Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Mariui Neverauskui, suinteresuotam asmeniui antstolei Linai Ugnei Dzikienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą suinteresuotiems asmenims U. B., antstolei Linai Ugnei Dzikienei, V. B. dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe: inter alia turtas, įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (b.l. 3-4).

Suinteresuotas asmuo U. B. ir skolininkas V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-12-03 buvo priimti antstolės Linos Ugnės Dzikienės Patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriuose nurodyta U. B. darbovietei Kauno statybininkų rengimo centrui iš skolininko sutuoktinės U. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios LRV nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (b.l. 60-61). 2013-04-11 priimtas patvarkymas areštuoti U. B. sąskaitas, esančias AB SEB banke ir AB Swedbank banke (b.l. 62-63).

Nustatyta, kad U. B. ir V. B. 2014-02-05 sudarė Vedybų sutartį, kurioje susitarė dėl turto teisinio režimo. Sutarties 3.3. p. sutuoktiniai susitarė, kad turtas, kuris bus įgytas gyvenant susituokus po povedybinės sutarties sudarymo, bus kiekvieno sutuoktinio, kurio vardu tas turtas įgytas, asmeninė nuosavybė. Tokiu turtu bus laikomos pajamos ir vaisiai, gauti iš asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), įmonė ir iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos bei įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Sutarties 6 p. sutuoktiniai susitarė, kad turtą, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, išlaiko savo lėšomis tas sutuoktinis, kuriam jis priklauso, šis sutuoktinis juo naudojasi, valdo bei juo disponuoja savo nuožiūra; kiekvienas iš jų asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms po šios sutarties sudarymo. Šiame punkte nustatytas susitarimas dėl asmeninės atsakomybės už savo prievoles taikomas tiek, kiek neprieštarauja įstatymų normoms dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles (b.l. 22-24). Vedybų sutartis registruota Vedybų sutarčių registre (b.l. 65).

Teismas sutinka su pareiškėju, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.88 straipsnio nuostatomis, turtas, pajamos iš vieno sutuoktinio ar vieno jų veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, įgytos po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). LR CK 4.73 str. numato, kad turtą valdant bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Tačiau taip pat pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio pagrindu sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. Taigi teismas, spręsdamas klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, turėtų vadovautis CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 3.89 straipsnio 1 dalies, 3.90 straipsnyje, kitose normose esančiais pagrindais pagal turto įgijimo ar tvarkymo aplinkybes. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas V. B. ir U. B. povedybinę sutartį sudarė 2014-02-05, todėl laikytina, kad jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė LR CK 3.100 str. 7 d. nustatytu pagrindu – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Ginčo atveju nustatyta, kad povedybinė sutartis sudaryta ir notarine tvarka patvirtinta 2014-02-05. Tokiai sutarčiai sudaryti, kai vienas iš sutuoktinių turi asmeninių skolų, įstatymas kliūčių nėra nustatęs. Skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko prievolės atsiradimo, todėl turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Tačiau nuo povedybinės sutarties sudarymo įgytos lėšos laikytinos asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.100 str. 7 d., 3.104 str. 3 d.). Taigi, šiuo atveju išieškojimas iš skolininko sutuoktinės yra galimas tik iš lėšų, esančių jos sąskaitose ir patekusių į jas iki povedybinės sutarties sudarymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad 1) V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir patekusių į U. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „SEB“ iki 2014-02-05, 2) V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir patekusių į U. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke iki 2014-02-05 3) V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės U. B. pajamų, gautų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, iki 2014-02-05.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.