- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- I3-2839-816/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00344-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. Š. skunde prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21R-841(AG-806/06-2021), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. ES13(19.1)-990) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos savarankiško užimtumo rėmimo (toliau – SUR) paraišką.
Nurodo, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu atmetė SUR paraišką, nes nustatytu terminu nebuvo pašalinti trūkumai. Pažymi, kad Tarnyba nei 2021 m. spalio 15 d. rašte, nei ginčijamame sprendime neįvardijo, kokiais pagrįstais objektyviais duomenimis ir teisės aktais remiantis nustatė, jog pareiškėjos pateiktoje paraiškoje nurodyta vienintelė darbo priemonė (automobilis) nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas) darbo funkcijoms atlikti.
Nurodo, kad paraiškoje darbo priemonės steigiamai darbo vietai poreikio pagrindimas pagal darbo pobūdį yra aprašytas atskirame priede, kuris kartu su paraiška buvo pateiktas komisijai. Jame buvo aiškiai ir suprantamai išdėstytas planuojamas verslo modelis bei veiklos etapai, kuriuose būtinas automobilis. Taip pat, pildant SUR paraišką atsakovas reikalavo pateikti steigiamoje darbo vietoje numatytų vykdyti Pareigų aprašymą (Paraiškos 10.1.3 punktas), kurį pareiškėja teigia pateikusi atskirame priede „Pareigų aprašymas“. Jame aiškiai ir suprantamai išdėstytos steigiamoje darbo vietoje numatytos vykdyti pareigos, kurios tiesiogiai yra susijusios su prašoma subsidijuoti darbo priemone. Pažymi, jog darbo vietos pareigų aprašymas privačioje įmonėje yra ruošiamas laisva forma, ir yra darbdavio prerogatyva. Tą patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 8 d. nuotoliniuose mokymuose SUR paraiškų teikimo klausimais pasisakiusi Užimtumo rėmimo konsultantė D. B. Aiškindama, kaip pildyti steigiamos darbo vietos „Pareigų aprašymas“ priedą, ji teigė, jog tai turi būti Paraiškos 4 punkte pateiktos Profesijos pareigybės aprašymas, o Pareigybių aprašymo pavyzdžių patarė ieškoti Google sistemoje ir prisitaikyti juos savo pareigybių aprašymui, t. y. Paraiškos priedui „Pareigų aprašymas“ nebuvo įvardinti jokie specialūs reikalavimai, kurių pareiškėja turėtų laikytis.
Pažymi, kad Paraiškos teikėjas paraiškoje privalo pateikti ne tik steigiamoje darbo vietoje numatytų vykdyti pareigų aprašymą, bet ir įvardinti planuojamą vykdyti pagrindinę veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Paraiškoje nurodyta planuojama vykdyti pagrindinė veikla Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (veiklos kodas 47.91.) pagal jos aprašymą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, numato galimybę veiklos vykdytojui pristatyti užsakytas prekes pirkėjui fiziniu būdu.
Mano, kad pareiškėjos Paraiška atitinka Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies, Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr.V-163 (toliau – Paslaugų teikimo aprašas) 82.1. papunktį, o prašoma subsidijuoti darbo priemonė yra tinkama „Pareigų aprašyme“ numatytoms Pardavimo vadybininko pareigoms vykdyti.
Nurodo, kad nei atsakovės internetinėje svetainėje uzt.lt, nei organizuotų SUR nuotolinių mokymų metu, nei SUR reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo prieinama informacija – kokiais pagrįstais objektyviais duomenimis ir teisės aktais remiantis bus nustatoma, ar steigiamos darbo vietos tiesioginės darbo funkcijos yra susijusios su subsidijuoti prašomomis darbo priemonėmis. Taip pat, niekur nėra paaiškintos ar apibrėžtos sąvokos „tiesioginės darbo funkcijos“ ir „tiesioginės darbo priemonės“.
Pažymi, jog ankstesniuose SUR paraiškų atrankos etapuose, automobilis ne kartą buvo subsidijuojamas kaip tiesioginė darbo priemonė, steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas 243105) darbo funkcijoms atlikti. Todėl mano, kad atsakovė pažeidžia Paslaugų teikimo aprašo 6.1., 6.2., ir 6.3. papunkčius, nesilaiko paslaugų teikimo lygių galimybių ir nediskriminavimo, skaidrumo ir viešumo principų.
