Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-414-159/2009

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. rugsėjo 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovei A. A., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovui O. A. (O. A.), jo atstovui advokatui Sauliui Juškai, vertėjai Anželai Tyščukienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-602-642/2008 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui O. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo O. A. priešieškinį ieškovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantės A. A. teigimu, jai ieškinyje pateikus tokius konkrečius faktus: 1) kad atsakovas jau kuris laikas negrįžta namo po darbo, kažkur užtrunka, teisinasi, kad yra daug darbo; 2) kad kartu su atsakovu nešvenčia jokių švenčių; 3) kad atsakovas apeliantės A. A. nelankė ir nesirūpino ja, kai ji po operacijos buvo gydoma ligoninėje, nepadėjo jai grįžti į namus pabaigus gydymą ligoninėje; 4) kad atsakovas žinodamas, jog apeliantė serga ir jai reikalingas medikamentinis gydymas, fizioterapinės priemonės, speciali dieta, teikia nedidelę materialinę paramą, neviršijančią 200 Lt per mėnesį, teigdamas, kad tokios sumos turi pakakti ir maistui, ir mokesčiams už butą sumokėti; 5) kad atsakovas slepia nuo apeliantės savo pajamas, laiko paslaptyje turimas santaupas, kurios yra sukauptos bendro gyvenimo metu; 6) kad atsakovas lankosi pas savo buvusią sutuoktinę, su ja praleidžia daug laiko, kartu eina į paplūdimį, vaikšto mieste, teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, jog santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, nes buvo pagrindas padaryti išvadą, jog atsakovas apeliantei yra neištikimas, ir nustatyti jo kaltę. Kad atsakovas palaiko santykius su buvusia sutuoktine, patvirtino teisme apklausti liudytojai, jie ne kartą matė atsakovą su ta pačia moterimi perkant maisto produktus. Atsakovas nenurodė nė vieno fakto, kurio pagrindu būtų galima kaltinti apeliantę dėl jų santuokos iširimo.

Liudytojas I. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2000 m. birželio mėnesį matė atsakovą su kita moterimi, po to dažnai atsakovą matydavo su ta pačia moterimi senajame turguje, tačiau ieškovei A. A. – savo motinai apie tai pasakė tik po daugelio metų. Taip pat liudytojas patvirtino, kad jo motinai prieš 6 metus gulint ligoninėje, atsakovas jos nelankė, jis savo motinai nuolat teikia materialinę paramą (t. 2, b. l. 98–100). Liudytoja I. K. parodė, kad iš ieškovės A. A. pasakojimo sužinojo, jog atsakovas O. A. yra jai neištikimas, nes draugės matė jį su buvusia žmona einančius iš parduotuvės su pirkiniais, taip pat ir prie jūros. Tačiau liudytoja matydavo atsakovą sugrįžtantį su pirkinių maišeliais ir į namus (t. 2, b. l.121–122). Liudytoja G. P. parodė, kad pirmą kartą pamatė atsakovą, einantį apsikabinus su kita moterimi, prieš penkerius metus prie Žaliakalnio mokyklos, 2007 metais vėl pamatė atsakovą su ta pačia moterimi pajūryje, taip pat matė kartu kelte stovinčius apsikabinusius, kartu sėdinčius ir artimai bendraujančius kavinėje, kartu su pirkiniais einančius iš turgaus. Liudytoja I. S. taip pat parodė, kad matė atsakovą 2000 m. ir 2007 metų vasarą su buvusia žmona einančius kartu. Liudytoja V. A. parodė, kad jos santuoka iširo, atsakovui pamilus kitą moterį – ieškovę. Šalims gyvenant jau santuokoje, ieškovė A. A. ją šantažuodavo, skambindavo telefonu ir ją įžeidinėdavo dėl jos išvaizdos, kalbėdavo atsakovo motinai tikrovės neatitinkančias žinias. Bendravo su atsakovu dėl jo motinos, kartu gyvenusios su ja viename bute, ligos, du kartu buvo susitikusi su atsakovu dėl žento priregistravimo bute, kartu ėjo į meriją, į ligoninę. Su atsakovu O. A. niekada kartu nebuvo prie jūros, turguje. (t. 2, b. l. 124–125). Liudytoja J. B. parodė, kad jos motina V. A. neatleido atsakovui, t. y. jos tėvui, neištikimybės prieš 20 metų. Motina susitikdavo su tėvu tik dėl dalykinių reikalų – liudytojos pilietybės, jos operacijos, atsakovo motinos. 2007 m vasarą atsakovas apsigyveno buvusiame savo motinos kambaryje, ieškovei jį išvarius iš namų (t. 2, b. l. 122–123).

