Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims S. B. (skolininkei), D. B., antstolei Indrei Klungei, dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

5. Byloje nustatyta, kad antstolės Indrės Klungės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0189/23/01547 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą 2023 m. rugpjūčio 14 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-171435 dėl 608,25 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės S. B., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.

6. Antstolė nustatė, kad skolininkės sutuoktinis gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini), todėl 2024 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktu Nr. S-24-189-32140, areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas bei CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2024 m. gruodžio 12 d. pakartotiniu patvarkymu Nr. S-24-189-32159 pasiūlė skolininkei dvidešimt dienų nuo turto arešto surašymo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka. Skolininkė tokio susitarimo per nustatytą terminą nepateikė, todėl antstolė 2025 m. sausio 29 d. siūlymu Nr. S-25-189-2656 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą per trisdešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dėl skolininkės S. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su skolininkės sutuoktiniu D. B. nustatymo.

7. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog S. B. ir D. B. santuoka yra sudaryta (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų S. B. ir D. B. santuoka nėra nutraukta, pareiškimas ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme nėra paduotas. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų įregistravę vedybinę sutartį, pasidalinę sutuoktinių turtą, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), tarp jo ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kitos išmokos bei piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad skolininkė turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, į tai, kad jos sutuoktinis D. B. gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini), į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio) nustatymo tenkintinas.

11. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininko prievolės kreditorei pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinio gaunamas pajamas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis). Taip pat išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į tas pajamas, iš kurių išieškoti nedraudžia įstatymas.

12. Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei S. B. sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

prašymą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio D. B. gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.