- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-314/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Ūkio bankas“
- Ieškovas
- Kauno futbolo
- Atsakovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Linas Jakas, Ingrida Vinklerytė, Kazimieras Motieka
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,
dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams Kazimierui Motiekai, Gintautui Černiauskui, Romualdui Kontrimui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno futbolo ir beisbolo klubo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2216-798/2010 pagal ieškovo Kauno futbolo ir beisbolo klubo ieškinį atsakovui Lietuvos futbolo federacijai dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo akcinė bendrovė „Ūkio bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad ieškovui Kauno futbolo ir beisbolo klubui (toliau – FBK „Kaunas“) dėl atsakovo Lietuvos futbolo federacijos (toliau – LFF) veiksmų buvo padaryta didžiulė materialinė žala. Ieškovas negavo 7 500 000,00 Lt paramos iš paramos davėjo AB „Ūkio bankas“ (toliau – bankas) bei patyrė 2 222 719,88 Lt nuostolių, nes dešimt anksčiau ieškovo įsigytų žaidėjų dėl finansinės paramos netekimo nutraukė kontraktus su ieškovu. Iš viso dėl atsakovų veiksmų ieškovui buvo padaryti 9 722 179,88 Lt nuostolių negautų pajamų forma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu FBK „Kaunas“ ieškinį atmetė. Šį sprendimą grindė tokiais argumentais:
1. 2008 m. lapkričio 28 d. ieškovas pasirašė motyvuotą Kreipimąsi, kuriuo pats atsisakė suteiktos teisės rungtyniauti LFF čempionatuose.
2. Remiantis LFF įstatais ir LFF varžybų nuostatais, sprendimo dėl klubų priėmimo į atitinkamas LFF varžybas priėmimas patenka į LFF Vykdomojo komiteto kompetenciją. 2009 m. kovo 27 d. LFF Vykdomasis komitetas sprendė dėl 2009 m. kovo 19 d. FBK „Kaunas“ išreikšto noro dalyvauti 2009 m. LFF I lygos varžybose bei priėmė sprendimą FBK „Kaunas“ prašymo netenkinti, taip atsisakant FBK „Kaunas“ priimti dalyvauti LFF I lygos varžybose. Todėl ieškovo argumentas, kad nebuvo vadovautasi 2008 metų LFF varžybų nuostatų 6 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, ieškovas pripažino 2009 m. kovo 27 d. LFF Vykdomojo komiteto sprendimą, nes žaidė LFF žemesnėje II lygoje.
3. Ieškovas neįrodė metinės paramos teikimo ir nepateikė duomenų, kokiu lokaliniu norminiu aktu bankas priėmė sprendimą suteikti 2009 m. 12,5 litų paramą FBK „Kaunas“.
4. Banko vardu pasirašęs 2009 m. balandžio 14 d. atsakymą ieškovui G. U. buvo ir šiuo metu yra ieškovo FBK „Kaunas“ prezidentas. Kadangi paramos davėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo, tai žalos padarymas pačiam sau nesukuria prievolės, nes kreditorius ir skolininkas sutampa.
5. Ieškovas negalėjo patirti žalos negautos naudos forma, nes atsakovo veiksmai buvo teisėti ir pats ieškovas atsisakė dalyvauti atsakovo rengiamose varžybose, o pati skiriama parama išimtinai priklauso tik nuo paramos davėjo- banko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad, ieškovas pasirašęs Kreipimąsi, kartu atsisakė suteiktos teisės rungtyniauti LFF čempionatuose. Ši išvada yra nepagrįsta, nes neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas pripažino 2009 m. kovo 27 d. LFF Vykdomojo komiteto sprendimą, nes žaidė LFF žemesnėje II lygoje. Ieškovas 2009 m. žaidė II lygos pirmenybėse, nes saugojo savo galimybę apskritai dalyvauti 2009 m. futbolo čempionate, o ne dėl teismo nurodytų priežasčių. Taip pat teismas, konstatavęs ankščiau minėtas aplinkybes, atitinkamai nepagrįstai atmetė ieškovo argumentą dėl nesivadovavimo 2008 metų LFF varžybų nuostatų 6 punktu.
3. Ieškovas pateikė teismui visas paramos sutartis, kurios su banku buvo sudarytos 2008 m. Taip pat pateikė banko oficialų raštą, kuris laikytinas lokaliniu norminiu aktu ir kuriuo bankas informavo apie savo sprendimą sumažinti 2009 m. paramą ieškovui nuo 12,5 mln. litų iki 5 mln. litų dėl jo pervedimo į II lygą. Šie įrodymai leidžia vertinti kaip nepagrįstą teismo argumentą, jog ieškovas neįrodė metinės paramos teikimo ir nepateikė duomenų, kokiu lokaliniu norminiu aktu bankas priėmė sprendimą 2009 m. ieškovui suteikti 12,5 mln. litų paramą.
4. Neaišku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. U. šiuo metu yra FBK „Kaunas“ prezidentas. Byloje apie šią aplinkybę duomenų nėra. Taigi laikytina, kad minėtas argumentas nėra pagrįstas įrodymais ir neatitinka tikrovės.
5. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė didelę materialinę žalą negautos naudos forma t. y. bankas paramą ieškovui sumažino nuo 12,5 mln. litų iki 5 mln. litų, iš FBK „Kaunas“ pasitraukė 10 žaidėjų, dėl kurių nepanaudojimo buvo patirta 2 222 719,88 Lt nuostolių. Šios aplinkybės lemia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas negalėjo patirti žalos negautos naudos forma, nes atsakovo veiksmai buvo teisėti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas atkartojo faktines bylos aplinkybes ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš privalomų CK įtvirtintų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kas pagrindžia jo ieškinio bei apeliacinio skundo nepagrįstumą.
Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad jis mano, jog apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovo LFF įgalinimų viršijimo perkeliant į žemesnę lygą, yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovas FBK „Kaunas“ teigia, kad dėl LFF veiksmų, kuriais buvo uždrausta klubui dalyvauti 2009 m. pirmosios lygos futbolo varžybose, jis patyrė 7,5 mln. nuostolių, nes rėmėjas AB „Ūkio bankas“ neskyrė šio dydžio finansinės paramos. Taip pat teigia, kad dėl sumažintos finansinės paramos klubas buvo priverstas nutraukti kontraktus su dešimčia žaidėjų ir dėl to papildomai patyrė 2 222 719,88 Lt žalą.
Dėl LFF Vykdomojo komiteto sprendimo
LFF yra viešasis juridinis asmuo, savanorystės pagrindu vienijantis juridinius asmenis ir turintis tikslą koordinuoti šių juridinių asmenų veiklą bei tenkinti jų ir įstatuose nustatytus viešuosius interesus – LFF įstatų ir kitų vidinių dokumentų pagrindu. Šiuos tikslus federacija įgyvendina per Vykdomąjį komitetą, kurio konkrečios funkcijos yra apibrėžtos LFF įstatų 34 str. Būtent Vykdomajam komitetui yra pavesta organizuoti futbolo varžybas įvairiuose lygiuose ir nustatyti dalyvaujančių komandų skaičių, varžybų vietas ir skaičių, tvirtinti varžybų nuostatus (LFF įstatų 34 str. 1 d.).
Ieškovas aiškina, kad 2009 m. Lietuvos futbolo federacijos varžybų nuostatų 8 p. jam suteikė teisę, atsisakius dalyvauti 2009 m. A lygos čempionate, žaisti Futbolo federacijos pirmosios lygos varžybose.
Minėtų nuostatų 6 p. numato, kad kiekvienas futbolo klubas, kurio komanda sportiniais pasiekimais įgijo teisę dalyvauti LFF varžybose, čempionatuose ar pirmenybėse, privalo pateikti federacijai oficialų rašytinį sutikimą dalyvauti atitinkamose varžybose. Pagal nuostatų 7 p. reikalavimus klubas šios teisės netenka, jeigu pareiškia nedalyvausiantis atitinkamose LFF varžybose įgyvendindamas savo sportinius pasiekimus. Tokio klubo komanda pereina į žemesnę lygą (nuostatų 8 p.), tačiau teisės dalyvauti LFF varžybose atsisakymas ir suteikimas įvyksta paskutinis iš visų įvykių t. y. po visų sportinių įvykių, darančių įtaką teisei dalyvauti LFF varžybose kitame sezone paskirstymui (nuostatų 9 p.). Iš paminėtų nuostatų turinio seka, kad klubui atsisakius žaisti A lygos čempionate jo perėjimas į žemesnę lygą nereiškia perėjimo į pirmąją lygą.
