Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-13 · Civilinė byla Nr. e2-712-186/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
e2-712-186/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02456-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-712-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02456-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos“, akcinei bendrovei „INVL Baltic Real Estate“, V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Deifakta“ dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir sandorių panaikinimo; trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Novecorum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės UAB „Ranga IV investicijos“ 2016-05-27 surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą; 2) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovų sudarytus sandorius, kuriais buvo perleisti kiti inžineriniai statiniai – aikštelės, kurių unikalūs Nr. 4400-4207-0476, Nr. 44004207-0559, Nr. 4400-4207-0537, Nr. 4400-4207-0526, esančios A. Tumėno g. 6, Vilniuje (toliau –Aikštelės); 3) įpareigoti atsakovę RUAB „Ranga IV investicijos“ savo lėšomis ir jėgomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nusikelti arba nugriauti Aikšteles ir sutvarkyti statybvietę, o neįvykdžius šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei nugriauti Aikšteles, sutvarkyti statybvietę, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės RUAB „Ranga IV investicijos“.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į Aikšteles perleidimo draudimo.Atsakovas V. K. ir byloje nedalyvaujantis asmuo UAB „Vilniaus vartų projektai“ pateikė prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą perleisti nuosavybės teises į aikštelę, unikalus Nr. 4400-4207-0537, esančią A. Tumėno g. 6, Vilniuje (toliau – Aikštelė), nustatant, kad šis draudimas negalioja perleidžiant Aikštelę UAB „Vilniaus vartų projektai“. Nurodė, kad V. K. ir UAB „Vilniaus vartų projektai“ 2016 m. lapkričio 22 d. sudarė Preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 2 d. parduoti penkis nekilnojamuosius daiktus, tarp jų ir Aikštelę, pirkėjai UAB „Vilniaus vartų projektai“ (toliau – Pirkėja). Preliminarioji sutartis buvo iš dalies įvykdyta atsakovui ir Pirkėjai 2016 m. gruodžio 2 d. sudarius Negyvenamųjų patalpų ir dalies inžinerinių statinių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo parduoti atsakovui priklausantys keturi nekilnojamieji daiktai, išskyrus Aikštelę. Dėl Aikštelės pardavimo atsakovas su Pirkėja 2016 m. gruodžio 2 d. sudarė papildomą susitarimą prie Preliminarios sutarties, kuriuo šalys susitarė pratęsti Aikštelės pardavimo terminą iki 2017 m. balandžio 2 d. arba ankstesnio termino, jeigu bus panaikintas teismo draudimas perleisti Aikštelę. Draudimas įsigyti Aikštelę Pirkėjai sukelia nuostolių, nes riboja galimybę gauti pajamas iš Aikštelės nuomos. Pirkėja siekia perimti atsakovo V. K. procesines teises ir pareigas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovo V. K. prašymo netenkino.Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, nes atsižvelgiant į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus iš esmės svarbu, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu išliktų dabartinių savininkų (atsakovų) nuosavybėje. Leidus atsakovui perleisti ginčo objektą (Aikštelę), kiltų grėsmė, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas. Tokia situacija taip pat sudarytų pagrindą papildomiems ginčams. Teismo vertinimu, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones nebus efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, o laikinosios apsaugos priemonės nebeatitiks jų taikymu siekiamų tikslų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje teismas formaliai pakartojo savo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties motyvus. Teismas nenurodė jokio paaiškinimo, kodėl kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, bei kaip ta grėsmė pasireikštų. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Draudimas Pirkėjai įsigyti Aikštelę riboja Pirkėjos galimybę gauti pajamas iš Aikštelės nuomos, tokiu būdu sukeliant Pirkėjai negautų pajamų nuostolius. Aikštelės nuosavybės teisių perleidimas Pirkėjai nepakenks procesui šioje civilinėje byloje, neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi atsiras sąlygos byloje atsakovu patraukti Pirkėją, kuri patvirtino, kad tam neprieštarauja.Ginčijant Aikštelės statybų teisėtumą, nėra būtina ginčyti vėlesnių Aikštelės perleidimo sandorių, nes šiais sandoriais Aikštelė nebuvo sukurta. Ieškinio reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nusikelti arba nugriauti Aikšteles – yra reiškiamas tik atsakovei RUAB „Ranga IV investicijos“, todėl Aikštelės savininko pasikeitimas šio reikalavimo įvykdymui neturės jokios reikšmės.Ieškovė UAB „Novecorum“ prašo atmesti atsakovo V. K. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:Atsakovas pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu, kad esamos padėties išlaikymas nebūtų užtikrinamas. Toks pakeitimas būtų nesuderinamas su likusių teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi.Nustačius, kad Aikštelės buvo pastatytos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kaip išvestiniai reikalavimai turėtų būti tenkinami ir panaikinami jų perleidimo sandoriai, nes vėlesnis tokių statinių įgijimas yra laikomas neteisėtu. Kadangi perleidžiant Aikšteles, už jas buvo sumokėti pinigai, todėl panaikinus Aikštelių perleidimo sandorius turėtų būti taikoma restitucija, grąžinant jas įsigijusiems asmenims už nupirktus statinius sumokėtus pinigus. Aikšteles įsigiję asmenys yra atsakovais šioje byloje patraukti AB „INVL Baltic Real Estate“, UAB „Deifakta“ ir V. K.. Todėl Aikštelės perleidimas kitam asmeniui šios bylos nagrinėjimo metu būtų kliūtis teismo sprendimo pagal pareikštus reikalavimus vykdymui.Draudimas disponuoti ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių dalyku visiškai atitinka ieškinio reikalavimų pobūdį ir nesuvaržo atsakovo teisių labiau nei būtina. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nedraudžia atsakovui šiuo turtu naudotis.Atsakovė UAB „Deifakta“ atsiliepime prašo tenkinti atsakovo V. K. atskirąjį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais.Atsakovė specialioji uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinė bendrovė INVL Baltic Real Estate (buvusi AB „INVL Baltic Real Estate“) atsiliepime prašo atsakovo V. K. atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje tikrinama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis jame nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

Apeliantas prašė teismo pakeisti jo atžvilgiu pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą perleisti kitiems asmenims nuosavybės teises į Aikštelę, leidžiant perleisti šį turtą konkrečiam asmeniui, t. y. UAB „Vilniaus vartų projektai“. Iš esmės tokio prašymo patenkinimas reikštų ne laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, o dalinį panaikinimą, t. y. apeliantas iš esmės prašė padaryti jam išimtį ir jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Teismas dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau pasisakė nutartyje, kuria šias priemones pritaikė. Minėtos nutarties apeliantas neskundė, tačiau teismui pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikinti jam taikomą draudimą perleisti Aikštelę. Kadangi apeliantas prašyme nenurodė jokių argumentų, kuriais ginčytų teismo išvadas dėl sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo, teismas skundžiamoje nutartyje pakartojo savo ankstesnės nutarties motyvus dėl būtinybės imtis tokių priemonių. Dėl to nesutiktina su apelianto teiginiu, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kitų šiame straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo)

Laikinosios apsaugos priemonės visuomet susijusios su tam tikrais atsakovui taikomais ribojimais, tačiau svarbu apsaugoti šalių interesų pusiausvyrą, t. y. užtikrinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau varžyti atsakovo teises. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str. 1 d.) arba jas panaikinti (CPK 149 str. 1 d.). Laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti prašantis asmuo turi procesinę pareigą įrodyti, kad šios priemonės nepagrįstai apriboja, pažeidžia ar suvaržo jo teises (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą panaikinti jam taikomą draudimą perleisti Aikštelę grindė savo ankstesniu įsipareigojimu parduoti šį turtą, t. y. dar iki teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo apelianto ir UAB „Vilniaus vartų projektai“ sudaryta preliminaria turto pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią apeliantas įsipareigojo parduoti Pirkėjai nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir Aikštelę, iki 2016 m. gruodžio 2 d. Apeliantui perleidus Aikštelę, ieškovės reikalavimų įvykdymas, jei šie būtų tenkinami, pasunkėtų, nes ieškovei tokiu atveju tektų ginčyti ir Aikštelės perleidimo sandorį, įtraukti į bylą atsakove UAB „Vilniaus vartų projektai“. Nors pastaroji prašyme nurodė, kad neprieštarauja būti įtraukta į bylą atsakove, tačiau tai nepaneigia teismo išvados, kad tokiu atveju procesas būtų apsunkintas.Ieškovė šioje byloje ginčija Aikštelių statybos teisėtumą. Teismui galutiniu sprendimu pripažinus, kad Aikštelės yra neteisėti statiniai, tokiu atveju tektų pripažinti negaliojančiais bei panaikinti visus Aikštelių perleidimo sandorius ir spręsti restitucijos taikymo klausimą. Apeliantas prašo leidimo parduoti Aikštelę, taigi, atlygintinio sandorio panaikinimo atveju pirkėjui turėtų būti grąžinami sumokėti pinigai. Dėl šios priežasties atmestinas apelianto argumentas, kad Aikštelės savininko pasikeitimas neturės jokios reikšmės ieškovės reikalavimų įvykdymui. Atsižvelgiant į ieškovės pareikštą ieškinį bei tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtina išlaikyti esamą padėtį (status quo).Apeliantas akcentuoja, kad jam taikomas draudimas perleisti Aikštelę Pirkėjai sukels nuostolių, nes pastaroji negaus pajamų iš šio turto nuomos. Dėl šio argumento pažymėtina, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia atsakovui naudotis Aikštele. Taigi, teismo pritaikyti apribojimai šiuo atveju yra proporcingi ir nesuvaržo apelianto teisių labiau nei būtina.Atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas