- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-599-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- V. K., S. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir S. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai teismo prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. K. ir S. K. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui V. K. pavardę – K., o atsakovei – K.; patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. birželio 9 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu. Įregistruojant ištuoką šalių pavardės nustatomos – ,,K“, ,,K“. Patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sekančiai: ,,V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), atsižvelgdami į tai, kad nuo mūsų santuokos sudarymo momento yra praėję daugiau nei vieneri metai, mūsų santuoka yra faktiškai iširusi bei į tai, kad abu esame susitarę nutraukti mūsų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav. administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) bendru sutikimu, sudarėme šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir „Sutartis“):
1. SUTARTIES DALYKAS
1.1. Vadovaudamiesi LR Civilinio kodekso 3.51 - 3.53 str. nustatyta tvarka, šia sutartimi sutuoktiniai susitaria nutraukti santuoką tarp V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono CM skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.
2. VIENAS KITO IŠLAIKYMAS
2.1. Šalys nereikalauja viena iš kitos tarpusavio išlaikymo.
3. SANTUOKOJE ĮGYTO TURTO IR PRIEVOLIŲ PADALIJIMAS
3.1. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo šį bendrą dalintiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą:
? dalis 2.157 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu įvertintas 3 653 Eur vidutinės rinkos verte; ratinį traktorių MTZ Belarus – 52, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo vardu, kurio vertė šalių susitarimu įvertinta 2 000 Eur.
3.2. Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo S. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka ? dalys 2.157 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nepriteisiant kompensacijos V. K..
3.3. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo V. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka ratinis traktorius MTZ Belarus – 52, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. K. vardu, nepriteisiant kompensacijos S. K..
3.4. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo namų apyvokos ir buities daiktai, žemės ūkio padargai asmeninės nuosavybės teise atitenka S. K., nepriteisiant kompensacijos V. K..
3.5. Šalys susitaria, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini) , paveldėtas pagal Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. S. (duomenys neskelbtini)išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos metu šis turtas buvo pagerintas tiek bendromis sutuoktinių, tiek ir asmeninės S. K. lėšomis ir darbu.
3.6. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo šios sutarties 3.5. punkte nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teise atitenka S. K., nepriteisiant kompensacijos V. K..
3.7. Šalys susitaria ir patvirtina, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų kreditoriams bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi. Kiekvienos šalies banko sąskaitose ir/ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ir/ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos. Visos reikalavimo teisės į bet kokias gautinas sumas priklauso kiekvienai šaliai asmeninės nuosavybės teise nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Šalys susitaria, jog bet koks turtas, įgytas po šios sutarties pasirašymo yra asmeninė nuosavybė tos šalies, kurio vardu turtas įgytas.
3.8. Šalys susitaria, kad kiekvienai iš šalių atitenka jai priklausantys asmeninio naudojimo daiktai bei drabužiai.
3.9. Šalys patvirtina, jog šios sutarties 3.2-3.6. punktuose nurodyto turto padalinimo tvarka yra priimtina abiem šalims ir nei viena iš šalių jokių pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš.
3.10. Šalys patvirtina, kad neturi jokių kitų asmeninių ar bendrų kreditorių, kuriems prievolės galėtų būti vykdytinos iš santuokoje jungtine nuosavybe įgyto turto. Jei nutraukus santuoką tokia aplinkybė paaiškėtų, su kreditoriumi įsipareigoja atsiskaityti ta šalis, kuri buvo sudariusi su kreditoriumi susitarimą.
4. KITOS SĄLYGOS
4.1. Po santuokos nutraukimo S. K. palikti pavardę „K. “, o V. K. - pavardę „K“.
4.2. Šalys konstatuoja, jog sudaryta sutartis neprieštarauja ją sudariusių šalių valiai ir jų pačių interesams.
4.3. Šalys susitaria, kad kiekvienos šalies bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir lieka šalims.
4.4. Šalys įsipareigoja sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis.
4.5. Vadovaujantis LR CPK 87 str. 2 d., šalims grąžinti už ieškinį ir priešieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
4.6. Šalys prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią sutartį ir nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1712-674/2021.