LFF varžybų nuostatų 198 p. numato, kad visus ginčijamus atvejus, kurių nereguliuoja nuostatai, sprendžia Vykdomasis komitetas, kurio sprendimai yra galutiniai. Dėl šios priežasties atitinkamai Vykdomasis komitetas 2009 m. kovo 27 d., savo kompetencijos ribose, nusprendė netenkinti FBK „Kaunas“ pareikšto noro dalyvauti 2009 m. LFF pirmosios lygos varžybose. Pagal galiojančią LFF įstatuose bei futbolo varžybų nuostatuose numatytą ginčų nagrinėjimo tvarką ir remiantis Lietuvos Respublikos CK 282 str. 4 d., apeliantas turėjo teisę ginčyti minėtą Vykdomojo komiteto sprendimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pasibaigus apskundimo terminui LFF Vykdomojo komiteto sprendimas įsigaliojo, ieškovas jį įvykdė, nes pagal minėtą sprendimą 2009 m. sezone žaidė antrojoje lygoje.
Apeliantas teigia, kad šį ginčą sprendė LFF generalinis direktorius, pateikdamas FBK „Kaunas“ 2009 m. balandžio 7 d. atsakymą, ir tokiu būdu viršijo jam suteiktą LFF įstatais kompetenciją. Iš minėto atsakymo turinio seka, kad LFF generalinis direktorius jokių papildomų sprendimų nepriėmė, o tik konstatavo padėtį po Vykdomojo komiteto sprendimo, kuriuo buvo nepatenkintas FBK „Kaunas“ prašymas žaisti 2009 m. sezone pirmojoje futbolo lygoje, t. y., kad nesant galimybių klubui žaisti pirmojoje lygoje, gali dalyvauti žemesnių futbolo lygų varžybose.
Remiantis visomis išdėstytomis aplinkybėmis, vertintina, kad visi apelianto argumentai, susiję su LFF Vykdomojo komiteto sprendimo nepagrįstumu, neteisėtumu, yra nepagrįsti.
Dėl reikalavimo atlyginti 7,5 mln. žalą
Remiantis CK 6.247 str. nuostatomis, atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų – veikimo ar neveikimo, rezultatu.
Jokie pateikti dokumentai nepatvirtina apie išankstinį AB „Ūkio bankas“ ketinimą skirti FBK „Kaunas“ 2009 m. 12,5 mln. finansinę paramą, kuri priklausytų nuo klubo dalyvavimo atitinkamoje futbolo lygoje, išskyrus 2009 m. balandžio 14 d. AB ,,Ūkio bankas“ raštą, adresuotą FBK „Kaunas“, kuriame nurodyta, kad dėl klubo nežaidimo 2009 m. pirmosios lygos čempionate, 2009 m. numatytas paramos dydis bus sumažintas nuo 12,5 mln. iki 5 mln. litų (b. l. 11-12). Raštą pasirašė klubo valdybos pirmininkas G. U., kuris yra ir FBK „Kaunas“ prezidentas (b. l. 13-15, t. 2). Ieškovas nepateikė atitinkamo kolegialaus AB „Ūkio bankas“ organo sprendimo skirti 2009 m. FBK Kaunas 12,5 mln. paramą.
Iš LFF Vykdomojo komiteto 2009 m. kovo 6 d. protokolo matyti, kad FBK „Kaunas“ turėjo licenciją žaisti ,,A“ lygoje 2009 m. t. y. atitiko šiai futbolo lygai keliamus reikalavimus (b. l. 13-16, t. 1). Šiuo požiūriu, jeigu gaunamos finansinės paramos dydis priklausė, kaip teigia ieškovas, nuo FBK „Kaunas“ vietos LFF atitinkamoje lygoje, jis turėjo teisę gauti maksimalią finansinę paramą iš AB „Ūkio bankas“, tačiau, atsisakęs žaisti ,,A“ lygoje (b. l. 19, t. 1), klubas prisiėmė visas iš šio atsisakymo kylančias pasekmes, o kartu ir dėl sumažėjusios finansinės paramos.
Pastebėtina, kad pagal pateiktas paramos sutartis (pvz. Nr. 60-129/2009 m. kovo 24 d., Nr. 60-107/2009 m. kovo 16 d., Nr. 60-79/2009 m. vasario 27 d. ir kt. b. l. 65-113, t. 1) paramos gavėjas asociacija ,,Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ finansinę atitinkamo dydžio paramą iš AB „Ūkio bankas“ gauna futbolo veiklai vystyti pagal paramos gavėjo 2009 m. veiklos vystymo programą t. y. ši parama nėra susijusi su ieškovo dalyvavimu atitinkamoje Lietuvos futbolo federacijos lygoje.
Dėl visų išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra priežastinio ryšio tarp LFF Vykdomojo komiteto 2009 m. kovo 27 d. sprendimo ir FBK „Kaunas“ reikalaujamų priteisti 7,5 mln. litų žalos, nes iki šio sprendimo priėmimo momento tokio dydžio finansinės paramos sutartys nebuvo sudarytos. Atitinkamai teisėjų kolegija sutinka su LFF išdėstyta nuomone dėl 7,5 mln. litų, kad tokio dydžio žalos priteisimas iš LFF negali būti tenkinamas ne tik dėl to, kad futbolo federacija neatliko neteisėtų veiksmų ir kad ieškovas realiai reikalaujamos žalos nepatyrė, bet ir dėl to, kad, net ir nustačius LFF neteisėtų veiksmų atlikimo bei minėtos žalos patyrimo faktus, tarp šių veiksmų ir žalos neegzistuotų priežastinis ryšys. Kartu yra pagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas reikalaujamą priteisti 7,5 mln. litų žalą laiko negautomis pajamomis, todėl jis privalėjo įrodyti nuostolių patirtų negautos naudos forma dydį ir priežastinį ryšį su kalto asmens neteisėtais veiksmais.
Be to, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, įstatymų leidėjas paramos sutartį laiko viena iš dovanojimo sutarčių rūšių (CK 6. 465, 6.476 str.). Lietuvos Respublikos labdaros įstatymas paramą apibūdina kaip paramos tiekėjo savanorišką ir neatlygintiną paramos dalyvių teikimą paramos gavėjams atitinkančiais tikslais ir būdais. Įstatymo prasme, dovanojimo sutartis, kaip ir paramos sutartis, yra realinė t. y. laikoma sudaryta tik nuo atitinkamo turto ar turtinės teisės perdavimo momento. Tai pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje nurodoma, kad dovanojimo sutarčiai atsirasti nepakanka laikytis tik jos sudarymo formos, bet dovanotojas privalo realiai perduoti dovanotą turtą apdovanotojų nuosavybėn. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civ. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-199/2007). Iš byloje esančių sutarčių, kurių pagrindu FBK „Kaunas“ gaudavo finansinę paramą, turinio tai pat seka, kad finansinė parama yra savanoriška ir neatlygintina.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir atitinkamas įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog FBK „Kaunas“ negalėjo patirti žalos negautos naudos forma, nes AB „Ūkio bankas“ neturėjo pareigos teikti tokios paramos, o ieškovas ir nepateikė įrodymų, kad bankas tokią paramą būtų suteikęs, jeigu FBK „Kaunas“ būtų dalyvavęs LFF pirmosios lygos futbolo varžybose.
Dėl 2 222 719,88 Lt priteisimo
Ieškovas nurodyto dydžio nuostolius kildina iš 2009 m. kovo 27 d. LFF sprendimo, kuris neleido FBK „Kaunas“ žaisti pirmojoje futbolo lygoje, kas neva sąlygojo AB „Ūkio bankas“ spendimą sumažinti klubui finansinės paramos dydį. Ieškovas nurodo, kad, sumažėjus finansavimui, daugelis FBK „Kaunas“ žaidėjų nutraukė kontraktus su klubu. Dėl šios priežasties nuostolių atsiradimo momentas turėtų būti LFF Vykdomojo komiteto priimto sprendimo diena – 2009 m. kovo 27 d. Ieškovas nepateikė žaidėjų įgijimo kainų bei atitinkamų sumų pagal kontrakto sutartis mokėjimo įrodymų. Šios aplinkybės yra svarbios dėl to, kad minėtų žaidėjų kontraktų nepanaudotos vertės nuostoliai yra skaičiuojami atsižvelgiant į žaidėjų įgijimo kainą, kontraktų įsigaliojimo ir pabaigos momentus. Ieškovas šių duomenų nepateikė, todėl neįrodė nuostolių, kurie jo teigimu pasireiškia nepanaudotų žaidėjų verte, dydžio. Vertinant byloje esančius dokumentus dėl nutrauktų kontraktų su klubo žaidėjais, juose nėra užfiksuota, kad kontraktai nutraukiami dėl priežasčių, susijusių su minėtu futbolo federacijos Vykdomojo komiteto priimtu sprendimu.