Teigia, kad ji neprivalėjo steigiamos darbo vietos profesiją rinktis iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (profesijuklasifikatorius.lt), nes tokia tvarka nėra įtvirtinta Paslaugų teikimo apraše. Paslaugų teikimo aprašo 23 priedo, 4 punkte nurodyta įrašyti profesijos pavadinimą ir kodą pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (toliau – LPK), kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos paraiškoje įrašytos profesijos Pardavimo vadybininkas (kodas 243105) aprašo, nurodančio darbo funkcijas nėra ne tik LPK, bet ir internetiniame puslapyje profesijuklasifikatorius.lt. LPK tvarkymo funkciją vykdo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyrius. Šio skyriaus atsakinga specialistė D. A. į pareiškėjos paklausimą: - „Kodėl internetiniame puslapyje http://www.profesijuklasifikatorius.lt/ nėra profesijos Pardavimo vadybininkas (kodas 243105) aprašo nurodančio šios konkrečios profesijos darbo funkcijas?“ - pateikė atsakymą, jog internetiniame puslapyje http://www.profesijuklasifikatorius.lt/ nėra pateikiami profesijų (tarp jų ir profesijos Pardavimo vadybininkas kodas 243105) aprašai, nurodantys konkrečias darbo funkcijas, nes konkrečioje darbo vietoje atliekamos darbo funkcijos paprastai yra nurodomos pareigybės aprašyme, o pareigybių aprašymas yra darbdavio prerogatyva ir privačioje įmonėje yra ruošiamas laisva forma. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sankcijos negali būti taikomos už rekomendacinių nurodymų nesilaikymą. Be to, nei Užimtumo rėmimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta, jog paraiškos teikėjas pasirinkęs profesiją iš LPK, savo paraiškoje ar prie paraiškos pateiktuose dokumentuose, apibūdindamas planuojamos darbo vietos pareigas ar pagrįsdamas darbo priemonės atitikimą pasirinktai profesijai, privalo vadovautis internetiniame puslapyje profesijuklasifikatorius.lt esančiais profesijų grupių ir pogrupių aprašais, kurie nėra patvirtinti teisės aktais. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė SUR paraiškose darbo priemonės atitikimą steigiamai darbo vietai įvertino remdamasi neoficialiais šaltiniais (internetinio puslapio profesijuklasifikatorius.lt aprašais).
Pažymi, jog LAGK teiginys, kad pareiškėja, nesutikdama su 2021 m. spalio 15 d. rašte išreikštu nurodymu tikslinti paraišką, galėjo teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti Vilniaus departamento skyriaus 2021 m. spalio 15 d. rašte priimtą sprendimą, tačiau per jai suteiktą 5 darbo dienų laikotarpį, šia teise nepasinaudojo – neatitinka tikrovės. 2021 m. spalio 15 d. rašte dėl SUR paraiškos tikslinimo nurodytas apskundimo terminas yra ne 5 darbo dienos, o vienas mėnuo nuo sprendimo pateikimo dienos. Raštas dėl SUR paraiškos tikslinimo yra procedūrinis tarpinis dokumentas, kuriuo siekiama parengti galutinį baigiamąjį procedūros dokumentą – sprendimą skirti subsidiją ar jos neskirti. Be to, analogiškas atsakovės sprendimas dėl SUR paraiškos tikslinimo LAGK jau buvo apskųstas kito SUR paraiškos teikėjo 2021 m. lapkričio 4 d. Tačiau LAGK atsisakė priimti nagrinėti skundą, kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, nes skundžiamas sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, tiesiogiai nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (LAGK sprendimas 2021 m. lapkričio 5 d. Nr. 21R-714 (AG-760/04-2021)). Todėl LAGK nagrinėdama skundą dėl atsakovės priimto 2021 m. spalio 29 d. sprendimo atmesti paraišką, galėjo nagrinėti ir tarpinio (procedūrinio) akto 2021 m. spalio 15 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei jo poveikį skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi LAGK nevertino, ar atsakovės tarpinis (procedūrinis) aktas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, byloje visai nėra pasisakyta apie tai, jog atsakovės rašte dėl paraiškos tikslinimo nebuvo paaiškinta Paslaugų teikimo aprašo 82.1. papunktyje esanti sąvoka „Tiesioginės darbo funkcijos“, o teiginyje - „Paraiškoje nurodyta vienintelė darbo priemonė (automobilis) nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas) darbo funkcijoms atlikti“ – nepaaiškinta sąvoka „Tiesioginė darbo priemonė“. Paslaugų teikimo aprašo 3.2 papunktis apibrėžia sąvoką „Darbo priemonė“, tačiau sąvoka „Tiesioginė darbo priemonė“ Paslaugų teikimo apraše nėra apibrėžta, o sąvokos „Tiesioginės darbo funkcijos“ apibrėžimas apskritai neegzistuoja, jo nepavyko rasti nei Užimtumo rėmimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei LR darbo kodekse, nei kituose teisės aktuose.
Pareiškėjos įsitikinimu atsakovės veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4, 8, 11 punktų reikalavimų, 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, bei Paslaugų teikimo aprašo 6.1., 6.2., ir 6.3. papunkčių – nėra pagrįsti ir teisėti, prieštarauja tikslams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, neatitinka Paslaugų teikimo lygių galimybių ir nediskriminavimo, skaidrumo ir viešumo principų, prasilenkia su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, „įstatymui visi asmenys lygūs”, riboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje numatytą asmens ūkinės veiklos laisvės principą, sprendimai priimti vadovaujantis ne teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, o interpretuojant SUR reglamentuojančius teisės aktus savo naudai.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad šis ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pareiškėjos pasirinkta ir paraiškoje dėl savarankiško užimtumo rėmimo nurodyta darbo priemonė – automobilis, galėjo būti finansuojama SUR apimtyje, t. y. ar tokia darbo priemonė galėjo būti finansuojama kaip darbo priemonė steigiamoje pardavimo vadybininko darbo vietoje, pardavimo vadybininko darbo funkcijoms atlikti, Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies ir Paslaugų teikimo aprašo 82.1 papunkčio vertinimo prasme.
Pažymi, kad Tarnyba atsiliepime, kuris buvo pateiktas LAGK, aiškiai ir išsamiai išdėstė visas Paraiškos vertinimo procedūras, nurodė teisinius argumentus ir motyvus, kodėl buvo priimtas sprendimas pareiškėjos Paraišką atmesti.
Nurodo, kad esant nustatytiems paraiškos trūkumams (vertinant neatitiktį nekritiniams vertinimo kriterijams) paraiškos teikėjui suteikiama palanki sąlyga paraišką patikslinti, t. y. nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Tokia galimybė pateikti patikslintą paraišką galima tik vieną kartą. Ir atitinkamai, trūkumų nepašalinus numatyta teisinė pasekmė – paraiška atmetama ir toliau nebenagrinėjama. Pareiškėjai buvo suteikta palanki sąlyga Paraišką patikslinti per 5 darbo dienų terminą, tačiau pareiškėja Paraiškos, taip kaip buvo nurodyta 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-ojo skyriaus vedėjo sprendime Nr. SD(19.1)-14332, nepatikslino, o pateikė raštą dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos tikslinimo, nurodydama, kad atsisako keisti Paraiškoje nurodytą darbo priemonę – automobilį. Tarnyba paaiškina, kad 2021 m. spalio 15 d. sprendime buvo nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, t. y. laikėsi pozicijos, kad jis gali būti apskųstas, tačiau negali komentuoti ir paaiškinti, kodėl LAGK administracinėje byloje AG-760/04-2021 atsisakė priimti nagrinėti skundą dėl SUR paraiškos tikslinimo. Be to, kaip matyti skundą pateikęs subjektas, t. y. A. Š., manydamas, kad LAGK turėjo išnagrinėti jo skundą, 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21R-714 (AG-760/04-2021) galėjo skųsti šiame sprendime nurodyta tvarka, tačiau to nedarė.
Mano, kad pareiškėja, nesutikdama su 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-ojo skyriaus vedėjo sprendimu patikslinti Paraišką, t. y. vietoje pasirinktos darbo priemonės – automobilio - pateikti darbo priemones, atitinkančias tiesiogines darbo funkcijas pardavimo vadybininko steigiamai darbo vietai, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti minėtą sprendimą, tačiau pareiškėja tokia teise nesinaudojo. Teigia, kad pareiškėja pati pasirinko, kokiu būdu sieks ginti savo teises.
Atkreipia dėmesį, jog Tarnybos sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo nustatytas terminas patikslinti SUR paraišką, tiek ginčijamas sprendimas yra tarpusavyje susiję. Mano, kad LAGK pasisakė, ar pareiškėjos pasirinkta darbo priemonė (automobilis) pardavimo vadybininko funkcijoms atlikti, gali būti finansuojama Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies ir Paslaugų teikimo aprašo 82.1 papunkčio vertinimo prasme, vadinasi, nėra jokių aplinkybių ar teisinių pagrindų, dėl ko turėtų būti panaikintas skundžiamas sprendimas.
Nurodo, kad pareiškėja neteisingai supranta ir interpretuoja teisės normas, kurios buvo taikytos nagrinėjant pareiškėjos Paraišką. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai skunde nurodydama, kad ji nežinojo, kokiais teisės aktais bus vadovaujamasi nagrinėjant ir vertinant SUR paraiškas. Pažymi, kad visa informacija apie SUR paraiškų nagrinėjimą ir vertinimą, visi teisės aktai, kuriais Užimtumo tarnyba vadovaujasi nagrinėdama SUR paraiškas yra vieša ir visiems prieinama. Be to, pareiškėja skunde analizuodama tam tikras sąvokas, akivaizdžiai nesupranta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies ir Paslaugų teikimo aprašo nuostatų, t. y. jas interpretuoja sau palankia linkme. Čia nurodyta – parama savarankiško užimtumo rėmimui teikiama mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Paslaugų teikimo aprašo 82 punkte nurodyta – SUR paraiškos sąmatoje nurodytos išlaidos privalo būti: 82.1. skirtos darbo vietai įsteigti ar su steigiamos darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti. Paslaugų teikimo aprašo 3.2 papunktyje nurodyta – darbo priemonės – darbo procese naudojamos priemonės ir darbo įrenginiai (mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ar kiti reikmenys, būtini darbo vietos tiesioginių funkcijų atlikimui užtikrinti), priskirtini ilgalaikiam materialiajam turtui. Šios nuostatos reiškia, kad ne bet kokios darbo priemonės gali būti finansuojamos, o parama SUR gali būti teikiama tik su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu tiesiogiai susijusioms darbo priemonėms, kitaip tariant, būtent šios nuostatos, o ne Darbo kodekso nuostatos, kurias pareiškėja nurodo, įpareigoja Užimtumo tarnybą, nagrinėjant SUR paraiškas, įvertinti SUR paraiškose nurodytas darbo priemones ir nuspręsti, ar SUR paraiškų teikėjų darbo priemonės yra tiesiogiai susiję su steigiamose darbo vietose atliekamomis darbo funkcijomis, ir ar jos gali būti finansuojamos. Pažymi, kad tiek steigiamą darbo vietą, kitaip tariant profesiją, tiek darbo priemones, tiek darbo funkcijas, kurios bus atliekamos steigiamoje darbo vietoje, nurodo ir renkasi patys SUR paraiškų teikėjai, o Užimtumo tarnyba tik vertina, ar pasirinkta darbo priemonė yra tiesiogiai susijusi su steigiamoje darbo vietoje atliekamomis darbo funkcijomis, ir ar tokia darbo priemonė gali būti finansuojama, taip kaip to reikalauja SUR priemonę reglamentuojantys teisės aktai.
