistos pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunktį, dalimi.

Nors kaltinamasis teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo (po nusikalstamos veikos padarymo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi), jo atsiprašymą nukentėjusiosios ir pastarosios atleidimą jam, į kaltinamojo socialinius ryšius (dirba, gyvena su nukentėjusiąja, kartu turi vaiką ir kartu augina viso keturis vaikus, vienas išlaiko šeimą), į neigiamą savo veiksmų vertinimą bei siekį keisti gyvenimo būdą, sprendžia, kad išvardytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trumpesniam nei vidurkis laikotarpiui kartu su tam tikrais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas J. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 9 d. 13.57 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 9.45 val. (2 paros) (1 t., b. l. 70-73).

Kartu su bausme kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (1 t., b. l. 96-98).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. C. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu J. C. paskirtos neatliktos bausmės, pakeistos pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunktį, dalį (du mėnesius laisvės atėmimo) ir J. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3, 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti J. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 9 d. 13.57 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 9.45 val. (2 paras).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu J. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė