Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo veiksmų, nesudarant sąlygų žiūrėti užsienio transliuotojų transliuojamas televizijos programas.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 1 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių (b. l. 7), nurodydamas, kad Lietuvos operatoriaus transliuojamos programos yra labai žemo lygio ir jo netenkina. Taip pat prašė išaiškinti kaip jis gali įsigyti ir naudotis įrenginiu ir kortele reikalinga žiūrėti televizijos kanalus užsienio kalbomis. Pravieniškių PN 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 7-2023 (b. l. 8) pareiškėjui pateiktame atsakyme nurodė naudojimosi elektros prietaisais tvarką, draudimą savavališkai prisijungti prie kabelinės televizijos ar naudotis koduotais televizijos kanalais. Taip pat išaiškino, kad Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nenumato galimybės bausmės atlikimo metu įsigyti ir su savimi turėti palydovinės televizijos kortelių ar televizoriaus priedėlių.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 2 straipsnį BVK numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. BVK 96 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 ir 4 punktuose numatyta, kad yra tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi suimtiesiems ir nuteistiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat elektros prietaisai ir kiti daiktai, kad juose nebūtų daiktų, kurių įsigijimas ir perdavimas suimtiesiems ar nuteistiesiems nėra numatytas. Nustatyta tvarka nepatikrinti elektros prietaisai ar elektros prietaisai, kurie neatitinka nustatytų techninių parametrų ar tokių parametrų neįmanoma nustatyti, taip pat elektros prietaisai, kuriuose yra daiktai, kurių įsigijimas ir perdavimas suimtiesiems ar nuteistiesiems nėra numatytas, negali būti perduoti ir parduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietų įstaigose, ir naudojami laisvės atėmimo vietų įstaigose. Aprašo II skyriuje reglamentuojami leidžiamų turėti elektros prietaisų techniniai parametrai, tarp jų, televizoriui didžiausia leistina elektros srovės galia – 100 W, įstrižainė negali būti didesnės kaip 52 cm. (Aprašo 9.4 p., 11 p.). Pagal Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, 18 priedas), 5.1 punktą nuteistiesiems leidžiama turėti televizorių, taip pat televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d.

Analizuojant nurodytą teisinį reguliavimą vertintina, kad pataisos įstaigose laikomi asmenys turi teisę naudotis ir turėti televizorių, tačiau ši teisė yra ribojama techniniais televizoriaus parametrais, o teisė turėti televizorių priedėlius yra ribojama jų įsigijimo laikotarpiu. Be to, pagal Aprašo 28.2 punktą suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiama savavališkai prisijungti prie kabelinės televizijos ar naudotis koduotais televizijos kanalais.

Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš neturėjimo galimybės matyti visus jo pageidaujamus televizijos kanalus, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja Pravieniškių PN administracijos pajungti (įrengti) nuteistųjų norimas televizijos programų rūšis, ar sudaryti sąlygas jiems matyti visus pageidaujamus televizijos kanalus. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą pareiškėjas taip pat nepateikė, nenurodė jokių konkrečių neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo) ar teisės aktų nuostatų, kurias atsakovas galėjo pažeisti, todėl nėra pagrindo neteisėtų atsakovo veiksmų konstatavimui (ABTĮ 57 str.). Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2),Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje D. prieš Jungtinę Karalystę Nr. 44362/04).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, atsiliko nuo pozityvaus gyvenimo visuomenėje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl patirtų nepatogumų, atsilikimo nuo pozityvaus gyvenimo masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, kuriuos būtų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, asmens žeminimą, kankinimą. Atsakovo pateiktoje Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 18) nurodoma, kad V. D. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl negalėjimo plėsti akiračio, adaptuotis į visuomenę, dėl negalėjimo žiūrėti kabelinės televizijos, nesikreipė. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvauja Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamose priemonėse ir renginiuose, yra sudarytas ir patvirtintas individualus nuteistojo V. D. socialinės reabilitacijos planas, buvo sudaryta galimybė pareiškėjui baigti baldų apmušėjo, dailiųjų dirbinių pynėjo kursus (b. l. 20, 21-22, 23, 24-25, 26-27). Minėtos priemonės neabejotinai padeda pareiškėjui neatsilikti nuo pozityvaus gyvenimo visuomenėje. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad vien teisės žiūrėti užsienio transliuotojų televizijos programas nesuteikimas jam atima galimybę sužinoti naujienas, kitą informaciją apie Lietuvos ir pasaulio įvykius ir vertina, kad patiriami apribojimai yra jo, kaip įkalintojo asmens statuso pasekmė, nepažeidžianti bausmės vykdymo principų ir negali būti laikomi pakankamai intensyviais, sudarančiais pagrindą neturtinės žalos pasireiškimo faktui konstatuoti.

Kaip minėta reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.