Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1315-538/2013

Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-08223-2012-1)

2013 m. spalio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. B., T. V., L. P., G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. patikslintą ieškinį atsakovams E. B., T. V., L. P., G. J., tretieji asmenys notarė B. V., notarė Raimonda Kundrotienė, dėl pirkimo – pardavimo sutarčių, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove E. B. 2000-08-02 įregistravo santuoką (t. 1, b. l. 68). Iki santuokos įregistravimo (valstybinės žemės sklypo 1996-12-30 pirkimo – pardavimo sutartis) ieškovas buvo įgijęs asmenine nuosavybės teise 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 11). Santuokos metu, t.y. 2005-09-28 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas ir atsakovė E. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12). 2006-04-28 notariškai patvirtintu įgaliojimu P. V. įgaliojo sutuoktinę E. B. tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti visu jam priklausančiu turtu, kur jis bebūtų ir ko besusidėtų, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, atstovauti jį ir t.t. Įgaliojimo galiojimo terminas treji metai (t. 1, b. l. 165). 2006-06-06 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė E. B., veikianti asmeniškai, ir kaip sutuoktinio P. V. įgaliotinė, pardavė, o pirkėja E. P. nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–15). 2006-10-25 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė E. B., veikianti asmeniškai, ir kaip sutuoktinio P. V. įgaliotinė, pardavė, o pirkėja T. V. nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18–19). E. J. (P.) mirė 2008-10-02 (t. 1, b. l. 70). 2009-01-06 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo E. J. turtą paveldėjo: ¼ sutuoktinis G. J.; ¾ dalis sūnus L. P.. Paveldimą turtą sudarė žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 163). 2009-10-19 pirkimo – pardavimo sutartimi G. J. pardavė, o pirkėjas L. P. nupirko ¼ dalė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 164).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino bei pripažino sandorius negaliojančius bei taikė restituciją. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei prašo jį panaikinti bei ieškinį atmesto. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais.

Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad 2006-04-28 notariškai patvirtintu įgaliojimu P. V. įgaliojo sutuoktinę E. B. tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti visu jam priklausančiu turtu, kur jis bebūtų ir ko besusidėtų, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, atstovauti jį ir t.t. Tačiau pažymėtina, kad atstovo atstovaujamojo vardu sudarytas sandoris su pačiu savimi, asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, tai pat su savo sutuoktiniu, tėvais, vaikais ar kitais artimaisiais giminaičiais gali būti pripažintas negaliojančiu atstovaujamojo reikalavimu (CK 2.134 straipsnio 1 dalis). Nepatvirtinus atstovaujamajam sandorio,- prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms sandoris yra niekinis ir negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Atstovaujamojo ir atstovo interesų konfliktas draudžiamas bendrųjų atstovavimą reglamentuojančių normų. LR CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu LR CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti konstatuotas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. J. J., Š. Č, bylos Nr. 3K-3-614/2008).

Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė veikė turėdama atitinkamą įgaliojimą sudaryti sandorius. Tačiau įgaliojimo, kaip tokio, buvimas nereiškia, kad įgaliotinis juo gali remtis tik formaliai, vadovaudamasis vien žodiniu tekstu surašytais įgaliojimais. LR CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Atstovo pareigą veikti kuo naudingiausiu atstovaujamajam būdu ir draudimą atlikti veiksmus savo naudai konstatavo ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2004).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms atmestini apeliantų motyvai, kad ieškovo išduotas įgaliojimas yra ieškovo sutikimo forma tvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį su įgaliotinio artimu giminaičiais (dukterimi) bei tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį, prieštaraujančią atstovaujamojo interesams.

Dėl žemės sklypo pirkimo -pardavimo sandorio Nr. BV8-3067

Byloje nustatyta, kad atsakovė E. B. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dukrai E. P. (Jurkėnienei). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atstovas negali sudarinėti sandorių atstovaujamojo vardu su savo artimais giminaičiais, nes tokių sandorių sudarymas pažeidžia atstovaujamųjų interesus. Ieškovas minėto sandorio nepatvirtino (LR CPK 1.79 str.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį patvirtindama šalis išreiškia savo valią, t.y. sudaro sandorį. Dėl šios priežasties patvirtinimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui. Sandorio patvirtinimas turi būti konkretus, su apibrėžtu dalyku, iš patvirtinimo turinio turi būti akivaizdžiai aišku, koks sandoris yra tvirtinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, taip pat atsižvelgęs į parduoto žemės sklypo kainą, kuri daugiau nei du kartus mažesnė už vidutinę rinkos vertę, nurodytą pirkimo - pardavimo sutartyje, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėtina, kad pagal LR CK 2.134 str. 1 d. pripažįstant sandorį negaliojančiu pakanka nustatyti faktą, kad sandoris sudarytas su artimu giminaičiu ir kad atstovaujamasis jo nepatvirtino. Byloje nustatyta, kad atsakovė E. B., atstovaudama ieškovą, sudarė sandorį su dukra ir byloje nėra įrodymų, kad ieškovas sandorį būtų patvirtinęs (CK 1.79 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2006-06-06 pirkimo - pardavimo sutartį pripažino negaliojančia (CPK 178 str., 185 str., CK 1.80 str. 1 d.).

Dėl buto pirkimo -pardavimo sandorio BV8-7366

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus ir atsižvelgęs į tai, kad: byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas norėjo parduoti butą ar kartu su atsakove E. B. įsigijo butą ketindamas butą artimiausiu metu parduoti; E. B. išduotas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas (generalinis, ne konkrečiam sandoriui sudaryti) nėra ieškovo sutikimo forma; ginčijami sandoriai buvo sudaryti be ieškovo sutikimo (nurodymo); butas parduotas vos praėjus vieneriems metams po jo įsigijimo už įsigijimo kainą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė E. B. sudarė buto pardavimo sandorį, kuris prieštarauja ieškovo interesams. Taip pat pagrįstai atmetė atsakovų argumentus, kad E. B. išduotas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas (generalinis, ne konkrečiam sandoriui sudaryti) yra ieškovo sutikimo forma ir ginčijami sandoriai buvo sudaryti su ieškovo sutikimu.

CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Toks sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas. Ši aplinkybė nereiškia, kad apskritai negalimas ginčas ir teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo niekiniu, t. y. teismo įvertinimo teisiškai kaip niekinio ir negaliojančio. Lingvistinė CK 1.78 straipsnio 1 dalies nuostatos išraiška, kad niekinis sandoris negalioja „nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu“, suponuoja išvadą, kad galimas teismo sprendimas pripažinti niekinį (pagal įstatymą) sandorį negaliojančiu. Tai išplaukia iš CPK 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali prašyti teismo išspręsti ginčą dėl konkretaus sandorio, kurį ieškovas traktuoja niekiniu, o atsakovas šią nuostatą ginčija (dėl nevienodo aiškinimo, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt.). Pagal CK 1.80 straipsnį ir CK 1.78 straipsnio 1 dalį niekinis sandoris nesukuria teisinių padarinių įstatymo pagrindu, bet ne dėl teismo padaromos išvados ar pripažinimo niekinio sandorio negaliojančiu.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, remiantis kasacinio teismo praktika, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant klausimą, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan. aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant klausimą dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Impronela Tours“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

Pažymėtina, kad ginčijama 2006-06-06 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. BV8-3067 sudaryta ne tiesiogiai ieškovo ir E. P. (J.), bet per įgaliotinę – atsakovę E. B., kuri yra ieškovo žmona. Ginčijama 2006-10-25 buto pirkimo - pardavimo sutartis Nr. BV8-7366 atsakovės E. B. su artimu giminaičiu - pussesere T. V.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pirkimo pardavimo sutartis Nr. BV8-3067 ir Nr. BV8-7366 negaliojančiomis LR CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančias imperatyviosioms įstatymo normoms, t. y. CK 2.134 ir 2.135 straipsniams. Imperatyviųjų įstatymo normų paskirtis yra užtikrinti, kad nebūtų pažeistos tokių normų tiesiogiai reguliuojamų privatinių santykių dalyvių, taip pat trečiųjų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pagal bendrąją taisyklę asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, bet LR CK 2.134 ir 2.135 straipsniuose nustatyti atstovo teisių ribojimai veikti atstovaujamojo interesais atsižvelgiant į fiduciarinį atstovo ir atstovaujamojo santykių pobūdį. Pažymėtina, kad įgaliojime atstovaujamasis atstovui nenurodė sudaryti jo vardu sandorius su LR CK 2.134 ir 2.135 straipsniuose nurodytais asmenimis. Tokie sandoriai vertinamai kaip pažeidžiantys atstovaujamojo teises. Tokia išvada darytina ir lingvistikai aiškinant LR CK 2.134 ir 2.135 straipsnių turinį. Prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms sandoris yra niekinis ir negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (LR CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Atstovo atstovaujamojo vardu sudarytas sandoris su pačiu savimi, asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, tai pat su savo sutuoktiniu, tėvais, vaikais ar kitais artimaisiais giminaičiais gali būti pripažintas negaliojančiu atstovaujamojo reikalavimu (LR CK 2.134 straipsnio 1 dalis, 2.135 straipsnio 1 dalis). 2006-04-28 įgaliojimu Nr. BV8-2102 atsakovė E. B. nebuvo įgaliota atstovaujamojo - ieškovo - vardu sudaryti žemės sklypo ir buto pirkimo – pardavimo sandorius su dukterimi E. P. (Jurkėniene) ir pussesere atsakove T. V., konkrečiai įgaliojime juos įvardijant. Dėl nurodytų priežasčių, esant interesų konfliktui, ieškovas turėjo patvirtinti šiuos sandorius (LR CK 1.79 straipsnis). Tokiu būdu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčijamos pirkimo - pardavimo sutartys sudarytos pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d\ nutartis civilinėje byloje B. S. S. v. S. S., S. S., D. S., bylos Nr. 3K- 3-421/2009).

Esant nurodytoms apliniybėms, atmestini apeliantų argumemai, kad ieškovo interesai nebuvo pažeisti atsakovei E. B. sudarant pirkimo – pardavimo sutartis Nr. BV8-3067 ir BV8-7366 su artimais giminaičiais, be ieškovo tiksliai išreikštos valios ir sutikimo, neatsiskaičius ieškovui pagal sandorių kainą.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 74, pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 13526 pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Pripažinus negaliojančia 2006-06-06 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. BV8-3067, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad išnyksta teisinis pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl panaikino ir jo pagrindu atsiradusius teisinius padarinius bei taikė restituciją natūra vadovaudamasis LR CK 1.80 straipsniu, 4.96 straipsnio 3 dalimi. 2009-01-06 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 74 ir 2009-10-19 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13526 teismas pripažino negaliojančiais ir taikė restituciją. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su restitucijos taikymu, nurodo, kad ieškovo ir atsakovų L. P. ir G. J. nesiejo teisiniai prievoliniai santykiai, pastarieji yra sąžiningi įgiję ir jų atžvilgiu restitucija netaikytina. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad, šiuo atveju, turi būti taikoma vindikacija. Restitucijos taikymas yra nustatomas ne daiktinėmis, o prievolių teisės normomis, ir restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles (CK 4.96 str. 3 d.). Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir restitucijos taikymo momentu, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui L. P., kuris 3/4 žemės sklypo nuosavybės teisės dalis įgijo paveldėjimo būdu, likusią 1/4 sklypo nuosavybės teisės dalį L. P. įsigijo atlygintinai, pirkimo-pardavimo sutarties, kurios šalimis buvo atsakovai L. P. bei G. J., pagrindu. Ieškovo su atsakovu L. P. nesiejo jokie teisiniai prievoliniai santykiai ir taikyti restitucijos tarp ieškovo ir L. P. negalima. Tačiau šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas taikydamas restituciją, iš esmės atstatė šalių teisinę padėtį, nepažeidė protingumo, teisingumo principų, todėl keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.