Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-218-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
A6.-218-961/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00312-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
N. A.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Laurynas Purlys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-218-961/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00312-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. A. (N. A.) įgaliotajam atstovui advokatui Laurynui Purliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. A., a. k. (duomenys neskelbtini), bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie nemokios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. to nepadarė, neįvykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos nemokaus juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo yra nemokus. Tuo pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. A. įgaliotasis atstovas advokatas Laurynas Purlys teismui paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonė, kūrusi programinę įrangą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, susijusią su kriptovaliutų administravimu. Iš esmės buvo kuriama kriptovaliutų piniginė, kurioje asmuo galėtų atlikti įvairius su kriptovaliutomis susijusius veiksmus: įsigijimo, pardavimo ir pan. Įmonės gyvavimo laikotarpiu įmonėje buvo įdarbinta iki 13 darbuotojų. Bendrovė turėjo didelių planų dėl kuriamos specifinės programos. Dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių: koronoviruso, pandemijos, su ja susijusių finansinių iššūkių bei pastarųjų sąlygoto stipriai kritusio susidomėjimo kriptovaliutomis projektas įstrigo ir nebuvo iki galo išvystytas. To pasėkoje nuo 2020 m. pradžios buvo mažinamas darbuotojų skaičius ir ūkinė komercinė veikla 2021 m. vasarą apskritai sustojo. 2021 m. bendrovė turėjo nepabaigtą programinę įrangą, į kurią buvo įdėta daug darbo ir laiko, ir kuri turėjo tam tikrą materialinę vertę. Bendrovės vadovas N. A. 2020 m. laikotarpiu aktyviai ieškojo galimybių parduoti ne iki galo išplėtotą programinę įrangą. Buvo tikimasi iš tokio sandorio gauti lėšų, kurias po to bus galima panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, įskaitant ir VMI. Produkto pirkėjas yra specifinis, jo paieškos užtrunka, reikia pristatinėti produktą. Tuo tikslu buvo komunikuojama su verslininkais, startuolių bendruomene. Buvo tikimasi parduoti produktą už sumą, viršijančią kelis šimtus tūkstančių eurų. Derybos buvo vedamos ir labiausiai pasistūmėjusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo siekiama parduoti kuriamą produktą už didelę sumą. Tačiau galiausiai minėta bendrovė 2021 m. gruodžio 7 d. atsisakė planų įsigyti kuriamą visą programinę įrangą, sutiko pirkti tik atskiras produkto dalis, kurioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar ir būtų turėjusi atlikti adaptavimo darbus, ir tai patvirtino raštu (pateikė teismui šią aplinkybę liudijantį pranešimą). Siūlomas sandoris nebuvo sudarytas dėl pasiūlytų nepriimtinų pardavimo sąlygų (adaptavimo darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų pajėgusi atlikti dėl trūkstamų žmogiškųjų ir finansinių resursų) ir pernelyg mažos kainos. Tokiu būdu bendrovės vadovo pastangos rezultatų nedavė, operatyviai pirkėjo kuriamai programinei įrangai rasti nepavyko. Galimai tai būtų pavykę padaryti per ilgesnį laikotarpį. Bet tam užkirto kelią VMI inicijuotas bankroto procesas. Bendrovės vadovas nesikreipė dėl bankroto inicijavimo, nes stengėsi rasti išeitį ir tikėjosi išspręsti susiklosčiusią situaciją, rasdamas pirkėją kuriamam produktui ir iš sandorio lėšų padengti kreditorių reikalavimus. N. A. nekvestionuoja, jog formaliai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo galima pateikti anksčiau, tačiau prašo atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes. Pirma, jis sąžiningai elgėsi kaip bendrovės vadovas ir jokių savo kaip bendrovės vadovo pareigų nepažeidė. Antra, įsiskolinimas VMI susidarė ne todėl, kad bendrovė piktybiškai nemokėjo mokesčių, jų vengė, o todėl, kad VMI atliko bendrovės PVM perskaičiavimą ir tokiu būdu nustatė, kad bendrovė turi mokestinę prievolę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai manė, kad jokio įsiskolinimo VMI ji neturi. Šia apimtimi bendrovės vadovo veiksmuose taip pat nebuvo jokio nesąžiningumo dėl PVM nesumokėjimo. Vėlesnį mokesčių nesumokėjimą lėmė objektyvios aplinkybės, kad bendrovė, sužinojusi apie mokestinę prievolę, jokios veiklos nebevykdė ir nebeturėjo galimybių ją įvykdyti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusižengimo sudėtis – atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą – šiuo atveju pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Tačiau laikotarpis, kuriuo N. A. kaltinamas uždelsęs imtis atitinkamų veiksmų, yra pakankamai trumpas – tik keletas mėnesių, nes VMI savo pareiškime nurodo, jog sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo buvo priimtas 2021 m. spalio 19 d., o jau 2021 m. gruodžio 27 d. pati VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tie du mėnesiai situacijos niekaip nepakeitė, nepablogino. Jokių naujų mokestinių prievolių biudžetui neatsirado, bendrovės mokestinės prievolės per šį laikotarpį niekaip nepadidėjo. Bendrovės vadovo veiksmai jokių neigiamų veiksmų kreditoriui nesukėlė, nes kreditoriniai įsipareigojimai nebuvo didinami, jie nesikeitė. Net inicijavus bankroto bylą anksčiau, VMI būtų tokioje pačioje padėtyje, kaip ir dabar. Jokių naujų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių neatsirado, jų sąrašas neišsiplėtė. Vadovo veiksmuose nebuvo tyčios, kaip nusižengimo požymio. Prašo atsižvelgti į N. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kadangi jis tikrai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, aktyviai ieškojo būdų, kaip įsiskolinimą padengti; į jo asmenybę, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplinkybes, susijusias su bendrovės vadovo pareigų vykdymu. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti N. A. nuobaudos arba paskirti ženkliai švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Nagrinėjamu atveju net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos skyrimas neatitiktų byloje susiklosčiusios specifikos bei teisingumo ir protingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be paties N. A. įgaliotojo atstovo paaiškinimo, įrodytas byloje esančia medžiaga, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu bei pateiktais pareiškimo priedais, patvirtinančiais jame išdėstytą informaciją:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), registruota adresu (duomenys neskelbtini), įsteigta 2014 m. kovo 12 d., veiklos pobūdis — duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla; kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla. Įmonės vadovas N. A. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 21 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė (Pridėtinės vertės mokesčio) nepriemoka yra 47.782,20 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė, pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2021 m. vasario mėnesį. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo pateiktas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, 2021 m. spalio 19 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto. 47782,20 Eur mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

