Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro ( toliau – Užsieniečių registracijos centras ) teikimą dėl B. H. sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 1¹) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ( ar ) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna ( negyvena ); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę ( valstybes nares ).

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, B. H. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kaip nurodo užsieniečio atstovė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-10-07 nutartimi ( administracinė byla Nr. A-3978-624/2021 ) paliko nepakeistą aukščiau minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl B. H. sulaikymo pratęsimo. Teismas konstatavo, kad „užsienietis, kaip jis pats pripažino teismo posėdyje, melavo jį apklaususiems pareigūnams apie vykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes; jo paaiškinimai apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra nenuoseklūs, į ką atkreiptas dėmesys Migracijos departamento sprendime, kuriuo netenkintas prašymas dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdyje neįvardijo, kokios ir kodėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, išvados yra nepagrįstos, kas sudaro pagrindo pagrindą abejoti jo deklaruojamo siekio bendradarbiauti tikrumu“. Todėl nėra pagrindo skirti užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės. Nuo šios nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė.

Konstatuotina, jog egzistuoja LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ).

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą. Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ( atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Kaip minėta, užsienietis, patekęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu buvo apgyvendintas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis sulaikytas buvo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro 2021-06-23 sprendimu iki 48 val., vėliau buvo sulaikytas teismo sprendimu, sulaikymo terminas pratęstas iki 2021-12-03. Nors pareiškėjo atstovas prašo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą 3 mėnesiams, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas pratęsią užsieniečio sulaikymo terminą iki 6 mėnesių, t. y. iki 2021-12-23.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 1, 2 p., 118 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Teikimą patenkinti iš dalies.

Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-06-25 sprendimą dėl asmens prisistatančio Irako Respublikos piliečiu B. H., gim. ( duomenys neskelbtini ), sulaikymo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre ir pratęsti jo sulaikymo terminą iki 2021-12-23, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.