Pažymi, kad tai, jog pareiškėja pateikdama Paraišką dalyvauti konkurse, nesuvokia ar nesupranta SUR reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nėra pagrindas perkelti atsakomybę Tarnybai dėl neva netinkamai sureguliuotų teisės aktų ar tuo labiau įpareigoti Tarnybą aiškinti iš esmės kiekviename SUR reglamentuojančiame teisės akte nurodytą žodžio reikšmę.
Nurodo, kad Tarnyba nagrinėdama Paraišką ir priimdama atitinkamą sprendimą dėl jos atmetimo neviršijo įgaliojimų, o vadovavosi teisės aktais. Paaiškina, kad Paslaugų teikimo aprašo 23 priedu yra patvirtinta Paraiškos dėl SUR forma, kurią turi užpildyti SUR paraiškų teikėjai, dalyvaudami SUR. Šios paraiškos formos 4 punkte aiškiai nurodyta, kad profesijos pavadinimą reikia nurodyti pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (toliau – LPK), tuo pačiu nurodyti ir profesijos kodą. LPK yra patvirtintas 2013 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“. Tai, kad Tarnyba nagrinėdama ir vertindama SUR paraiškas vadovaujasi ir naudojasi ta informacija, kuri nurodyta internetiniame puslapyje www.profesijuklasifikatorius.lt, nereiškia, kad viršija savo įgaliojimus, nes kaip nurodyta prie skundo pateiktuose Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistės atsakymuose dėl LPK taikymo, ir kaip nurodyta Skundžiamame sprendime, LPK yra Tarptautinio standarto profesijų klasifikatoriaus ISCO-88 nacionalinė versija, o tai, kad teisės aktu patvirtinta tik LPK struktūra, nereiškia, kad Tarnyba negali naudotis profesijų grupių ir pogrupių aprašais, taip sistemiškai taikydama LPK. Be to, šiame internetiniame puslapyje nurodytas ir teisinis ISCO-88 taikymo pagrindas, todėl pareiškėjos argumentai dėl Tarnybos įgaliojimų viršijimo, taikant LPK, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių, visa informacija esanti internetiniame puslapyje www.profesijuklasifikatorius.lt nėra nei melaginga, nei neatitinkanti tikrovės, todėl atmestini argumentai dėl pareiškėjos suklaidinimo.
Nurodo, kad vertinant pareiškėjos prie skundo pateiktus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakymus dėl LPK taikymo, paaiškintina, kad pareiškėjos užduoti klausimai ne visiškai atitinka šio ginčo esmę. Tarnybai nėra aktualu, kad LPK būtų nurodytos tiesioginės vadybininko darbo funkcijos ir tiesioginės vadybininko darbo priemonės (1 ir 2 klausimai), t. y. pareiškėja iš esmės neteisingai suformulavo klausimus, pati nesuprasdama, šio ginčo esmės, kadangi visai nebūtina, kad tokia informacija būtų pateikta LPK, nes kaip jau minėta, SUR dalyviai patys renkasi tiek darbo priemones, tiek pasirenka profesiją, tiek nurodo, kokias darbo funkcijas vykdys įsteigtoje darbo vietoje, o Tarnybos pareiga yra, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, įvertinti, ar SUR paraiškose nurodytos darbo priemonės tiesiogiai susiję su įsteigtoje darbo vietoje atliekamomis darbo funkcijomis. Šiuo konkrečiu, pareiškėja, pasirinkdama daug platesnes darbo funkcijas, negu nurodyta prie pardavimo vadybininko profesijos, kodas 243105, nori atlikti ne tik vadybininko darbo funkcijas, bet ir išvežamų krovinių tvarkytojo, pašto kurjerio ir panašių profesijų atstovų darbo funkcijas, tuo pačiu automobilį priskirdama ne tiesioginėms pardavimo vadybininko funkcijoms atlikti, tokiu būdu, neteisingai interpretuodama teisės aktus, siekia bet kokia kaina gauti paramą SUR, tačiau SUR reglamentuojantys teisės aktai tokių paramos skyrimo taisyklių nenumato. Dėl nurodytų aplinkybių paminėtų klausimų konstrukcija nėra tinkamai ir aktuali šio ginčo prasme.
Pažymi, kad SUR rėmimas yra konkursas, todėl SUR reglamentuojantys teisės aktais, visiems SUR dalyviams turi būti taikomi vienodai. Priešingu atveju, pareiškėjos Paraiškos vertinimas, taip, kaip ji supranta, pagal jos įsivaizduojamą teisės aktų taikymo metodiką, paneigtų SUR konkurso nustatytas taisykles ir nebūtų sąžiningas kitų SUR paraiškų teikėjų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo atmesta pareiškėjos SUR paraiška, padarius išvadą, kad pareiškėja per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė patikslintos SUR paraiškos, taip pat LAGK sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė Savarankiško užimtumo rėmimo (SUR) paraišką (reg. Nr. PAK(19.1)-6825) (toliau – Paraiška).
Tarnyba 2021 m. spalio 15 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos paraiška neatitinka Paslaugų teikimo aprašo 7.2 papunktyje nurodytų nekritinių vertinimo kriterijų. Paraiškoje nurodyta vienintelė darbo priemonė (automobilis) nėra tiesioginė darbo priemonė steigiamos darbo vietos (pardavimo vadybininkas) darbo funkcijoms atlikti, todėl nebus finansuojama. Prašė pateikti iki 2021 m. spalio 22 d. darbo priemones, atitinkančias tiesiogines darbo funkcijas.
Pareiškėja 2021 m. spalio 21 d. raštu informavo Tarnybą, jog nesutinka su 2021 m. spalio 15 d. rašte padaryta išvada, jog automobilis nėra tiesioginė pardavimo vadybininko darbo priemonė, todėl atsisakė pateikti patikslintą SUR paraišką.
Tarnyba ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 (toliau - Užimtumo rėmimo priemonių aprašas), 63.5 papunkčiu, Paslaugų teikimo aprašo 85.2. papunkčiu, atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatyta Paraiškos neatitiktis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 daliai, – pareiškėjos Paraišką atmetė ir toliau nenagrinėjo.
Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos sprendimu, su skundu kreipėsi į LAGK, kuri atmetė pareiškėjos skundą ir paliko galioti Tarnybos sprendimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymas, Užimtumo rėmimo aprašas ir Paslaugų teikimo aprašas. Be to, ginčui spręsti aktualus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
Savarankiško užimtumo rėmimas yra viena iš paramos darbo vietoms steigti rūšių (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama: 1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) savarankiško užimtumo rėmimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio (44 straipsnio 2 dalis).
Savarankiško užimtumo rėmimo komisijos sudarymo tvarka, savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų vertinimo kriterijai ir balai, savarankiško užimtumo rėmimo priemonių organizavimas numatytas Paslaugų teikimo aprašo (2021 m. rugsėjo 29 d. akto redakcija) X skyriuje. Minėtas aprašas nustato privalomus reikalavimus paraiškos sąmatoje nurodytoms išlaidoms, t. y. 1) skirtos darbo vietai įsteigti ar su steigiamos darbo vietos tiesioginių darbo funkcijų atlikimu susijusioms darbo priemonėms įsigyti (Paslaugų teikimo aprašo 82.1 papunktis); 2) išlaidos privalo būti panaudotos per SUR sutartyje numatytą, bet ne ilgesnį nei Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą, laikotarpį (Paslaugų teikimo aprašo 82.2 papunktis). Atrankos komisija nagrinėja ir vertina pateiktas SUR paraiškas pagal SUR paraiškų atitikties Užimtumo rėmimo priemonių apraše numatytiems reikalavimams vertinimo formą (Aprašo 24 priedas). SUR paraiškos atitiktis Užimtumo rėmimo priemonių aprašo reikalavimams nustatoma SUR paraiškos pateikimo dienai (Paslaugų teikimo aprašo 85 punktas). Nustačius SUR paraiškos neatitiktį vertinant kritinius Aprašo 24 priede numatytus atitikties vertinimo kriterijus, Atrankos komisijai siūlo KAS vedėjui atmesti SUR paraišką. (Paslaugų teikimo aprašo 85.1 papunktis). Nustačius SUR paraiškos neatitiktį vertinant nekritinius Aprašo 24 priede numatytus atitikties vertinimo kriterijus, Atrankos komisija siūlo KAS vedėjui prašyti SUR paraiškos teikėjo pašalinti SUR paraiškos trūkumus. KAS apie priimtą sprendimą tikslinti SUR paraišką per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo raštu informuoja SUR paraiškos teikėją apie nustatytus SUR paraiškos trūkumus ir nustato 5 darbo dienų terminą trūkumų pašalinimui, šį terminą skaičiuojant, nuo pranešimo apie nustatytus SUR paraiškos trūkumus išsiuntimo dienos. SUR paraiška gali būti tikslinama tik vieną kartą. Patikslinus SUR paraišką, Aprašo 24 priedas papildomas (Paslaugų teikimo aprašo 85.2 papunktis). Pagal 85.3 papunktį nustačius, kad SUR paraiška atitinka Aprašo 24 priede nustatytus atitikties vertinimo kriterijus, Atrankos komisija toliau vertina SUR paraišką pagal SUR paraiškų vertinimo kriterijus (Aprašo 25 priedas): 85.3.1. nustačius, kad SUR paraiška nesurenka 35 pereinamųjų balų, Atrankos komisija siūlo KAD direktoriui SUR paraiškos neįtraukti į finansuojamų SUR projektų sąrašą. KAS apie priimtą KAD direktoriaus sprendimą neįtraukti SUR paraiškos į finansuojamų SUR projektų sąrašą per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo raštu informuoja kiekvieną SUR paraiškos teikėją atskirai, nurodant aiškias ir išsamias SUR paraiškos neįtraukimo į finansuojamų SUR projektų sąrašą priežastis, teisinius pagrindus ir apskundimo tvarką bei pateikia užpildytą Aprašo 25 priedo kopiją; 85.3.2. įvertinus, kad SUR paraiška surenka 35 ir daugiau pereinamųjų balų, Atrankos komisija siūlo KAD direktoriui SUR paraišką įtraukti į finansuojamų SUR projektų sąrašą, esant poreikiui prieš tai atlikusi Aprašo 87 punkte nurodytus veiksmus.
Paramos teikimo tvarka nustatyta Užimtumo rėmimo aprašo V skyriuje. Siekiantis gauti paramą bedarbis, kuris pirmą kartą sau steigia darbo vietą, Užimtumo tarnybai raštu pateikia paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo (Užimtumo rėmimo aprašo 53 punktas). Prie paraiškos pateikiamos: 1) dokumentų, pagrindžiančių lėšų darbo vietoms steigti poreikį (patalpų, valdomų nuosavybės teise, remonto darbų, darbo vietos įrengimo ar pritaikymo projektai ir jų sąmatos, steigiamai darbo vietai reikalingų darbo priemonių ar techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems poreikio pagrindimas pagal darbo pobūdį (technologinis darbo proceso aprašymas ir kt.), steigiamoje darbo vietoje numatytų vykdyti pareigų aprašymas), kopijos; 2) ne mažiau kaip 3 tiekėjų pasiūlymų dėl planuojamų įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemonių ir (ar) techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems kopijos (53.1 papunktis). Užimtumo rėmimo aprašo 63 punkte numatytas sąrašas Atrankos komisijos privalomai atliekamų veiksmų, siekiant įvertinti paraiškos atitiktį atitinkamiems reikalavimams. Tarp tokių reikalavimų numatyta, jog Atrankos komisija privalo įvertinti, ar steigiamai darbo vietai planuojamos įsigyti darbo priemonės yra pagrįstos ir susijusios su darbo pobūdžiu bei steigiamojoje darbo vietoje numatytų vykdyti pareigų aprašymu (63.3 papunktis). Taip pat Atrankos komisijos privalo įvertinti paraiškos ir jos priedų atitiktį šio Aprašo reikalavimams pagal vertinimo formą. Atrankos komisijoms nustačius paraiškos ar jos priedų neatitiktį minėtiems reikalavimams, Užimtumo tarnyba kreipiasi į paraiškos teikėją, nurodydama trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Paraiškos teikėjui per nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų, paraiška atmetama ir toliau nebenagrinėjama. Užimtumo tarnyba apie priimtą sprendimą atmesti savarankiško užimtumo rėmimo paraišką ir toliau jų nenagrinėti per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos raštu (paštu ar elektroniniu paštu) informuoja kiekvieną savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos teikėją atskirai, nurodydama atmetimo priežastis ir teisinius pagrindus (Užimtumo rėmimo aprašo 63.5 papunktis). Šios nuostatos reiškia, jog tokiame rašte turi būti nurodyti teisinis ir faktinis pagrindimai.
Taigi, nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas, ar pareiškėjos pasirinkta darbo priemonė – automobilis – gali būti finansuojamas kaip darbo priemonė pardavimo vadybininko funkcijoms atlikti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies ir Paslaugų teikimo aprašo 85.2 papunkčio prasme.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja SUR paraiškoje nurodė, kad planuoja vykdyti pagrindinę veiklą užsakomąjį pardavimą internetu ir paštu, pasitelkiant įvairius pardavimo kanalus: įmonės elektroninė parduotuvė, virtualūs prekybos centrai pigu.lt, varlė.lt, skelbimų portalai skelbiu.lt, alio.lt, socialiniai tinklai facebook.com, instagram.com. Paraiškoje nurodė, kad steigiamai pardavimo vadybininko darbo funkcijai vykdyti reikia automobilio. Automobilio reikia vykdyti atskiroms suplanuotoms veiklos funkcijoms: prekių tiekimui iš įvairių pasaulio šalių (ir iš trečiųjų), todėl reikės vykti į muitinę, atlikti importo procedūras, bei atsivežti išmuitintas prekes, kadangi prekiaujama bus per įvairius pardavimo kanalus, prekes reikės pristatyti į paštomatus, pardavimo platformų (pigu.lt, varlė.lt) sandėlius ar siuntų autobusu priėmimo skyrių, taip pat reikės atsiimti prekių grąžinimus ar pakeisti brokuotas prekes.
Prie paraiškos yra pateikiamas pardavimo vadybininko (steigiamos savarankiško užimtumo darbo vietos) darbo funkcijos aprašymas: užtikrina kokybišką ir efektyvią visų įmonės produktų pardavimo veiklą, vykdo tiekėjų paiešką ir veda derybas su tiekėjais ir pardavimų kanalų valdytojais, administruoja ir valdo sutartis, įmonės automobiliu atsiima prekes iš muitinės sandėlio, vykdo tiekiamų prekių specifikacijos kontrolę, vykdo prekių likučių apskaitą ir analizę apskaitos programoje, formuoja prekių kainodarą, organizuoja prekių perdavimą pirkėjui įmonės automobiliu pristatydamas prekes į paštomatus, pigu.lt ar varlė.lt sandėlius bei autobusų siuntų priėmimo punktą, atlieka prekių lydimųjų dokumentų įforminimą, organizuoja prekių grąžinimą ar keitimą, vykdo informacinę pagalbą klientams telefonu ir elektroniniu paštu, informuoja klientus apie visus asortimento pokyčius, rengia prekių nuotraukas, aprašymus, instrukcijas ir kitus dokumentus, vykdo įmonės interneto svetainės ir elektroninės parduotuvės priežiūrą ir turinio atnaujinimą, gerina svetainės pozicionavimą ir skatina naudojimą, inicijuoja svetainės pokyčius pagal vartotojų poreikius, administruoja socialinius tinklus, bei juose kuria į pardavimą orientuotą turinį, valdo reklamos skydelį ir dedikuotą biudžetą, vykdo vartotojų elgsenos analizę, pritraukia naujus partnerius ir tikslines grupes, siekia įmonės pajamų didinimo.
Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių profesija pardavimo vadybininkas, kurios kodas 243105, priskirtinas prie reklamos ir rinkodaros specialistų pogrupio. Svarbiausios šios profesijos veiklos sritys: reklamos ir rinkodaros specialistai rengia ir koordinuoja reklamos strategiją ir kampanijas, nustato naujoms prekėms ir paslaugoms tinkamą rinką, nustato ir plėtoja naujų ir esamų prekių bei paslaugų rinkos galimybes. Atliekamos užduotys: (a) reklamos politikos krypčių ir kampanijų, padedančių siekti pardavimo tikslų, planavimas, rengimas ir organizavimas; (b) vadovų ir klientų konsultavimas strategijų ir kampanijų, skirtų tikslinėms rinkoms pasiekti, vartotojų informuotumui didinti ir prekių ir paslaugų ypatybėms veiksmingai reklamuoti; (c) reklaminių tekstų ir tekstų žiniasklaidos priemonėms rašymas, reklamos televizijoje ir filmų kūrimo, reklamos skelbimo žiniasklaidos priemonėse organizavimas; (d) duomenų apie vartotojų būdą ir dalykus, kuriems jie teikia pirmenybę, rinkimas ir analizė; (e) esamų ir būsimų vartotojų polinkių aiškinimasis ir prognozavimas; (f ) galimos naujų prekių ir paslaugų paklausos ir rinkos ypatybių tyrimas; (g) verslo augimo ir plėtros skatinimas nustatant ir įgyvendinant rinkodaros tikslus, politikos kryptis ir programas; (h) rinkos tyrimų užsakymas ir atlikimas, siekiant nustatyti naujų ir esamų prekių ir paslaugų rinkos galimybes; (i) konsultavimas visų tokių rinkodaros elementų, kaip gaminių asortimento, reklamos ir pardavimo skatinimo, pardavimo ir platinimo kanalų, klausimais.
Taigi pareiškėjos pateiktas pardavimų vadybininko pareigybės aprašymas SUR paraiškos priede apima ne vien LPK pateikiamo pardavimo vadybininko profesijai aprašytas priskiriamas funkcijas ir užduotis. Pareiškėja skunde nurodo, kad pardavimo vadybininko funkcijas aprašyti ji galėjo savo pasirinkimu, nes teisės aktai nenustato pareigybėms priskirtinų funkcijų ir užduočių. Su tuo tik iš dalies galima sutikti su pareiškėja. Iš tiesų pažymėtina, jog kiekviena profesija, įskaitant ir pardavimų vadybininką, yra aiškiai aprašyta LPK apraše. Visgi konkrečias profesijas ir užduotis darbdavys gali savarankiškai parengti, tačiau aprašytos funkcijos ir užduotys, neturi iš esmės apimti kelioms profesijoms būdingų užduočių atlikimo. Pažymėtina, kad pareiškėja pretenduoja į vienos darbo vietos įsteigimo subsidijavimą. Be to, pareiškėja automobilį, kaip darbo priemonę, pasirinko dėl tos priežasties, kad, pasak jos, pardavimų vadybininkas pagal pareigybės aprašymą turės atlikti kurjerio paslaugas (nuvažiuoti paimti prekę iš vienos vietos ir ją pristatyti į kitą). Teismas pažymi, kad automobilis, kaip darbo priemonė (jei ji nėra specialios komplektacijos), savaime nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos planuojama užsiimti veikla, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi ir Paslaugų teikimo aprašo 85.2 papunkčiu ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63.5 papunkčiu, atmetė pareiškėjos paraišką (prieš tai nustatęs neatitikimus ir suteikęs galimybę patikslinti duomenis). Pati pareiškėja, aprašydama steigiamos darbo vietos funkcijas, numatė apie 20 planuojamų vykdyti vadybininko funkcijų, iš kurių tik kelios susijusios su užsakymų pristatymu, transportavimu. Paraiškoje nėra motyvuotas poreikis ir būtinybė vadybininko profesijai atlikti kurjerio darbą, kai rinkoje yra išvystytas kurjerių, pristatymo paslaugas teikiančių įmonių už ekonomiškai patrauklią kainą tinklas. Tad pareiškėja neįrodė, kad papildomų (išvestinių) funkcijų atlikimui planuojama įsigyti darbo priemonė (automobilis) būtų būtinas ir tiesioginis vadybininko darbo įrankis, be kurio negalimas vadybininko funkcijų atlikimas. Pažymėtina, kad pareiškėjos paraiškos neatitikimas Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 2 dalies nuostatoms yra esminis vertinant sąlygas, ar pasirinktos darbo priemonės yra tiesiogiai susijusios su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų atlikimu. Šis neatitikimas yra priskiriamas prie nekritinių vertinimo kriterijų, kurie gali būti tikslinami (Paslaugų teikimo aprašo 85.2 papunktis, Paslaugų teikimo aprašo 24 priedas), todėl atsakovė pagrįstai pareiškėjai pasiūlė pareiškėjai tikslinti paraišką, suteikdama galimybę tiek pateikti papildomus paaiškinimus, tiek ir patikslinti planuojamą steigiamai darbo vietai įsigyti darbo priemonę (-es). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja atsisakė tikslinti SUR parašką, iš esmės pateikdama ne patikslintą SUR paraišką, tačiau nesutikimą su pasiūlymu patikslinti SUR paraišką. Pareiškėja neįrodė, kad pardavimo vadybininko darbinių funkcijų atlikimui būtina įprastos komplektacijos transporto priemonė ir be jos įsigijimo negalimas pardavimo vadybininko darbo funkcijų atlikimas. Kitos darbo priemonės įsigyti steigiamai darbo vietai pareiškėja neprašė subsidijuoti.
Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai apie planuojamą verslo modelį nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu šioje byloje klausimu, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas vertinant paraišką dėl konkrečios profesijos, kurios žinių pagal ankstesnę darbinę patirtį pareiškėja turi, darbo vietos įsteigimo. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad galimai buvo suklaidinta atsakovo specialistų, tačiau šis nepagrįstas leistinais įrodymais argumentas neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi atsakovas sudarė galimybę pareiškėjai tikslinti paraišką.
Sutiktina su pareiškėja, kad nėra pagrįstas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendime argumentas ir atsakovo argumentas dėl tarpinio sprendimo tikslinti paraišką apskundimo, kadangi tarpiniai procedūrinio pobūdžio sprendimai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką negali sudaryti savarankiško administracinės bylos nagrinėjimo dalyko. Dėl to teismas išsamiai šioje byloje vertino atsakovo priimtus procedūrinius sprendimus, susijusius su pareiškėjos pateiktos paraiškos vertinimu, o ne tik galutinį skundžiamą sprendimą atmesti paraišką. Nepaisant šio nepagrįsto argumento, skundžiamas Komisijos sprendimas, įvertinus išsamiai išnagrinėtus visus pareiškėjos esminius skundo argumentus, yra pagrįstas tiek teisiniu reguliavimu, tiek ir faktinių aplinkybių analize. Kiti pareiškėjos skundo argumentai (apie principų laikymąsi) nėra tiek konkretizuoti ir susieti su konkrečios situacijos faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nesudaro pagrindo skundą tenkinti.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, jie yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir naikinti skundžiamus sprendimus, tuo pačiu nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę pareiškėjos paraišką nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos N. Š. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.