4.7. Ši sutartis yra sudaryta trimis vienodos teisinės galios egzemplioriais, po vieną – sutarties šalims ir vienas pateikiamas patvirtinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
5. PRIEDAI
5.1. Prie šios sutarties yra pridedamas 2021-05-26 išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.“
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti teismo sprendimą, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis bendru sutuoktinių sutikimu ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliantas nurodo, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengė pareiškėjos S. K. atstovė, ją apeliantas pasirašė skubėdamas, neįsigilinęs į sutarties esmę ir turinį. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisme buvo patvirtinta rašytinio proceso tvarka, be šalių dalyvavimo teismo posėdyje, todėl apeliantas negalėjo patvirtinti savo tikrosios valios.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Apeliantas susipažinęs su įteiktu teismo sprendimu suprato, kad dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.5.punkto toje apimtyje, kur yra nurodyta, kad „½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos metu šis turtas buvo pagerintas tiek bendromis sutuoktinių, tiek ir asmeninėmis S. K. lėšomis ir darbu “, o taip pat dėl 3.6. punkto, kuriame yra nurodyta, jog „šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo šios sutarties 3.5. punkte nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teise atitenka S. K., nepriteisiant kompensacijos V. K.“, įvyko klaida, dėl kurios nebuvo išreikšta apelianto tikroji valia, tariantis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Šalies argumentai
3.3. Apeliantas teigia, kad ½ dalis 25,07 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui V. K. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šios žemės sklypo dalies perleidimą S. K. kokiu nors teisiniu pagrindu niekada nebuvo jokios kalbos. Todėl sudarant ir pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo padaryta klaida ir esmingai pažeistos apelianto turtinės teisės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. K. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas turėtų prašyti panaikinti ne visą teismo sprendimą, o tik jo dalį dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių pasidalijimo 3.5 punkto. Apeliantas nenurodo jokio juridinio pagrindo bylos grąžinimui pirmosios instancijos teismui iš naujo.
4.2. Apeliantas bylą vedė per atstovą, t. y. naudojosi profesionalia advokato pagalba. 6 dienų laikotarpis buvo pakankamas apeliantui ir jo atstovui įsigilinti į santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Prašyme dėl santuokos nutraukimo apeliantas buvo išreiškęs pageidavimą civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
4.3. Apeliantas vykusio posėdžio metu patvirtino, kad atiduoda viską. Pasibaigus teismo posėdžiui buvo kalbama apie paveldėjimo susitvarkymą. Apeliantui buvo pasiūlyta, jog jei paveldėjimo susitvarkymas kainuos, tai atsakovė gali atiduoti apeliantui traktorių. Tačiau apelianto buvo atsakyta, kad nereikia, nes vis tiek viskas liks vaikams. Taigi, atsižvelgiant į paties apelianto išreikštą valią viską atiduoti atsakovei, tokia Sutartis ir buvo parengta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, neatitinka apelianto valios.
8. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Atsakovė S. K. pateikė priešieškinį ieškovui V. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. (duomenys neskelbtini) šalys teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
10. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).
11. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme apeliantas išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.5 ir 3.6 punktais, nurodydamas nesutikimo motyvus – teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.5.punkto apimtyje, kur yra nurodyta, kad „½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos metu šis turtas buvo pagerintas tiek bendromis sutuoktinių, tiek ir asmeninėmis S. K. lėšomis ir darbu “, o taip pat dėl 3.6. punkto, kuriame yra nurodyta, jog „šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo šios sutarties 3.5. punkte nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teise atitenka S. K., nepriteisiant kompensacijos V. K.“, įvyko klaida, dėl kurios nebuvo išreikšta apelianto tikroji valia, tariantis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
14. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją šalių valią.
15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismui pateikta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra šalių suderintos valios išraiška ir negali būti laikoma sudaryta. Nagrinėjamu atveju nėra esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nėra sutarties (abiejų pareiškėjų susitarimo) dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą panaikinti. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju bylos išnagrinėti negali, nes pareiškėjams pagal įstatymą turi būti sudaryta galimybė pirmosios instancijos teisme patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu nurodytina, kad nagrinėjant bylą iš naujo, tikslintinos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos jas suderinus tarp pareiškėjų, o nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti apskritai patvirtinta, ar šalys turi spręsti dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.