Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1376-826/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
e2S-1376-826/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01705-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
K. D.
Atsakovas
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1376-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01705-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.2.4.1; 3.2.6.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo ieškinio atsakovui A. L. dėl palūkanų priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 640 Eur palūkanų už pavėluotus mokėjimus pagal sutartį, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 11 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo iš jo žemės sklypą. Sutartyje numatyta, kad parduodamo žemės sklypo kaina – 30 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur buvo sumokėti iki sutarties sudarymo, likusią 27 000 Eur sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. lapkričio 25 d. Numatytu terminu likusi kainos dalis nebuvo sumokėta, atsakovas buvo ragintas įvykdyti įsipareigojimus, tačiau nurodymų geranoriškai nevykdė. 2017 m. gegužės 11 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl likusio žemės sklypo kainos dalies ir palūkanų už mokėjimo termino praleidimą sumokėjimą, nustatant sumokėjimo terminą iki 2017 m. gegužės 22 d. Atsakovas likusią žemės sklypo kainos dalį ieškovui sumokėjo 2017 m. gegužės 17 d., tačiau informavo, kad palūkanų nepripažįsta ir atsisako jas mokėti. Palūkanos už pavėluotus mokėjimus pagal sutartį yra 640 Eur. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo motyvai: Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgus į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, tokio pobūdžio bylose įrodinėtinas ir nustatinėtinas aplinkybes, konstatuota, kad ieškinio reikalavimai nėra iki galo pagrįsti rašytiniais įrodymais, pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia reikalaujamų priteisti palūkanų dydžio, t. y. nėra pateikta palūkanų skaičiuotė (palūkanų apskaičiavimo lentelė). Nurodė, kad reikšdamas reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovas nenurodė, kokio dydžio procesines palūkanas prašo priteisti. Išaiškino, kad nustatytu terminu pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas K. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – priimti jo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Skundo motyvai: Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad ieškinio reikalavimas nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Ieškinyje nurodyta, jog prašo priteisti 640 Eur palūkanų, t. y. likusi negrąžinta skola – 27 000 Eur, prievolė buvo pradelsta 173 dienas ir taikoma 5 proc. palūkanų norma. Visų šių tekste išdėstytų duomenų pateikimas lentelės forma yra tik dėstymo formos dalykas (duomenis pateikiant tekste ar lentelėje). Nuo to palūkanų apskaičiavimas nesiskiria. Tokie nurodyti formalūs ieškinio trūkumai nepagrįstai užkirto kelią operatyviai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą pasinaudojant supaprastintu procesu, kuriuo iš esmės siekiama kuo greičiau apginti asmens pažeistą teisę, pagreitinti bylos išnagrinėjimą, sumažinti teismo darbo krūvį bei proceso dalyvių laiko ir finansinius kaštus. Teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad reikšdamas reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodė, kokio dydžio procesines palūkanas prašo priteisti. Nesutinka su šiuo ieškinio trūkumu, kadangi procesinių palūkanų dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalį. Teismas dėl procesinių palūkanų dydžio taikymo sprendžia ex officio (lot. savo nuožiūra). Teismas, esant prašymui priteisti procesines palūkanas, gali savo nuožiūra, įvertinęs bylos šalis (fiziniai ar juridiniai asmenys), taikyti procesinių palūkanų dydį – atitinkamai 5 proc. ar 6 proc. Nurodė, kad teikia teismui prašymą panaikinti skundžiamą nutartį savo iniciatyva, nesiunčiant bylos į apeliacinės instancijos teismą, įvertinus atskirojo skundo argumentų pagrįstumą ir sutinkant su atskirojo skundo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą, patikslinti ieškinio rezoliucinę dalį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.CPK XXII skyriuje nustatyta, kad jeigu ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išnagrinėtas šiame skyriuje nustatyta tvarka, t. y. dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas ginčą dokumentinio proceso tvarka, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnis). Preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013). Teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, vertina tik ieškovo pateiktus įrodymus, o pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai nėra iki galo pagrįsti rašytiniais įrodymais, pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia reikalaujamų priteisti palūkanų dydžio, t. y. nėra pateikta palūkanų skaičiuotė (palūkanų apskaičiavimo lentelė), ir ieškovas nenurodė, kokio dydžio procesines palūkanas prašo priteisti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kaip palūkanos apskaičiuotos, t. y. skolos suma (27 000 Eur), praleistas terminas (173 dienos), taikoma palūkanų norma (5 procentai). Pažymėtina, kad svarbu iš ieškinio turinio suprasti, kaip palūkanos apskaičiuotos, o ne kokia forma palūkanų apskaičiavimas pateiktas. Šį ieškinio trūkumą pirmosios instancijos teismas nurodė nepagrįstai.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla negali būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, nurodydama, jog ieškinio reikalavimai pagrįsti rašytiniais įrodymais, nors rezoliucinėje dalyje nenurodyta prašoma priteisti palūkanų norma, tačiau motyvuojamoje ieškinio dalyje nurodyta teisės norma, kuria vadovaujantis galima matyti, kiek procesinių palūkanų prašo, ir ieškinys gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais ir mano, kad tai yra formalus ieškinio trūkumas, nes iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė formalius ieškinio trūkumus. Tačiau nors dokumentai – rašytiniai įrodymai – ir leistini, tačiau teismui priimant preliminarų sprendimą byloje pagal ieškovo pateiktus įrodymus teismo įsitikinimas preliminaraus sprendimo teisingumu turi būti neabejotinas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pateiktų dokumentų nusprendė, kad tarp šalių ginčas yra, todėl byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi tarp šalių iš ieškovo pateiktų ieškinio priedų yra kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės už 2016 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties netinkamo vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais galėjo nuspręsti, jog byla turėtų būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 7 straipsnis).Kitos skunde nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo K. D. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis