Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Viktorijai Giniotienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Skuodo raj., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ langų montuotoju, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartimi veika iš BK 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio l dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, jos vykdymą atidedant dvejiems metams;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus trijų mėnesių dvidešimt trijų dienų;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus dvejų mėnesių dvidešimties dienų;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dvidešimt penkių parų areštu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi subendrinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams;

8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems metams šešiems mėnesiams;

9) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį trisdešimties parų areštu;

10) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį galutine subendrinta arešto bausme šešiasdešimt penkioms paroms;

11) 2018 m. kovo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šešiasdešimties parų areštu, bausmę atlikęs 2018-06-22;

12) 2020 m. spalio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atliko 2021-05-05, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. B. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui dėl chuliganiškų paskatų, t. y.: jis, 2022-07-24, apie 13.26 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties priėjęs prie kaimyno P. D. pradėjo konfliktuoti, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, mėgino suduoti P. D., po to sugriebė jį už rūbų ir galva trenkė O. D. į kairės pusės veido dalį, o nukentėjusiajam atsisėdus ant žolės, koja spyrė jam į veidą, ir tokiais veiksmais padarė P. D. poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, viršutinio žandikaulio lūžį, nosies kaulų lūžius, kairio skruostikaulio lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip K. B. įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei panaudodamas fizinį smurtą iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė P. D. sveikatą.

Kaltinamasis K. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. liepos 24 d. įvykių nelabai atsimena, nes buvo neblaivus. Buvo sekmadienis, prisimena, kad gėrė vienas namuose, po to išėjo į lauką parūkyti ir įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis yra jo kaimynas, yra parvedęs jį namo. Nukentėjusysis jam neskolingas. Kodėl jis sumušė nukentėjusįjį, nežino. Ar kieme buvo daugiau žmonių, nežino. Ryte atsikėlė areštinėje ir jam pasakė, kad jis sumušė žmogų, tada kažką pradėjo prisiminti. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, viską pripažįsta pagal pareikštą kaltinimą, atsiprašo nukentėjusiojo. Po šio įvykio alkoholio nevartoja, dirba, gyvena su sugyventine ir bendru vaiku, ruošiasi tuoktis.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusysis P. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022-07-24, apie 12 val., jis iš savo namų (duomenys neskelbtini), vienas išėjo į parduotuvę. Buvo išgėręs butelį alaus. Parduotuvė yra adresu (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie parduotuvės matė, kad prie jos stovi 5 ar 6 asmenų kompanija. Iš matymo visus asmenis pažinojo. Prie parduotuvės stovėjo K., R., neįgalus vyriškis, kurio vardo nežino, tik žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), vyriškis, kuris gyvena virš parduotuvės, ir dar buvo viena moteris, kaip suprato K. draugė, ją matė pirmą kartą. Visus tuos vyrus jis žino tik tiek, kad jie gyvena netoliese, kad yra kaimynai, susitikęs pasisveikina, tačiau su jais nebendrauja. Jam einant, jį pamatęs K. B. iš karto priėjo jo ir pradėjo jam sakyti, kad jis neva yra skolingas. Jis nesuprato, klausė K. už ką skolingas, kiek skolingas, tačiau šis nieko neatsakė vis kartojo „tu man skolingas“. Matėsi, kad K. buvo stipriai išgėręs, elgėsi neadekvačiai, žvilgsnis piktas. K. labai arti jo prieidavo ir vis kartojo, kad jis jam skolingas, tuomet jis K. nuo savęs atstumdavo ir klausdavo už ką ir kiek jis skolingas, tačiau K. tik kartojo, kad skolingas ir daugiau nieko neaiškino. Keletą kartų nustūmus nuo savęs K., pastarasis pradėjo mosikuoti rankomis, norėdamas jam suduoti smūgius. Jis, norėdamas nuraminti K., abiem rankomis apglėbė jį ties rankų žastais, kad negalėtų mosikuotis rankomis, ir tada K. galva vieną kartą trenkė jam į kairę veido pusę. Nuo smūgio prakirto antakį, jis juto skausmą nosyje, antakyje ir kairiame skruoste. Nuo smūgio jis nenukrito, tačiau paleido K. ir nuo jo atsitraukė, traukdamasis už kažko užkliuvo ir nukrito ant žemės, tačiau iš karto atsistojo. Tada K. toliau puolė jį ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į veidą, jis pats smūgių K. nesudavė, nes stengėsi smūgių išvengti. Kuriuo metu ir nuo kokio smūgio jis nugriuvo, neprisimena. Mano, kad nuo smūgių nugriuvęs jis prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės, nežino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai bei medikai. Kiek pamena, kai K. jį užsipuolė, kiti asmenys tik stovėjo ir žiūrėjo. Kiek pamena, R. bandė kažką sakyti K., bet šis liepė nesikišti ir R. atsitraukė. Apie tai, kad jis būtų skolingas K., jis nieko nežino. K. jis žino kaip kaimyną, su juo kartu laiko neleidžia. Su kaimynu susitikę pasisveikindavo, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, kodėl K. jį užsipuolė, nežino. Dėl jam padarytų sužalojimų jis pretenzijų K. neturi. Civilinio ieškinio nereikš. Tyrimo nepageidauja, nes nemano, kad nuo to visiems bus geriau, dėl jo žaizdos greičiau nesugis (1 t. b.l. 33-36).

Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022-07-24 nakties metu jų name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., buvo švenčiama – žmonių grupės išeidavo į kiemą ir garsiai kalbėdavosi, juokdavosi. Triukšmas buvo didelis ir trukdė ilsėtis, todėl teko užsidaryti langus. Ryte triukšmas tęsėsi toliau, asmenys jau buvo girti, net nebuvo galima suprasti ką kalba. Vieną asmenį jis atpažino kaip jų kaimyną, vardu K., gyvenantį pirmame aukšte, buto durys po kaire puse. Jį atpažino iš balso, matė per langą kieme. K. pradėjo kabinėtis prie žmonių, kurie ateidinėjo į jų name esančią maisto parduotuvę. Jis buvo užsimojęs prieš vieną vyrą buteliu, tas vyras pabėgo. Prieš tai, būdamas savo bute, girdėjo kaip K. ant kažko piktybiškai puolė, rėkė, žviegė. 13.26 val. išgirdo, kad kažkas vyksta kieme, prie parduotuvės, ir, pažiūrėjęs per kambario langą, pamatė, kad kaimynas K. muša kitą vyrą, kurio jis nepažįsta. Kaire ranka paėmęs vyrą už rūbų krūtinės srityje, dešinės rankos kumščiu K. mažiausiai du kartus trenkė vyrui į veidą, po ko vyras atsisėdo ant žemės. Tuomet K. dešine koja spyrė vyrui į galvą ir kelis kartus spyrė į korpusą. Bandė dar kartą spirti į galvą, bet pataikė į ranką, šoną. Spardė iš abiejų šonų. Tai pamatęs jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė pagalbą. Po skambučio jo sugyventinė A. G. pradėjo filmuoti įvykį. Sumuštas vyras gulėjo ant žemės, o priėjęs K. paėmė jį už rūbų ir kilstelėjo, po ko paleido ir vyras vėl nukrito. Tuomet K. spyrė jam į dešinį šoną. Sumuštas vyras greičiausiai kurį laiką buvo be sąmonės, nes visiškai nejudėjo. Kai K. mušė tą vyrą, juos stebėjo neįgalus vyras, kuris važinėjasi su neįgaliojo triračiu. Jo duomenų jis nežino, tik mato, kad jis būna jų kieme, bet kur gyvena nežino. Taip pat buvo priėjęs kitas vyras, kurio duomenų nežino (1 t. b. l. 62-65).??

Liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. B. yra jos sugyventinis, kartu gyvena nuo 2016 m. 2022-07-24, apie pietus, ji buvo viena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis K. buvo kažkur išėjęs. Jų namo pirmame aukšte yra parduotuvė. Jai išėjus į lauką parūkyti prie parduotuvės buvo du iš matymo žinomi vyriškiai, kuriuos yra mačiusi prie parduotuvės vartojant alkoholį, jų vardų ir pavardžių nežino, kur gyvena nežino. Su vyriškiais bendravo K.. Ji priėjo prie šios kompanijos, visi bendravo, prisijungė dar vienas vyriškis, kurio jokių duomenų ji nežino. K. buvo stipriai išgėręs, kalbėjo neadekvačiai. Ji norėjo K. parsivesti namo, bet K., pamatęs ateinantį vyriškį, nuėjo link jo, o ji liko toje pačioje vietoje, kur rūkė. Ką K. sakė priėjęs prie vyriškio, ji negirdėjo, jie nuo jos buvo apie 4-5 metrų atstumu. Atsisukusi pamatė, kad K. su vyriškiu stumdosi, kuris pirmas pastūmė, nepastebėjo. Pamačiusi, kad K. stumdosi su vyriškiu, ji supanikavo, pradėjo vyriškiams, stovėjusiems prie parduotuvės, sakyti, kad eitų išskirti K. su vyriškiu, tačiau jie tik sakė, kad nieko negali padaryti. Kol ji kalbėjo su vyriškiais, pamatė, kad tas vyras, su kuriuo stumdėsi K., guli ant žemės, netoli gėlyno. Matė, kad netoli vyriškio yra kraujo, ir išsigando. Tada ji nubėgo į parduotuvę, tikėdamasi, kad joje bus vyrų, kurie galės jai padėti, tačiau nieko nebuvo. Jai išbėgus iš parduotuvės vyriškio jau nebebuvo. Kaip ir kuriuo metu jis išėjo, ji nematė. Įvykio vietoje jau buvo daugiau žmonių, kurie susirinko iš aplinkinių namų, kurie pasakė, kad vyriškis atsistojo ir išėjo namo. Kas, kam ir kokius smūgius sudavė, niekas nieko nesakė. Ji nematė, kad K. būtų sudavęs smūgius vyriškiui. Kiti vyriškiai, kurie buvo prie parduotuvės, į įvykį nesikišo, pamena, kad jie sakė K., jog ramintųsi ( 1 t. b.l. 70-73).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos B. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-07-2, apie 13.29 val., pagal gautą iškvietimą vykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nustatyta, jog lauke, prie parduotuvės „Aibė“, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, K. B. sukėlė muštynes, sumušė P. D. (1 t. b. l. 1).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 1031/2022 (03) matyti, kad P. D. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies srityje, muštinė žaizda kairio antakio srityje, viršutinio žandikaulio lūžis, nosies kaulų lūžiai, kairio skruostikaulio lūžis, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. P. D. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t. b. l. 122-123).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota nukentėjusiojo P. D. apžiūra. Ant nukentėjusiojo veido užfiksuota aiškiai matoma kairės pusės antakio kirstinė žaizda, ant veido raudonos dėmės ( 1 t., b.l. 20-23).

Iš liudytojo A. T. pateikto 2022-07-24 dienos mobiliuoju telefonu daryto vaizdo įrašo matyti, jog ant akmens sėdi K. B., P. D. guli, jo galva ant žolės, kojos ant pėsčiųjų takelio. Matoma, kad K. B. atsistoja, prieina prie P. D., paima jam už rūbų ties krūtine, jį kelia, bet P. D. nereaguojant paleidžia jį, šaukdamas „kelkis“, po ko K. B. dešine koja spiria P. D. į jo dešinį šoną ir atsitraukia (1 t. b.l. 94-96, 97-99).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas K. B. pasitvirtino.

Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamojo veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – lauke, prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.). Įvykio metu nukentėjusiajam P. D. kaltinamojo K. B. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 1031/2022 (03) matyti, kad P. D. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies srityje, muštinė žaizda kairio antakio srityje, viršutinio žandikaulio lūžis, nosies kaulų lūžiai, kairio skruostikaulio lūžis, sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). P. D. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 122-123).

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis K. B. tyčia viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį P. D. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, kadangi dėl kaulų lūžių nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis kaltę pripažino, jo kaltę patvirtina pagarsinti nukentėjusiojo, liudytojo A. T. parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog jo paskatos buvo chuliganiškos.

Kaltinamojo fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį kitų asmenų akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Jis nukentėjusįjį sumušė siekdamas prieš pastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į jį. Matydami viešoje vietoje mušamą vyrą, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio elgesio. Dėl kaltinamojo K. B. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužalotas P. D., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie jo padaryti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį. Taigi, K. B., tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų – be jokios dingsties ir elgdamasis įžūliai, matant pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., kitų asmenų akivaizdoje, priėjęs prie P. D. pradėjo konfliktuoti, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai, sugriebė nukentėjusįjį už rūbų ir galva trenkė O. D. į kairės pusės veido dalį, o nukentėjusiajam atsisėdus ant žolės, spyrė jam į veidą, ir tokiais veiksmais padarė P. D. nesunkų kūno sutrikdymą. Taip iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo P. D.. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. BK 284 straipsnis dalių neturi, todėl kaltinimas toje dalyje tikslinamas, nurodant BK 284 straipsnį.

Nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, numatė jog dėl to bus padarytas kūno sužalojimas nukentėjusiajam, ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, taip pat savo noru atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei veikas padarė recidyvistas.

Skiriant kaltinamajam bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją sutaptį. Jis anksčiau teistas daug kartų, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Kita vertus, kaltinamasis iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas – tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis dirba, atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleidžia, prašo kaltinamajam neatimti laisvės. Byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaip matyti, anksčiau paskirtos bausmės kaltinamojo elgesiui ir požiūriui įtakos nedarė, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimų, nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir daryti nusikaltimus, todėl jo poelgis vertintinas kaip sisteminio pobūdžio elgesys. Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, už padarytus nusikaltimus kaltinamajam skiriamos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų trukmę nustatant žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė kaltinamajam sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 24 d. 13.37 val. iki 2022 m. liepos 25 d.15.37 val. ( 1 t., b.l. 167-172), 2 dienos.

K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 134, 28 Eur dydžio civilinį ieškinį K. B. dėl P. D. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t. b.l. 76-80). Nukentėjusysis P. D. dėl kaltinamojo K. B. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 134, 28 Eur, buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 79). Gautas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos raštas, kad K. B. atlygino 134, 28 Eur civilinį ieškinį Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, todėl atsisako savo civilinio ieškinio ( 1 t. b.l. 93). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 134, 28 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmena su vaizdo įrašu (pateikė A. T.) – 1 vnt., DVD laikmena su tarnybinių „Body“ kamerų vaizdo įrašais – 1 vnt., esantys voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

–Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

–Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir K. B. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. B. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 24 d. 13.37 val. iki 2022 m. liepos 25 d.15.37 val.( 2 dienas).

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto 134, 28 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmeną su vaizdo įrašu (pateikė A. T.) – 1 vnt., DVD laikmeną su tarnybinių „Body“ kamerų vaizdo įrašais – 1 vnt., esančius voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.