Esant tokiems liudytojų parodymams, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo sprendime padaryti išvados, kad atsakovas buvo neištikimas savo sutuoktinei, nes remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais bylą nagrinėjęs teismas sprendime teisingai nustatė, kad atsakovas ir po santuokos su ieškove įregistravimo nenutraukė ryšių su savo buvusia šeima, t. y. buvusia sutuoktine ir dukra iš pirmosios santuokos. Apeliantei buvo žinoma, kad atsakovas turi dukrą iš pirmosios santuokos, kad bute kartu gyveno atsakovo motina ir jo buvusi sutuoktinė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Apeliantės įvardyti bei liudytojų nurodyti atsakovo ir liudytojos – buvusios sutuoktinės V. A. matymo kartu einant gatve ar turguje, kavinėje faktai nevertintini kaip neištikimybės faktai, nes apeliantei buvo žinoma, kad atsakovas turi dukrą iš pirmosios santuokos, kad bute kartu gyveno atsakovo motina ir jo buvusi žmona, šalys kartu nebegyvena nuo 2007 m. vasaros.

Esant tokiems įrodymas bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinio skundo dalies bei patenkinti jos ieškinio reikalavimo ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo O. A. kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės A. A. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigas. CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. A. ieškinio reikalavimus dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 1 MGL dydžio išlaikymo iki gyvos galvos iš atsakovo ieškovei priteisimo, ieškovei neįrodžius atsakovo neištikimybės fakto ir dėl šio fakto atsiradusios neturtinės žalos, t. y. dvasinių išgyvenimų, pažeminimo ar pan. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime nurodė pakankamai ieškinio reikalavimo dėl 1 MGL dydžio išlaikymo iki gyvos galvos iš atsakovo ieškovei priteisimo atmetimo argumentų ir motyvų, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo patenkinti ir šios apeliacinio skundo dalies ir patenkinti A. A. ieškinio reikalavimų dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 1 MGL dydžio išlaikymo iki gyvos galvos iš atsakovo ieškovei priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė A. A. 2007-11-05 patikslintame ieškinyje nurodė, kad, jos skaičiavimais, laikotarpiu nuo 2002-08-01 iki 2007-08-01 atsakovas O. A. savo nuožiūra jai nežinant panaudojo 249 628,73 Lt dydžio sumą, kuri priklausė ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, todėl prašė teismą ½ dalį lėšų, t. y. 124 814,36 Lt priteisti jai iš atsakovo (t. 1, b. l. 126).

A. A. paaiškinimais apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad ieškovės interesams atstovavęs advokatas A. Devėnas sudėjo per laikotarpį nuo 2002-08-01 iki 2007-08-01 į atsakovo O. A. sąskaitas AB banke „Hansabankas“ įneštas ir pervestas grynųjų pinigų sumas ir nustatė 249 628,73 Lt sutaupytų pinigų dydį (t. 1, b. l. 86–99, 107, 151–152). Tačiau sudėjus O. A. sąskaitose AB banke „Hansabankas“ įneštas ir pervestas grynųjų pinigų sumas laikotarpiu nuo 2002-08-01 iki 2007-08-01 – 41 990,81 Lt + 83 362,67 Lt + 3 314,76 Lt + 3 329,16 Lt + 3 643,07 Lt + 4 862,44 Lt + 6 589,27 Lt + 7 319,08 Lt + 3 520 Lt + 15 729,08 Lt išeina ne 249 628,73 Lt suma, o 173 660,34 Lt (t. 1, b. l. 86–99, 107, 151–152). Tačiau ir sudėjus O. A. sąskaitose AB banke „Hansabankas“ įneštas ir pervestas grynųjų pinigų sumas pagal į bylą pateiktus sąskaitų išrašus: 7 952,39 Lt + 8 452,47 Lt + 3 368,15 Lt + 4 087,38 Lt + 4 709,54 Lt + 5 735,95 Lt + 7 278,88 Lt, iš viso 41 224,76 Lt, nesusidaro apeliantės A. A. patikslintame ieškinyje nurodyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausanti 249 628,73 Lt dydžio suma, nes tarp ieškovės prašomos padalyti 249 628,73 Lt sumos ir pagal jos nurodytos į konkrečias sąskaitas įneštas ir pervestas grynųjų pinigų sumas susidaro 75 968,39 Lt skirtumas (249 628,73 Lt – 173 660,34 Lt) (t. 1, b. l. 100–106). Tokie skaičiavimai teisėjų kolegijai sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantės A. A. prašoma padalyti 249 628,73 Lt suma yra apskritai nereali. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo O. A. sąskaitų išrašuose nurodytas pinigų judėjimo operacijas bei AB „Swedbank“ pažymą apie O. A. terminuotus indėlius daro išvadą, kad atsakovas O. A. laikotarpiu nuo 2003-08-06 iki 2007-07-15 turėjo 16 terminuoto indėlio sąskaitų, jo pradinis 3 314,76 Lt terminuotas indėlis su priskaičiuojamomis palūkanomis per ketverius metus padidėjo iki 7 278,88 Lt (t. 1, b. l. 86–99, 100–107, 151–152, t. 3, b. l. 85). Iš AB „Swedbank“ pažymos taip pat nustatyta, kad šioje pažymoje nurodytų terminuotų indėlių suma ir priskaičiuotos palūkanos pasibaigus terminui buvo pervestos į indėlio aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 85). Iš indėlio aptarnavimo sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. matyti, kad jose užfiksuotas tik konkrečių pinigų sumų, kaip antai 3 314,76 Lt, 3 629,16 Lt ir kt. paėmimas 2003-11-06, 2004-02-06 ir t. t. iš terminuotų indėlių sąskaitų, palūkanų priskaičiavimas ir piniginių sumų su priskaičiuotomis palūkanomis pervedimas į vis naujai atidaromas terminuotų indėlių sąskaitas (t. 1, b. l. 92–107). Iš atsakovo O. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2002-08-08 iki 2007-07-19 VSDFV Klaipėdos skyrius pervesdavo O. A. priskaičiuotas pensijų sumas (t. 1, b. l. 86–91). Iš atsakovo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pervedamas atsakovo gautas atlyginimas iš UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l.76–83).

Esant tokiems į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės A. A. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismo išreikalauti iš banko atsakovo sąskaitos išrašai patvirtino santaupų buvimo faktą, nes minėti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad 2007-06-05 atsakovas turėjo 7 278 Lt sutaupytų pinigų pagal terminuotą indėlį ir tą pačią dieną, t. y. 2007-06-05, grąžino 7 200 Lt skolą P. S. (t. 3, b. l. 85, t. l, b. l. 90). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrai ūkį nuo 2002-08-01 iki 2007-08-01 per mėnesį buvo paimamos nedidelės pinigų sumos. 2007-08-01 pinigų likutis sudarė 3 584,72 Lt. (t. 1, b. l. 86–91).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo patenkinti A. A. apeliacinio skundo dalies ir patenkinti jos ieškinio reikalavimo dėl 124 814,36 Lt, t. y. ½ dalies lėšų, kurias atsakovas laikotarpiu nuo 2002-08-01 iki 2007-08-01 be ieškovės žinios panaudojo savo asmeniniams poreikiams, priteisimo. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo patenkinti šio ieškinio reikalavimo, ieškovei neįrodžius šio reikalavimo pagrįstumo ir neatlikus jai tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas O. A. vardu, įregistravimo pagrindas – 1993-08-31 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 6991 pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 (t. 1, b. l. 12–13). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo O. A. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu teiginiu, kad apeliantė A. A. pagal LR butų privatizavimo įstatymą nedalyvavo privatizuojant ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jį privatizuojant lėšomis neprisidėjo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. A., gyv. (duomenys neskelbtini), 1992-11-25 Klaipėdos miesto privatizavimo tarnybai pateikė prašymą dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo (t. 2, b. l. 139). Iš 1992-11-27 pareiškimo nustatyta, kad privatizuoti minimą butą susitarė O. A., V. A., J. P. ir J. B. (t. 2, b. l. 140). Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas O. A. ir V. A. lėšomis (t. 2, b. l. 141–145).

Esant tokiems į bylą pateiktiems įrodymams pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovas rašytiniais įrodymais įrodė aplinkybes, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už atsakovo asmenines lėšas, kad minėtas butas yra jo asmenine nuosavybė, kad ieškovė neįrodė, jog pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 1993-aisiais metais atsakovui privatizuojant butą (duomenys neskelbtini) įnešė savo lėšų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės A. A. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo O. A. vardu, buvo privatizuotas jų santuokos metu už santuokoje įgytas lėšas, todėl pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno sutuoktinio vardu, laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Sutuoktiniai, privatizavę butą santuokos metu vieno iš jų vardu, naudojasi juo lygiomis teisėmis.