VMI 2021 m. gruodžio 27 d. pareiškimu Nr. (23.28-08-1 Mr) RNA-46486 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. EB2-1418-432/2022 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2022 m. vasario 23 d.

Kad bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už trejus metus, taigi bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas. Bendrovė nuo 2021 m. kovo 4 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nekilnojamojo turto bendrovė neturi. VĮ Regitros duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 27 d. duomenimis, buvo vykdoma 1 išieškojimo byla 47 782,20 Eur sumai.

Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Bendrovė turto neturi. VMI manymu, N. A. apie bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma gavus VMI 2021 m. rugsėjo 30 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). N. A. bendrovės vadovu dirbo nuo 2014 m. kovo 12 d., taigi bendrovė tapo nemokia jam vadovaujant.

Remdamiesi išdėstytu daro išvadą, kad N. A. vėliausiai nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks.

Bendrovės vadovas N. A., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. N. A. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas neneigė, jog 2021 m. perskaičiavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtiną PVM ir pateikus patikslintą PVM deklaraciją ir atsiradus mokestinei prievolei, bendrovės ūkinė ir komercinė veikla jau buvo nutrūkusi, darbuotojų ir turto įmonė nebeturėjo, tad bendrovė nebeturėjo jokių galimybių iš savo resursų sumokėti įsiskolinimą. Bendrovės vadovo delsimą inicijuoti bankroto procedūrą aiškino tuo, kad vis dar buvo tikimasi rasti pirkėją bendrovės vystytam, bet nebaigtam produktui – programinei įrangai, o pelningai pardavus kuriamą programą, būtų buvę padengti visi įsiskolinimai. Bendrovės negalėjimą pabaigti vystomo produkto siejo su pandemijos metu kilusiais iššūkiais. Apeliavo, jog tik 2021 m. rugsėjį buvo pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. O bankroto byla iškelta vos po kelių mėnesių, tad ženkliai VMI kaip kreditoriaus interesai nenukentėjo, nes per šį laikotarpį nei bendrovės finansinė padėtis, nei turimi įsiskolinimai nekito.

Tačiau iš VMI pareiškime pateiktų duomenų bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties (byla Nr. eB2-1418-432/2022) turinio matyti, jog bendrovės finansinė padėtis buvo bloga žymiai anksčiau, nei kilo pareiga atsiskaityti su VMI 2021 m. (Pareiga mokėti 47782,20 Eur PVM atsirado bendrovei pateikus PVM deklaraciją už 2021 m. vasario mėnesį). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo (nuo 2019 metų) neteikė finansinių ataskaitų. Iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos nei už 2019 m., nei už 2020 m. Dar pagal 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovės balanse nurodyti įsipareigojimai (873 175 Eur) gerokai viršijo turimo turto vertę (615 284 Eur). Bendrovės įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę ir 2017 m. balanso duomenimis.

2021 m. bendrovė, valstybės registrų duomenimis, nebeturėjo jokio nuosavybės teise registruoto turto, neturėjo jokių darbuotojų ir bankroto byloje neteikė jokių duomenų, kad vykdytų bent kokią komercinę, ūkinę veiklą. Nors buvo teigiama, kad bendrovės kuriamas produktas, nors ir nebaigtas, yra kelių šimtų tūkstančių eurų vertės, teismui nepateikta jokių tai patvirtinančių duomenų (derybinių pasiūlymų ar pan.), vieninteliame teismui pateiktame 2021 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlyme įvardijama galimo sandorio suma yra 15 900 Eur, kai vien įsiskolinimas VMI yra 47 782 Eur, tuo tarpu visa įsiskolinimų kreditoriams suma civilinės bylos eB2-1418-432/2022 duomenimis, yra mažiausiai 227 561,38 Eur. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotojo atstovo teigimu, bendrovės kuriamai programinei įrangai aktyviai buvo ieškoma pirkėjo dar nuo 2020 metų, tačiau nesėkmingai.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo paaiškinimų matyti, jog bendrovės veikla jau visiškai buvo nutrūkusi 2021 m. vasarą. Priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus VMI pradėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. išsiųsdama nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų. Teismo vertinimu, tuo momentu bendrovės vadovui turėjo būti aišku, kad bendrovės veikla žlugusi, jos skolos siekia kelis šimtus tūkstančių ir atsiskaityti su kreditoriais nebepavyks. Tai, kad tarp mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų ir bankroto bylos iškėlimo yra nedidelis laiko tarpas, per kurį kreditoriaus interesams negalėjo būti padaryta žymi žala, yra ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o pačios VMI nuopelnas, kadangi ši nedelsdama inicijavo bankroto procedūrą bendrovei.

Nors buvo teigiama, kad N. A. tikėjosi sudaryti sandorį dėl bendrovės kuriamos programos pardavimo ir gauti lėšų, pakankamų atsiskaityti su visais kreditoriais, vis tik nesuprantama, kodėl tokiu atveju jis kaip rūpestingas bendrovės vadovas nesikreipė į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, jei iš tiesų turėjo realių vilčių atstatyti bendrovės mokumą.

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad bendrovės vadovas stengėsi parduoti kuriamą produktą ir gauti lėšų įsiskolinimams padengti ir jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti kreditorių interesus. Tačiau administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai viršijo turimą turtą dar nuo 2017 - 2018 m., per 2020 metus bendrovės darbuotojų (apdraustųjų) sumažėjo nuo trylikos iki vieno, 2021 m. jų neliko visai, nuo 2020 m. stabiliai auga socialinio draudimo skola, paskutinius gyvavimo metus įmonė, nepaisant pardavimo pajamų, veikė nuostolingai (duomenys iš Rekvizitai.lt tinklapio), tad mokestinės prievolės atsiradimo metu (2021 m.) turėjo būti aišku, jog bendrovė yra nemoki, ūkinės-komercinės veiklos nebevykdo ir mokumo atkurti galimybių nebeturi, vienintelė viltis atsiskaityti su kreditoriais yra nebaigto sukurti produkto pardavimas, tačiau pastangos parduoti produktą nebuvo sėkmingos dar nuo 2020 m. Nepaisant šių aplinkybių, N. A. neveikė kaip rūpestingas, atsakingas įmonės vadovas, kadangi nesistengė bendradarbiauti su VMI (stambiausiu savo kreditoriumi) ir tartis dėl galimybių išdėstyti, atidėti ar pratęsti mokėjimus, kas verčia teismą abejoti, jog bendrovės administracija manė, kad yra pajėgi gauti pajamų ir atsiskaityti su VMI.

Juridinių asmenų registro duomenimis, N. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas eina nuo 2014 m. kovo 12 d. Jam, kaip bendrovės vadovui, neabejotinai buvo žinoma jos finansinė situacija ir finansinių įsipareigojimų dydžiai. Bendrovė akivaizdžiai nebuvo pajėgi sumokėti mokestinės nepriemokos. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartimi, kuria tenkintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo konstatuota, jog vertinant atsakovo (ne)mokumą pagal balanso testą, atsakovas laikytinas nemokiu. Vertinant atsakovo (ne)mokumą likvidumo testo aspektu matyti, kad atsakovo negalėjimas apmokėti įsiskolinimo nėra laikinas. Atsakovo vadovas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas vykdo kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovas neturi nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu. Nevykdydamas ūkinės komercinės veiklos, atsakovas negali padengti 328 632 Eur dydžio įsiskolinimo kreditoriams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs ieškovo argumentus ir įrodymus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas konstatavo, jog atsakovas atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byloje Nr. eB2-1418-432/2022 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendra kreditorinių reikalavimų bendrovei suma šiai dienai yra 228 167,49 Eur.

Tokiu būdu bylos medžiaga patvirtina, jog bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas N. A. vėliausiai nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. (dienos, kai VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) žinodamas, jog jo vadovaujama bendrovė turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau veiklos nebevykdo, yra nemoki ir negali atsiskaityti nei su VMI, nei su kitais kreditoriais, neatlikdamas JANĮ 6 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, t. y. nepradėdamas nemokumo proceso ir neinicijuodamas bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).

N. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Per savo įgaliotąjį atstovą jis savo kaltę pripažino, gailisi dėl nusižengimo, todėl ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į N. A. asmenybę – nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su bendrovės vadovo pareigų vykdymu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisės nusižengimą pripažino. Nusižengimas padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma. Verslo atstovų galimybes veikti rūpestingai, operatyviai ir efektyviai vis tik gerokai menkino pandeminė situacija šalyje ir pasaulyje, įnešanti daug sumaišties į verslo ir finansų pasaulį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, jog yra pagrindas nagrinėjamoje situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir N. A. skirti gerokai mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

N. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-218-961/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė