Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2-3091-169/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2-3091-169/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Gintaras Gricius
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant pareiškėjos D. B. atstovui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, faktiškai pradėdama valdyti, yra priėmusi 1993-08-04 mirusios senelės R. Ž. palikimą. Pareiškime nurodė, jog R. Ž. 1990 m. rugpjūčio 8 d. iš savo mirusio sutuoktinio buvo paveldėjusi ½ dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ pastato – viralinės (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini, bei teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą po minėtais pastatais pagal 1993-02-04 teismo sprendimą. Pažymėjo, jog po R. Ž. mirties ji likusi gyventi minėtojo gyvenamojo namo vienoje pusėje kartu su savo motina Z. S., bet nei motina, nei ji į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nors faktiškai valdė visą po senelės mirties likusį turtą. 1994 m. lapkričio 9 d. mirus motinai Z. S., ji viena likusi ten gyventi, turtą prižiūrėjusi, mokėjusi mokesčius bei rūpinosi turtu kaip savu.

Pareiškėjos D. B. atstovas teisme pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamą vietą, mokėjimo už elektrą kvitai – patvirtina, jog pareiškėja nuo 1983 m. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name ir juo rūpinasi kaip savu turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuoto byloje asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir dėl pareiškėjos reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (30-31 b. l.).

Suinteresuoto byloje asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė, kuriai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujanti, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas (40-41 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Iš byloje esančių duomenų: R. Ž., J. Ž., Z. S. mirties liudijimų kopijų (6, 7, 8 b. l.); pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimų kopijų (13, 14 b. l.); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (16-19 b. l.); pažymos apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą (15 b. l.); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (17-19 b. l.); 1993-02-04 teismo sprendimo kopijos (20 b. l.); 2012-09-24 notarės R. Lemežienės rašto kopijos (21 b. l.); mokėjimo už elektros energiją kvitų kopijų (22-24 b. l.) teismas byloje nustatė, kad pareiškėja D. B. iš tikrųjų po senelės R. Ž. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, nes ji vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą, t. y. saugojo turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Toks pareiškėjos elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos D. B. pareiškime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymą, naudojimąsi ir rūpinimąsi patvirtino bylos rašytiniai įrodymai, o pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teismui nekelia abejonių ir pripažintinas nustatytu (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259–270 ir 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos D. B. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. B., a. k (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti priėmė po senelės R. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties 1993 m. rugpjūčio 4 d. atsiradusį palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė