Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės G. V. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teisme 2018 m. kovo 30 d. buvo gauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį pareikšti:

1.1. D. B. dėl to, kad jis 2017 m. liepos 22 d. apie 2 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) V. K. vieną kartą sudavus M. K. kumščiu į apatinę veido dalį ir prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato V. K. sudavus du kartus dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam M. K. į apatinę veido dalį, sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam M. K. į apatinę veido dalį, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. K. apatinio žandikaulio abipusį lūžį kairio kampo ir dešiniojo antro - trečio dantų srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

1.2. V. K. dėl to, kad jis 2017 m. liepos 22 d. apie 2 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), , vieną kartą rankos kumščiu sudavė M. K. į apatinę veido sritį, po ko tęsdamas nusikalstamą, prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato, rankos kumščiu suduodamas pastarajam du kartus į veido sritį, o D. B. sudavus vieną kartą dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam M. K. į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam M. K. apatinio žandikaulio abipusį lūžį kairio kampo ir dešiniojo antro-trečio dantų srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Utenos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota prokurorui, motyvuojant tuo, jog surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas tenkinamas.

5. BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla gali perduodama prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą. Visų pirma, teismas, priimdamas sprendimą dėl bylos perdavimo prokurorui privalo savo sprendimą motyvuoti, nurodydamas, kodėl konstatuotų pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju pagrįstų argumentų skundžiamoje nutartyje nėra.

7. Apylinkės teismas savo sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui grindė šiais argumentais: 1) Baudžiamosios bylos medžiagoje ir kaltinamajame akte nenurodyta, kad nukentėjusysis M. K. patyrė BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas pasekmes; 2) Bylos medžiagoje nėra ekspertizės akto ar specialisto išvados (pavedimų atlikti tyrimus), o byloje esantys objektų apžiūros protokolai dėl nukentėjusiojo sužalojimų nei savo turiniu, nei forma negali būti prilyginami specialisto išvadai ar ekspertizės aktui. Objektų apžiūros protokoluose nėra nurodyta: kokia medžiaga buvo apžiūrėta ir pateikta apžiūroje dalyvavusiam specialistui; dėl kokių padarinių nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas: ar dėl netekto profesinio ar bendro darbingumo, ar dėl ilgo sirgimo; užduotų klausimų esmė ir turinys. Apžiūros protokole kalbama tik apie du smūgius, nors iš kaltinimų turinio matyti, kad buvo suduoti keturi smūgiai, taip pat iškraipyti smūgius sudavusių asmenų anketiniai duomenys; 3) Kaltinamajame akte neteisingai nurodytos svarbios faktinės aplinkybės – D. B. pateiktame kaltinime nurodoma, jog tiek D. B., tiek V. K. kumščiais sudavė M. K. į apatinę veido dalį, o apibrėžiant tuos pačius veiksmus V. K. pateiktame kaltinime, jau nurodoma, kad M. K. buvo suduota į veido sritį. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį (apatinio žandikaulio abipusis lūžis) ir abiejų kaltinamųjų kaltės nepripažinimą, skirtingas tos pačios veikos esminių faktinių aplinkybių nurodymas abiem kaltinamiesiems vertintinas kaip esminis pažeidimas, kurio teismas savo iniciatyva negali ištaisyti (BPK 256 straipsnio nuostatomis tokia teisė suteikta tik prokurorui ir nukentėjusiajam) ir jis trukdo nagrinėti bylą; 4) Kaltinamajame akte vartojamos netinkamos formuluotės, yra gramatinių klaidų; 5) kaltinamajame akte nurodyti M. K. parodymai (jų esmė, eiliškumas), prokuroro nurodomi kaip grindžiantys kaltinimą, akivaizdžiai neatitinka užfiksuotiems šio asmens liudytojo apklausos protokole esantiems parodymams; 6) Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas kaip liudytojas ir neįtrauktas į teisme apklaustinų asmenų sąrašą įvykio metu klube dirbęs apsaugos darbuotojas V. B.; 7) Esant prieštaringiems įvykį mačiusių asmenų, taip pat ir įtariamųjų parodymams, ikiteisminio tyrimo metu prieštaravimai nebuvo panaikinti, neatliktos nei akistatos, nei parodymų patikrinimai vietoje; 8) Esant akivaizdiems gynybos interesų prieštaravimams, įtariamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu atliekamų procesinių veiksmų metu (įtariamojo apklausa, supažindinimas su bylos medžiaga ir kt.), pažeidžiant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, nebuvo suteiktas gynėjas.

8. Apylinkės teismas, darydamas išvadą dėl baudžiamojoje byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumų juos siejo su BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą – padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju, iš nagrinėjamoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nes jame yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamųjų veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas – t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, kaltinime yra nurodytos ir minėto straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės, o būtent: nukentėjusiajam M. K. padarytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis kairio kampo ir dešiniojo antro – trečio dantų srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šių duomenų kaltinime aprašant minėtos veikos pasekmes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakanka. Tai, kad šiuo atveju nėra surašyta specialisto ar eksperto išvada dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto, nėra pagrindas konstatuoti esminį kaltinamojo akto trūkumą. Pritartina prokurorės skunde nurodomiems argumentams, jog pagal BPK 90 straipsnio 2 dalies, 207 straipsnio nuostatas procese yra numatyta galimybė apklausti specialistą dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio pateikiant jam medicininius dokumentus, o specialistui juos apžiūrėjus ir įvertinus, jo išvada gali būti įrašyta į tyrimo veiksmo protokolą, kurį specialistas turi pasirašyti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (1 t., b. l. 104). Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo apylinkės teismas, objektų apžiūros protokoluose yra nurodyta, kokius duomenis specialistas apžiūrėjo – t. y. nurodyta, jog buvo apžiūrėti nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, jų kopijos yra pridėtos prie apžiūrų protokolų, taip pat nurodyta dėl kokių padarinių nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos nagrinėjimo metu iškylus abejonėms ar neaiškumams dėl pateiktos specialisto išvados (kokiu pagrindu, kokiais duomenimis vadovaujantis ji buvo padaryta ir kt., keliamų skundžiamoje nutartyje), teismas turi procesines galimybes jas išsiaiškinti bylos nagrinėjimo teisme metu tiek apklausiant specialistą, tiek atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti esminį kaltinamojo akto trūkumą.

8.1. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie kitus skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo nurodomus ir įvardijamus esminius kaltinamojo akto trūkumus (tai, kad kaltinimuose D. B. ir V. K. dėl tos pačios veikos skirtingai nurodomos aplinkybės apie nukentėjusiajam suduotus smūgius (t. y. ar nukentėjusiajam buvo suduota į „apatinę veido dalį“ ar į „veido sritį“); dėl kaltinimuose vartojamų netinkamų formuluočių, gramatinių klaidų; nukentėjusiojo M. K. parodymų, nurodytų kaltinamajame akte neatitikimo su jo parodymais, nurodytais liudytojo apklausos protokole; dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp kaltinamųjų ir kitų, įvykį mačiusių apklaustų asmenų parodymų, neatliktos akistatos, parodymų patikrinimai vietoje ir kt.).

8.2. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.

8.3. Niekaip negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bylos negalima nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas apsaugos darbuotojas V. B., jis neįtrauktas į apklaustinų teisme asmenų sąrašą. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog teismas negali būti saistomas prokuroro surašytu kviestinų asmenų sąrašu, o perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pats nusprendžia, kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus (BPK 233 straipsnio 3 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, yra neteisingi, nepagrįsti skundžiamos teismo nutarties argumentai, jog pažeidimo esmė yra ir ta, jog V. B. byloje neįtrauktas į teisiamajame posėdyje apklaustinų asmenų sąrašą. Taip pat pripažįstamas pagrįstu prokurorės argumentas ir dėl liudytojo P. M., kuris šiuo metu yra pilnametis, apklausos, kadangi konkretus procesinis veiksmas atliekamas laikantis tuo metu galiojančių taisyklių ir jokio įstatymo draudimo apklausti šį asmenį nėra.

8.4. Teismo nutartyje konstatuotas būtinojo gynėjo skyrimo reikalavimo pažeidimas. Nors pagrįstai prokurorė nurodo, jog teismo nutartyje klaidingai nurodytas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, tačiau iš teismo argumentų visiškai aišku, jog konstatuojamas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas. Akivaizdu, jog šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog tarp kaltinamųjų yra akivaizdūs gynybos prieštaravimai ir V. B. nuo pat pirmosios įtariamojo apklausos turėjo gynėją. Tačiau konstatuoti, jog kaltinamojo V. K. teisės šiuo aspektu buvo esmingai pažeistos, negalima, kadangi prieštaravimai paaiškėjo vėliau – V. K. gynėjo atsisakė ir buvo apklaustas 2017–10–12 (b. l. 119, 2 tomas), kai D. B. pirmoji apklausa įvyko 2018–01–30 (b. l. 175-178, 2 tomas). Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje situacijos, kuomet iš pradžių nedalyvaujant gynėjui buvo paklaustas V. K., o po to V. B., pakeisti nebėra galimybės. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, jog nurodytas trūkumas yra esminis, tuo labiau trukdantis nagrinėti bylą teisme, nėra pagrindo. Juolab, jog teismas turi galimybes išspręsti visus klausimus susijusius su kaltinamojo V. K. teisių apsauga, skiriant gynėją bei vertinant su kaltinamuoju V. K. atliktus procesinius veiksmus priimant procesinį sprendimą.

9. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas nenurodė pagrįstų argumentų dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio numatytiems reikalavimams ar motyvų dėl kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės G. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. B., V. K. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.