Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Neringos Venckienės ir Antano Burdulio,

sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovei adv. V.Normantienei, atsakovo atstovei J.Baltaduonytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-9757-451/2007 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A. G. dėl pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu ir dėl įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

tenkindamas ieškinį, Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu pripažino ieškovę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko V. M., mirusio 2006 m. balandžio 6 d., šeimos nare ir įpareigojo atsakovą sudaryti su ja šio buto nuomos sutartį. Teismas konstatavo, jog nuo 1999 m. vasario 28 d. atsakovui priklausančio buto pagrindinis nuomininkas iki mirties gyveno kartu su sesers (ieškovės) šeima bei vedė bendrą ūkį.

CK 2.17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose bei į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Byloje pateikti įrodymai dėl ieškovės faktinės gyvenamosios vietos kelia abejonių. Jos sutuoktinis A. G. yra deklaravęs, jog gyvena kartu su motina (duomenys neskelbtini).

Spręsdamas, kad ieškovė su pagrindiniu nuomininku išgyveno ilgiau negu vienerius metus, pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios datos, nuo kurios ieškovė ir tretysis asmuo, persikėlė į minėtą butą gyventi. Liudytojas A. G. ieškovės faktinės gyvenamosios vietos patvirtinti negalėjo, kadangi bute (duomenys neskelbtini) lankėsi tik keletą kartų 2006 metais. Liudytoja R. B. minimame bute nesilankė, o apie ieškovės gyvenamąją vietą žinojo tik iš jos pačios kalbų. Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai apie buto remontą ir bendro ūkio vedimą nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Jų teiginių neįrodė ir liudytojai.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, bei, atsižvelgiant į apelianto ginamą viešąjį interesą, susijusį su valstybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuoma, išreikalavusi pirmosios instancijos teisme nevertintus įrodymus ir patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnis).

2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktu teismams išaiškinta, jog jų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas turi nuspręsti remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais ( 3 punktas). Apygardos teismas konstatuoja, jog, spręsdamas apie ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai).

Įrodinėjimo dalykas šioje byloje – ieškovės, kaip artimos pagrindinio buto nuomininko V. M. giminaitės, išgyvenimo su juo trukmės ( ne mažiau vienerių metų) ir bendro namų ūkio tvarkymo nustatymas ( CK 6.588 straipsnio ketvirtoji dalis).

Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybės nustatė, įvertinęs buto nuomos ir komunalinių paslaugų apskaičiavimus (b.l. 97), liudytojų A. G. ir R. B. parodymus bei faktus, jog ieškovė minimu adresu buvo deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1999 m. gruodžio 13 d. (b.l. 6-7, 19-20), kad ieškovės broliui iki mirties buvo reikalinga slauga (b.l. 51-86), o ieškovės šeima neturėjo kito nekilnojamojo turto (b.l. 45, 88). Jei ir laikyti, kad apie ginčo aplinkybes negalima spręsti iš minėtųjų liudytojų parodymų, abejones dėl šio įrodymo vertinimo visiškai pašalino apeliacinio proceso metu apklausti liudytojai J.A. G. ir E. M. J.A. G. kaimynystėje gyvena nuo 1947 metų, E. M. tame pačiame name – aštuoniolika metų. Abu patvirtino, jog dėl V. M. sveikatos būklės ieškovė keletą metų iki jo mirties gyveno kartu – brolį išlaikė, nupirkdavo reikalingų daiktų, skalbė, gamino valgyti, tvarkė namus, aplinką. Šie liudytojai ginčo bute lankėsi dažnai.Tai, kad ieškovė ir V. M. ne mažiau kaip vienerius metus iki pagrindinio nuomininko mirties vedė bendrą namų ūkį, patvirtina ieškovės pateikti atsiskaitinėjimo už buto išlaikymą dokumentai. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2008 m. kovo 4 d. pažymėjimo matyti, jog ieškovė ne visada turėjo pastovias pajamas ryšium su darbo santykiais ( J. G. nurodė, kad kitu metu prekiavo turguje), todėl susidarydavo buto išlaikymo skolos. Minimi duomenys, įrodymai apie V. M. ligą, paties ieškovo įmonės „Santakos butų ūkis“ pateiktos žinios apie buto gyventojus, V. M. ir jo sutuoktinės R. M. 2006 metais Kauno m. apylinkės teismo išnagrinėtoje ištuokos byloje nr. 2-3548-435/2006 esantys duomenys apie skirtingas sutuoktinių gyvenamąsias vietas daugiau kaip dešimt metų sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą apie įrodytą įstatyminį pagrindą pripažinti ieškovę nuomininko šeimos nariu ( CPK 178 straipsnis). Ieškovės sutuoktinio deklaruota gyvenamoji vieta jo motinos adresu šių įrodymų nepaneigia. Apeliacinio skundo teiginius patvirtinančių duomenų atsakovas nepateikė ( CPK 306 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas).

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2007 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.