- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-213-817/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01492-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nukentėjusysis
- V. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) ir nukentėjusiojo V. V. įstatyminės atstovės G. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo tenkintas J. V. skundas, panaikintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo teisena J. V. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. J. V. nubaustas už tai, kad būdamas nepilnamečių vaikų J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), nevykdė savo, kaip tėvo, pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, atsižvelgdamas į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, jis taip pat veikė priešingai vaiko interesams, kadangi neužtikrino nepilnamečiam vaikui saugios aplinkos, nepanaudojo tėvų valdžios, kad apsaugotų vaiko interesus, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 12 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d., 2024 m. spalio 12 d., 2024 m. spalio 28 d. ir 2024 m. lapkričio 9 d. pagal taikos sutartimi patvirtintą bendravimo tvarką tėvas, atvykęs pasiimti sūnaus V. V. iš jo gyvenamosios vietos, vaikui nenorint su juo važiuoti, dalyvaujant ir kitam vaikui, vaikų akivaizdoje kaltino vaikų motiną, kad ji nevykdo teismo sprendimo, gąsdino, kad kvies policijos pareigūnus. Vaikui kategoriškai atsisakant vykti kartu su tėvu bei bendrauti su juo, nepaisant tėvo įspėjimų apie pasekmes, vaiko tėvas niekaip nereagavo į vaiko pasakymą, kad jo nemyli, nenori, kad jis dalyvautų jo gyvenime, nori jį pamiršti, priešingai, girdėdamas tokius žodžius, tęsė pasakojimą apie baudžiamąją bylą, joje suteiktus statusus, galimas pasekmes, įspėja apie policijos kvietimą, kas sukėlė vaikui neigiamus jausmus, liūdesį, baimę. Taip pat įtraukė kitą vaiką į vykstantį konfliktą. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė vaikų teisę gyventi ir sveikai vystytis, vaiko teisę gyventi su tėvais, nustatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - ir VTAPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, nevykdė tėvų pareigos, nustatytos CK 3.155 straipsnyje, tai yra nepanaudojo tėvų valdžios užtikrinant vaikų interesus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutarimu tenkino J. V. skundą, konstatavo, kad J. V. nagrinėjamu atveju nepadarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, todėl panaikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo teiseną J. V. atžvilgiu nutraukė.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Nukentėjusiojo V. V. įstatyminė atstovė G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodoma, kad administracinių nusižengimų byloje Institucija 2025 m. sausio 9 d. nutarimu G. Š. bei J. V. nepilnametį sūnų V. V. pripažino nukentėjusiuoju. Nepaisant šios aplinkybės, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą nei V. V., nei G. Š., kaip vaiko (nukentėjusiojo) įstatyminės atstovės, į bylos nagrinėjimą neįtraukė, procesinių dokumentų jiems nesiuntė, į bylos nagrinėjimą nekvietė. Teismas priimdamas skundžiamą nutarimą konstatavo faktines aplinkybes, kurios neabejotinai turi reikšmės V. V. bei G. Š. teisėms ir pareigoms. Be to, teismas skundžiamame nutarime pasisakė ne tik dėl J. V. padaryto pažeidimo, tačiau taip pat visiškai nepagrįstai nagrinėjo į procesą neįtrauktos G. Š. elgesį, netgi konstatavo jos neva padarytą vaiko teisių pažeidimą, nors to daryti neturėjo jokios teisės ir teisinio pagrindo.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir palikti Institucijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimą nepakeistą. Skunde pažymima, kad į teismo posėdį nebuvo kviečiama nepilnamečio V. V., pripažinto nukentėjusiuoju, mama G. Š., kuri galėjo paaiškinti, kokia neturtinė žala padaryta vaikui J. V. veiksmais. Buvo vadovautasi tik J. V. nuomone, kuris, kaip teigiama, tokiu būdu bando realizuoti savo teisę bendrauti su vaiku, tuo pačiu vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bet kitais šeimos nariais. Skunde nurodoma, kad tiek nacionaliniuose tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Institucijos vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje J. V. veika buvo nukreipta į vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kas nėra tinkamas tėvų valdžios realizavimas. J. V. įtraukė vaiką į tėvų konfliktą, galėjo ir privalėjo numatyti, kad tokiu savo elgesiu, kaltinant mamą teismo sprendimo nevykdymu ir gąsdinant iškviesti policijos pareigūnus, esant šalia nepilnamečiui vaikui, sukels vaikui neigiamas emocijas, skatins tėvo atstūmimą. Šiuo atveju nėra užtikrinama vaiko teisė palaikyti ir puoselėti šeimyninius ryšius su tėvu ir augti emociškai ir psichologiškai saugioje bei palankioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo neigiamų tėvo nuostatų motinos atžvilgiu. Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas nutarimą, itin formaliai vertino bylos aplinkybes, šiurkščiai pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, jų neapgynė, o administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Institucijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, yra teisėtas ir pagristas visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 579 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nukentėjusiojo teisių procese sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt. Pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai, o pagal ANK 640 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsiunčia ANK 621 straipsnyje nurodytiems asmenims (taip pat ir nukentėjusiajam ar jo atstovui) ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo kopijas (nuorašus). ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir, jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, apylinkės teismo, išnagrinėjusio bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo (nutarties) kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo išduodama arba išsiunčiama asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, nutarimą priėmusiai institucijai ir nukentėjusiajam (ANK 642 straipsnio 5 dalis).
7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginti su oponentu (pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04).
8. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės D. Š. 2025 m. sausio 9 d. nutarimu V. V. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad nepilnametį V. V. atstovaus jo motina G. Š.. Nukentėjusiojo duomenys yra nurodyti ir Institucijos nutarime.
9. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, šio skundo kopijos nukentėjusiojo V. V. atstovei neišsiuntė, neinformavo jos apie tai, jog dėl Institucijos nutarimo žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas J. V. skundas (b. l. 78-80). Šaukimas ar pranešimas su informacija apie teismo posėdžio laiką ir vietą nukentėjusiojo atstovei taip pat nebuvo siunčiamas. Be to J. V. skundas buvo nagrinėjamas net trijuose teismo posėdžiuose, tačiau nei apie vieną iš jų nukentėjusiojo atstovei nebuvo pranešta, jai nebuvo išsiųstas ir teismo priimtas procesinis sprendimas (b. l. 148).
10. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teisme išnagrinėjus J. V. skundą, neinformavus nukentėjusiojo V. V. atstovės apie tokio skundo gavimą, teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo užtikrintas tinkamas teismo procesas bei nukentėjusiojo teisės procese ir taip padarytas esminis ANK 571, 627 ir 629 straipsniuose įtvirtintų nuostatų pažeidimas. Šis pažeidimas suvaržė nukentėjusiojo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir būti išklausytam, sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir tai turėjo įtakos neteisėtam apylinkės teismo sprendimui priimti.
11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas, o byla grąžinama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tokį priimamą procesinį sprendimą, apygardos teismas dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisako, J. V. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo nevertina, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant J. V. skundą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.