Konkrečiai 2009 m. kovo 18 d. nutraukta sportinės veiklos sutartis su M. H. (b. l. 114-118, t. 1), 2009 m. balandžio 1 d. su Š. D. (b. l. 116-117, t. 1) ir su S. A. (b. l. 118-119, t. 1), 2009 m. kovo 17 d. su R. P. R. L. (b. l. 120-121, t. 1).
Šiose sutartyse nurodyta, kad klubas šiems futbolo žaidėjams neturi jokių finansinių įsipareigojimų ir su šiais žaidėjais atsiskaito sutarties (kontrakto) nutraukimo dieną. Su žaidėju D. Č. atsiskaityta pagal 2006 m. rugpjūčio 7 d. kontraktą 2009 m. liepos 31 d. (b. l. 122-132, t. 1), su žaidėju K. A. pagal 2007 m. sausio 1 d. kontraktą atsiskaityta 2010 m. gruodžio 1 d. (b. l. 133-145, t. 1), su žaidėju S. M. futbolo federacijos drausmės komiteto 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą, atsižvelgiant į S. M. prašymą dėl Sporto veiklos sutarties nutraukimo, sutartis nutraukta 2009 m. balandžio 28 d. (b. l. 162), nes klubas laiku neatsiskaitė su žaidėju už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d.
Su žaidėju L. A. pagal 2008 m. vasario 29 d. kontraktą sutartis nutraukta 2009 m. balandžio 20 d. (b. l. 163-175, t. 1), su žaidėju P. M. pagal 2006 m. gruodžio 22 d. tarpininkavimo sutartį ir pagal 2009 m. kovo 9 d. susitarimą sutartis nutraukta šalių susitarimu (b. l. 176-187 t. 1).
Su žaidėju A. B. pagal 2006 m. gruodžio 1 d. kontraktą, jis nutrauktas 2009 m. balandžio 1 d. (b. l. 9, t. 1), su žaidėju D. Š. pagal 2006 m. sausio mėn. 3 d. sudarytą sportinės veiklos sutartį kontraktas nutrauktas šalių susitarimu 2009 m. balandžio 1 d. (b. l. 197-198, t. 1).
Akivaizdu, kad kontraktai su minėtais klubo žaidėjais buvo nutraukti dėl kitų priežasčių negu nurodo ieškovas t. y. vykdant įsipareigojimus pagal kontraktus. Kontraktų nutraukimo su LFF veikla ir su minėtu 2009 m. kovo 27 d. sprendimu nesieja priežastinis ryšys. Ši išvada darytina ir iš FBK „Kaunas“ prezidento G. U. 2009 m. kovo 20 d. spaudos konferencijoje išsakytos klubo pozicijos, kad klubas neturi finansinių problemų, tačiau kai kurie žaidėjai pareiškė norą žaisti kitur, t. y. kituose klubuose (b. l. 81-84).
FBK „Kaunas“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. CPK 327 str. 1 d. nustato apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą, jeigu yra nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai ir neatskleista bylos esmė. Ieškovas sutinka, kad byloje yra surinkti visi jo reikalavimus pagrindžiantys dokumentai, apeliacinės instancijos teisme nepateikė naujų dokumentų, kurie gali būti pateikti laikantis CPK 314 str. reikalavimų. Nenurodė ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kaip minėta, atsižvelgiant į CPK 329 str. 1 d. nuostatas, byla gali būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai padarytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes jo kompetencija leidžia ištaisyti tiek fakto, tiek ir teisės taikymo klaidas, o tokių aplinkybių apeliantas nenurodė.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 236 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.