Nutartyje buvo minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas rašytiniais įrodymais įrodė, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už atsakovo asmenines lėšas, kad minėtas butas yra jo asmenine nuosavybė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas minėtas išvadas padarė, vadovaudamasis CK 3.89 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad rašytiniais įrodymais gali būti įrodinėjamas tam tikro turto priklausymo asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei faktas. Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms nėra pagrindo patenkinti A. A. apeliacinio skundo dalies ir patenkinti jos ieškinio reikalavimų – dėl santuokoje įgyto turto – 180 000 Lt vertės 52,76 kv. m ploto dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, dėl naudojimosi šiuo butu tvarkos nustatymo ir dėl 10 200 Lt piniginės kompensacijos iš atsakovo ieškovei priteisimo.

CK 3.118 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Nors pirmosios instancijos teismas ir nesudarė turto balanso, t. y. nenustatė bendro ir asmeninio sutuoktinių turto, tačiau sprendimu nustatė, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės A. A. nuosavybė, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo O. A. nuosavybė, 14 990 Lt vertės kilnojamuosius daiktus priteisė ieškovei A. A. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovas O. A. nepretendavo į ginčo kilnojamuosius daiktus, apeliantė A. A. nuosekliai aiškino, kad minimi kilnojamieji daiktai yra seni, įgyti jai gyvenant ankstesnėje santuokoje, yra jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegijai tik yra pagrindas nustatyti, kad 14 990 Lt vertės kilnojamieji daiktai yra asmeninė A. A. nuosavybė, ir patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodyti, kad A. A. minimi daiktai priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 107 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Tokį prašymą atsakovas O. A. buvo pateikęs į bylą 2008-09-03 (t. 3, b. l. 18–19) ir bylą nagrinėjęs teismas patenkino prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Teisėjų kolegija neanalizuoja apeliantės apeliaciniame skunde nurodyto teiginio, kad teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaujantis buvo panaikinta nutartis dėl baudos skyrimo, nes teismui suteikta teisė panaikinti baudą prašyme nurodytomis aplinkybėmis.

Nepatenkinus A. A. apeliacinio skundo, neatlygintinos jos pagal 2009-05-29 pinigų priėmimo kvitą Nr. 478807 patirtos išlaidos – 1 000 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 76).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo dalį ir nustatyti, kad 1 800 Lt vertės sekcija „Sabina-Renata“, 140 Lt vertės fotelis „Sabina-Renata“, 110 Lt vertės spintelė „Sabina Renata“, 250 Lt vertės sofa-lova, 1 139 Lt vertės šaldytuvas „Samsung“, 1 049 Lt vertės skalbimo mašina „Beko“, 300 Lt vertės rūbų spinta, 600 Lt vertės virtuvės baldų komplektas „Šilutė“, 125 Lt vertės knygų lentynos, 370 Lt vertės 2 m x 1,5 m dydžio kilimas, 220 Lt vertės virtuvinis gartraukis, 65 Lt vertės spintelė-veidrodis, 500 Lt vertės televizorius „Tauras“, 1 270 Lt vertės televizorius „Totanic“, 480 Lt vertės 45 vienetai melchiorinių stalo įrankių rinkinių, 600 Lt vertės 3 kavos servizų komplektai, 550 Lt vertės 6 vienetų pietų servizas, 160 Lt vertės 12 vienetų krištolinių taurių rinkinys, 400 Lt vertės du vienetai žvakidžių – autoriniai meno dirbiniai iš bronzos, 400 Lt vertės krištolinis šviestuvas, 300 Lt vertės du vienetai žvakidžių – autoriniai meno dirbiniai iš porceliano, 950 Lt vertės autorinis meno dirbinys veidrodis, 500 Lt vertės 0,80 m. x 0,4 m dydžio autorinis meno dirbinys – paveikslas, 170 Lt vertės surenkama lova, 80 Lt vertės dulkių siurblys, 50 Lt vertės stalinė lempa, 20 Lt vertės elektrinis virdulys, 15 Lt vertės elektrinis kepintuvas, 55 Lt vertės sulčių spaudimo mašina, 100 Lt vertės spintelė ir vonios daiktų komplektas, 40 Lt vertės virtuvinis šviestuvas, 155 Lt vertės autorinis meno dirbinys – ragas, 200 Lt vertės autoriniai meno dirbiniai – 3 vienetai naktinių šviestuvų, 1 827 Lt vertės 2 vienetai XIX amžiaus ikonų priteisti A. A. asmeninės nuosavybės teisėmis.