Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini)Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „Š.g.“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. liepos 14 d., laikotarpyje nuo 9.35 val. iki 20 val., Šiaulių rajone (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, įžūliu elgesiu, sakydamas „Degė viena mašina, degs antra, degs ir trečia ir dar namas degs“ grasino padegti nukentėjusiajai D. B. priklausančius automobilius ir gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo kieme garsiai rėkavo, nukentėjusiųjų D. B., R. B., nepilnamečių E. B., T. B. ir mažametės E. B. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, nepaisydamas atsisakymų su juo bendrauti telefonu jis 17 kartų skambino nukentėjusiajai D. B. ir 23 kartus skambino nukentėjusiajam R. B. į mobiliojo ryšio telefoną, reikalaudamas, kad R. B. išeitų į kiemą, mėtė akmenis į D. B. gyvenamąjį namą, kurio kieme tuo metu buvo mažametė nuketėjusioji E. B., nukentėjusiajam T. B. žodžiu pagrasino, kad jį padarys invalidu bei jam liepė nesirodyti kieme ir gatvėje, rankomis daužė D. B. priklausančio namo langus, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą plinkiniams ir trikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-07-14 ryte jį užsipuolė R. B. dėl mašinos sudeginimo. Jis prašė R. B. duoti čiulpti vyrišką organą, nes jis pats jam tą siūlė. 2014-07-13 metu visi buvo išgėrę. Buvo atvykusi policija. Jis niekam negrasino. Su D. B. jis iš viso nekalbėjo. Pripažįsta, kad sakė necenzūrinius žodžius, tačiau niekam negrasino. Negrasino T. B. ir nesakė, kad jį padarys invalidu. Nedaužė į B. namo langus. Negali atsakyti, ką jis veikė kaltinime nurodytą dieną B. kieme. Apie filmuotą medžiagą gali pasakyti, kad tai kraupus vaizdas. Nelabai prisimena, kad 17 kartų būtų skambinęs D. B. ir 23 kartus R. B.. Jo telefono numeris yra demonstravo nepagarbą plinkiniams. Jis nesikeitė. Jis nematė kieme mažametės E. B.. Dėl girtumo neprisimena, kad būtų buvęs B. kieme. Iki to įvykio jo santykiai su B. buvo normalūs. Jo telefonu galėjo naudotis ir žmona, ir posūnis, ir dukra. Telefonas buvo padėtas ant stalo pavėsinėje. Jis pykosi tik su R. B.. D. B. nieko nesakė. Neprisimena ar jos prašė, kad pakviestų R. B.. R. B. pirmas pradėjo. Jis sakė „čiulpsi“, dėl to ir prasidėjo konfliktas. Nežino, gal dėl mašinos sudeginimo R. B. pasiūlė „čiulpti“. Iš vakaro B. jis neleido muštis su kaimynais, juos išskyrė. Šiandien žino, kad B. automobilį sudegino R. N.. Jis yra jo draugas, kaimynas.

Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad 2013 m. liepos 13 d. naktį buvo sudegintas jų automobilis „Ford Mondeo“. Jis nematė kas tą automobilį padegė, bet įtarė kas tai padarė. Buvo iškviesta policija ir gaisrininkai. 2013-07-14 ryte jam paskambino R. J.. R. J. yra jo kaimynas, jie bendraudavo. Paskambinęs paklausė kas sudegino jų mašiną. Jis R. J. pasiuntė kuo toliau, liepė jam atstoti. Tuomet prasidėjo grasinimai. Jis pradėjo „blūdyti“, lakstyti po kiemus, prisišaukė „chebros‘. Kai R. J. paskambino pasiteirauti dėl to kas sudegino jo mašiną, jis R. J. pasakė „išjungti bybį“, pasakė žodžius „asile sudeginot mano mašiną“. Jis galvojo, kad R. J. su N. sudegino mašiną, buvo supykęs, todėl taip jam pasakė. Po to pasakymo padėjo telefono ragelį ir daugiau jam neatsiliepinėjo, nors jis jam skambino visą dieną. Po to pokalbio R. J. buvo atėjęs į jo kiemą. Jis grasino, sakė „degė viena mašina, degs ir kita, dar ir namas sudegs“. R. J. buvo atėjęs su G. G.. G. G. norėjo jį išsikviesti į lauką, paauklėti. Pas R. J. tuo metu po kiemą vaikščiojo 10, ar 15 žmonių. R. J. jam grasino būdamas lauke. Jis tuo metu buvo namuose, o R. J. baldė į jo namo duris. Tuo metu, kai R. J. sakė tuos grasinančius žodžius, lauke buvo G. G. ir jo vaikai: T. B., E. B., E. B. ir žmona, kuri viską filmavo. Jis tuo metu buvo namuose prie lango, nes jo žmona neišleido į lauką, kad nesusimuštų. Jis buvo blaivus. Tas konfliktas tęsėsi visą dieną iki vakaro, kol iškvietė policiją. R. J. grasino jo vaikams, kad padarys juos invalidais. Jis sūnui Tautvydui su kumščiais mosikavo prieš veidą, norėjo sumušti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4d. parodymų patikrinimui pagarsino nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2013 metų liepos 13 dieną, šeštadienį vakare, pas juos į svečius buvo atvykę draugai, truputį šventė. Nakties metu, gal kiek po 24 val., jis su žmona jau miegojo, kai juos pažadino dukra E. B.. Dukra pasakė, kad kaimynas R. N. ją pasikvietė į gatvę ir mosikavosi su „lenciūgu“. Jis tuoj pat atsikėlė ir išėjo į lauką. Namo kieme jis pastebėjo, kad jo dukra stumdosi su N. B. (ji yra kaimyno R. N. sugyventinė). Tuo pat metu į kiemą įėjo R. N. ir puolė ant jo dukters. Jis norėjo padėti dukrai ir susikibo su R. N.. Jis norėjo suduoti R. N., bet jam neleido kitas kaimynas R. J.. Tačiau R. J. nesikišo į jų muštynes, nors jokių muštynių nebuvo, tiesiog apsistumdė ir tiek. Po kurio laiko pats R. N. paprašė jį paleisti. Jie atsikabino vienas nuo kito. Tuoj po to N. B., R. N. ir R. J. išėjo iš jų kiemo. N. B. išeidama iš kiemo pasakė: „aš padegsiu jus“. Jų šeima visa suėjo į namą. Jie nemiegojo, kalbėjos, kas įvyko. Kadangi langai buvo atidaryti, girdėjosi, kad ant gatvės, arčiau R. J. namų, kalbasi, rūko R. J. su R. N.. Per tą laiką R. B. du kartus girdėjo kažkokį bildesį, šie garsai jam priminė, kaip kažkas mestų akmenį ir jis į kažką atsitrenktų. Tačiau jis nieko blogo nepagalvojo ir nebuvo išėjęs į lauką pasižiūrėti. Po šio įvykio praėjus gal kokiai valandai laiko, tikslaus laiko negali pasakyti, sūnus T. B. eidamas į tualetą, per langą pastebėjo, kad kaimynų lango stiklę atsišviečią šviesos pašvaistės. Sūnus apie tai pasakė R. B.. R. B. atitraukė lango žaliuzes ir pastebėjo, kad kieme dega jo žmonai D.priklausantis automobilis. Visa šeima išbėgo į kiemą, bandė gesinti, tačiau automobilis degė atvira liepsna, ir užgesinti jo nepavyko. Jis iš karto įtarė, kad automobilis yra padegtas jo kaimynų, arba R. N. arba R. J., kadangi viskas įvyko tuoj po konflikto. R. B. supyko ant jų ir pradėjo garsiai šūkauti kaimynų atžvilgiu keiksmažodžius. Sekančią dieną, tai yra liepos 14 dieną, sekmadienį, apie 12 val., jis pastebėjo, kad į kaimyno R. J. kiemą pradėjo rinktis jam nepažįstami asmenys, su savimi atsinešdami alaus pakuotėmis. Tuoj po to, jam būnant name, pas juos į kiemą atėjo jam nepažįstamas vyriškis. Jį pasitiko R. B. žmona. R. B. girdėjo, kaip vyriškis liepė pakviesti jį, prašė, kad jis eitų su juo pas kaimyną pasikalbėti, išsiaiškinti. Žmona pasakė, kad jis dar miega. O ir jis pats bijojo išeiti į kiemą, o tuo labiau bendrauti su kaimynu, kai pas jį kieme yra daug nepažįstamų asmenų. Po kokios valandos, apie 13 val., vėl tas pats vyriškis atėjo į kiemą. Kalbėjosi su žmona, ir prašė pakviesti R. B.. Tačiau jis pats neišėjo į kiemą, o ir žmona pasakė, kad jis niekur neis. Per tą laiką R. J. jam ne kartą skambino į mobilų telefoną, tačiau jis neatsiliepė, po to žmona visai išjungė telefoną. R. J. skambino ir jo žmonai. Žmona kelis kartus buvo atsiliepusi, klausė ko jis nori, ir abu kartus R. J. prašė pakviesti jį. Per tą laiką R. J. su savo draugais ne vieną kartą buvo atėjęs prie sudegusio automobilio, jį apžiūrinėjo, kažką rodė pirštais. Tačiau pas juos į kiemą nebuvo įėję. Gal kiek prieš 16 val. iš R. J. kiemo išsiskirstė visi atvykę. Tuoj po to, galėjo būti apie 16 val., į jų kiemą atėjo girtas R. J. su nepažįstamu vyriškiu (kuris prieš tai du kartus buvo atėjęs jo kviesti, jo vardas G.). Jau tada jis išėjo į kiemą. R. J. pradėjo garsiai šaukti, grasinti žodžiu sakydamas: „degė viena, degs antra ir trečia mašina, degs ir namas, išsikraustysit jūs iš čia, negyvensit“. R. J. net kelis kartus kartojo šiuos žodžius, apie padegimą, išsikraustymą. Po to R. J. puolė ant R. B., norėdamas muštis, tačiau jo draugas jį sulaikė ir išsivedė iš jų kiemo. Tik R. J. grįžęs į savo namo kiemo, pradėjo mėtyti į jų namo pusę akmenis. Nei vieno akmens iki namo nedametė, tačiau akmenys nukrito netoli. Vienu akmeniu vos nepataikė jo mažametei dukrai į galvą. Akmuo praskriejo šalia galvos. Po to R. J. ne mažiau dešimties kartų per daržus buvo atėjęs į jų namo kiemą, ir kiekvienu kartu grasino padegti automobilius, namą, ir vis sakydavo: „jūs čia negyvensit“, puolė ant jo, tačiau jo draugas vis atbėgdavo ir jį išsivesdavo. Apie 17.30 val. žmona nebeiškentusi paskambino į policiją, ir pranešė apie kaimyno siautėjimus. Atvykus policijos pareigūnams, jie apramino kaimyną ir išvažiavo. Žmona parašė pareiškimą dėl kaimyno elgesio. Tik pareigūnai išvažiavo R. J. vėl pradėjo šūkauti, grasinti padegti. Vėl ateidinėdavo į kiemą, puolė ant R. B., vadino jį necenzūriniais žodžiais, koliojosi. Po pareigūnų išvykimo praėjus valandai laiko jis neiškentęs kaimyno siautėjimo, sėdo ant dviračio ir išvažiavo pas dukrą. Į namus grįžo apie 22 val., po to kai jam paskambino žmona ir pasakė, kad policija išsivežė R. J.. Kai grįžo pastebėjo, kad labai daug akmenų primėtyta ant žolyno, netoli namo. Ankščiau tarp jos ir kaimynų R. N. ir R. J. jokių konfliktų nėra buvę. R. J. ne kartą yra pjovęs kiaules, padėjęs prie ūkio. Visus šiuos R. J. grasinimus tiek jis, tiek jo šeima priėmė kaip realius, visą dieną bijojo išeiti į kiemą. Kadangi iš vakaro buvo padegtas vienas jų šeimos automobilis, todėl šie R. J. grasinimai buvo realūs, nes nežinojo kas jį padegė. Tiek jis, tiek žmona, bijojo dėl vaikų ir jų saugumo, nes R. J. grasino padegti namą (1 t., 25-27 b.l.).

Teismui pagarsinus parodymus nukentėjusysis R. B. parodė, kad šiandien ne viską prisimena. R. J. jam skambino iš ryto. Vėliau R. J. skambino visą dieną. Jis R. J. atsiliepė tik vieną kartą iš ryto. Pirminiai jo parodymai yra teisingi. Dabar jau yra nustatyta, kad automobilį padegė R. N.. Jį už tai jau nuteisė. Prašo priteisti 20000 Lt neturtinę žalą. Savo neturtinę žalą vertina 4000 Lt, nes jį terorizavo, grasino, jis nukentėjo. Po įvykio jokių liekamųjų reiškinių nėra. Su R. J. jis nebendrauja, jis man nebeskambina. Tas terorizavimas ir grasinimas jam sukėlė baimę. Visa tai privertė jį nerimauti. Į lauką jis neišėjo, nes lauke buvo apie penkiolika asmenų, tie penkiolika asmenų buvo pas R. J. kieme. Jis galvojo, kad jie atvažiavo jį primušti. Kieme lakstė G., jis liepė jo žmonai jį pakviesti į lauką pasikalbėti. Jis nesakė, kad jį muš. Jis jo žmonos nemušė. R. N. yra jo kaimynas. Konfliktas prasidėjo dar iki automobilio padegimo. 2013-07-14 policiją kvietė du kartus. Pirmą kartą policija įspėjo R. J., o antrą kartą išsivežė. Žmona po įvykio yra depresijoje, ji bijo. Dukra E. B. ir dabar bijo eiti po kaimyno kiemą. Tas įvykis ir dukrai E. ir sūnui T. sukėlė baimės jausmą. Jis asmeniškai R. J. grasinimus girdėjo du, ar tris kartus. Jis tų grasinimų neišprovokavo. Jo žmona filmavo R. J. įvykio vietoje. Į gydytojus dėl patirto nerimo nesikreipė. Baimė ir nerimas jam yra dėl to, kad sudegino automobilį. J. R. J. nelabai bijo. Didesnė baimė yra dėl to, kad sudegino automobilį, bijo, kad ir namo nesudegintų. Po įvykių į kitus grasinimus nekreipiau dėmesio.

Nukentėjusioji E. B. teisme parodė, kad jai šešeri metai. Ji pažįsta R. J.. Ji nematė kaip degė mašina. Matė kaip R. buvo kieme, jis norėjo brolį padaryti invalidu. Jis sakė neišeiti iš kiemo. Brolis jo išsigando, nėjo iš kiemo. Kieme buvo sesė E., mama ir brolis. R. J. jai nieko nesakė, bet metė į ją akmenį, bet nepataikė, nes ji pasilenkė. Jai R. J. nesakė, kad ką nors padarys. R. J. sakė, kad padegs mašiną ir namus. Ji išsigando ir bijojo. Žodis „invalidas“ reiškia, kad reikės būti invalido vežimėlyje. Jai buvo baisu kai į ją metė akmenį.

Nukentėjusysis T. B. teisme parodė, kad 2013-07-13 jo tėtis R. B. susikivirčijo su kaimynu R. N. ir R. J.. Jis nežino dėl ko jie susikivirčijo. Tai buvo dar prieš automobilio padegimą. Jis buvo išėjęs į lauką, kai tėtis su R. N. ritosi. Vėliau N. B. pradėjo grasinti „jūs miesčionys ilgai negyvensit, padegs jūsų mašinos“. N. B. yra N. sugyventinė. Jis parėjo namo. Žiūrėjo televizorių. Vėliau pamatė pro langą kažkokią šviesą. Apie tai pasakė tėčiui. Jis atitraukė žaliuzes ir pamatė, kad dega mašina. Jie visi išsigandę išbėgo į kiemą, paskambino gaisrininkams, bandė patys gesinti, bet nepavyko. Atvykę gaisrininkai užgesino mašiną, po to atvyko policijos pareigūnai. Tą naktį ėjo miegoti su baime. Ryte tėčiui paskambino R. J. paklausti, kas atsitiko automobiliui. Jis girdėjo, kaip tėtis atsiliepė vieną kartą. Girdėjo, kaip tėtis susipyko su R. J.. Matė, kaip pas R. J. atvyko apie 10-15 žmonių. G. G. kvietė tėtį į kiemą pasišnekėti. Tėtis neišėjo. Mama ir sesuo E. išėjo į lauką. Sesuo E. pažinojo G. G.. R. J. išėjo. Po to vėl grįžo. R. J. buvo pas juos atėjęs su G. G.. Būnant kieme R. J. jam sakė „ko čia žiūri snargliau, padarysiu invalidu, jūs miesčionys čia ilgai negyvensit, dingsit iš to kaimo, degė viena mašina, degs ir kita, padegsim namą“. Jis į tai nekreipė dėmesio. Jis patikėjo, kad R. J. jį gali padaryti invalidu, pavyzdžiui kojas išlaužys. Jis buvo užsimojęs kumščiais, smogė, bet jam nepataikė, nes jis spėjo pasitraukti. Tuo metu šalia dar buvo jo mama ir sesuo E..

Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 4d. parodymų patikrinimui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 35-36b.l.), nukentėjusysis T. B. juos patvirtino bei papildė, kad buvo tą dieną policija kviesta du kartus. Antrą kartą policija išvežė T. B.. R. J. jam draudžia bendrauti su jo posūniu. Jis buvo išsigandęs. Jam stresas praėjo gal po kokių dviejų savaičių. Jie buvo namuose užsirakinę. R. J. laužė namo duris, kumščiu daužė į namo langą. Mama dėl to kvietė policiją. Dabar su R. J. nebendrauja. Prašauo priteisti 4000 Lt neturtinę žalą, nes jam kaltinamasis grasino, jis kaltinamojo bijojo. Dabar nebe taip bijo. Jį labiau paveikė R. J. grasinimai. Jis norėjo kreiptis į gydytojus, tačiau nesikreipė. Jam po to mama davė vieną tabletę nuo nervų. Neįsivaizduoja, kodėl R. J. nenori, kad jo posūnis bendrautų su jų šeima. Jo posūnis jų namuose alkoholinių gėrimų negeria, vogtų daiktų neatneša. Iki to įvykio G. G. jis nepažinojo.

Nukentėjusioji E. B. teisme parodė, kad 2013-07-13 pas ją atvažiavo draugas A. P., jie žiūrėjo filmą. A. M. B., kuris susipyko su A. P.. M. B. pasiskundė R. N. ir R. J., kad jos draugas jį pastūmė. R. J., N. B. ir R. N. atėjo prie jų kiemo ir pradėjo jai skambinėti, kad A. išeitų į lauką, jie norėjo jį sumušti. Jai skambino R. N.. Ji išėjo į lauką išsiaiškinti. Jie su „lenciūgais“ jai pataikė į ranką. Ji apsiverkiauė, grįžo namo ir papasakojo broliui, išsikvietė policiją. Atvykus policijai jie išsiskirstė. Jos draugas A. P. iškvietė policiją. Mama ir tėtis tuo metu miegojo. Jie atsikėlė tik tuomet, kai atvyko policija. Ji tėvams paaiškino kas atsitiko. Ji nerašė policijai pareiškimo dėl sužalojimo. Policija išsiaiškino ir išvažiavo. Policijai išvažiavus vėl susirinko R. J., N. B. ir R. N.. Tuo metu B. nebebuvo, jis išsigando ir išvažiavo. A. P. irgi nebuvo. Į kiemą išėjęs tėvas susipyko su R. N.. Ji kieme susimušė su N. B.. Su N. B. ji susimušiauė dėl to, kad ji bendrauju su N., o N. B. pavydi. N. B., būdama jų kieme pasakė „mes jumis padegsime“. Po to visi nusiramino. Aptarė įvykius, visi sėdėjo svetainėje, vakarieniavo. Brolis ėjo į tualetą, pamatė kieme šviesą. Pamatėme kad dega automobilis. Jie visi išbėgo į lauką, bandė gesinti automobilį, nepavyko. Po to išsikvietė gaisrininkus ir policiją. Parašė pareiškimą dėl gaisro. Mašiną užgesino. Tą naktį įvykiai baigėsi. Visi labai bijojo. Ryte girdėjo kaip tėvui paskambino R. J.. Girdėjo kaip tėtis su juo kalbėjo. R. J. klausė apie padegimą. Tėtis jį „pasiuntė“. Tuo pokalbis ir baigėsi. Matė, kad R. J. pavėsinėje gėrė alų. Su juo buvo M. B.. Jie šaukė „B. duok čiulpti“. Tėtis buvo namo viduje ir nekreipė į tai dėmesį. R. J. skambinėjo tėčiui ir mamai. Jie nekreipė dėmesio. Vėliau pas R. J. atvažiavo mašina pilna vyrų. Jie nešėsi alaus pakuotę ir visi gėrė. G. G. atėjo į jų kiemą ir liepė pakviesti tėtį. Mama išėjo į lauką ir pasakė, kad tėčio nekvies. Kai mama pasakė, kad iškvies policiją G. G. išėjo iš kiemo. Po kurio laiko G. G. vėl grįžo su R. J.. Ji G. G. pažinojo iš ankščiau. Jie norėjo sumušti tėtį. Ji suprato, kad jie norėjo mušti tėtį, norėjo atsikeršyti už tai, kad tėtis „pasiuntė“ R. J.. Ji pasikalbėjo su G. G.. Po to vėl atėjo R. J., jis norėjo sumušti tėtį, bet G. G. jį sulaikė. Tėtis išėjo į lauką, bet jie nesimušė. R. J. lindo prie brolio, mosikavosi kumščiais, keikėsi, sakė brolį padarys invalidu. Jai R. J. grasino, sakė „degė viena mašina, degs antra ir trečia, padegsim namus, jūs čia vis tiek negyvensit patys pabėgsit“. R. J. grasino visai šeimai, jai baisu gyventi, nes gali sudeginti namus. R. J. mėtė iš akmenų į jų kiemą. Jis vos sesei E. nepataikė iš akmens į galvą. Sesuo buvo labai išsigandusi. Ji irgi yra labai išsigandusi, ir dabar bijo. Jai buvo padaryta 4000 Lt neturtinė žala. Ji labai bijojo, sunkiai užmiega, jai atsirado depresija. Dėl tų dalykų į gydytojus nesikreipė. Dabar vakarais bijo išeiti į lauką, kuomet mato, kad R.. yra girtas. Ji ir dabar bijo, kad jis gali užpulti jų šeimą. R. J. daužė jų namo duris ir langus. Tuo metu tėtis buvo išvažiavęs pas vyresnę sesę į P.. R. J. šaukė „B. duok pačiulpti“. Mama iškvietė policiją, kai R. J. beldė į jų namo langus. Ji užrakino duris. Atvyko policija ir jį išsivežė. R. J. grasinimai truko nuo paties ryto iki vakaro. Jis pastoviai skambinėjo tėčiui, vėliau mamai. Buvo virš 20 skambučių kiekvienam. A. P. gyvena K.. Jo nebuvo, kuomet R. J. jiems grasino. Jis anksti ryte išvažiavo namo. G. G. buvo neblaivus, jis yra sportuojantis. Jis asmeninio pykčio ant tėčio neturi, tačiau jis atėjo dėl R. J.. R. J. žodžius“ degė viena mašina, degs antra ir trečia, degs namas, brolį padarysiu invalidu“ suprato kaip grasinimus. R. J. 2-3 kartus grasino padegti mašinas ir namą. Kitus grasinimus „primušti“ supratauo kaip smulkmeniškus. Tą dieną R. J. daugiausiai sakė „B. duok pačiulpt, ilgai čia negyvensit miesčionys“. Mama filmavo fotoaparatu, kuomet kieme buvo G. G. ir R. J. ir kuomet jis puldinėjo ant brolio.

Nukentėjusioji D. B. teisme parodė, kad 2013-07-13 jos dukra E. B. sukonfliktavo su R. N.. Buvo atvykusi policija. Ji su vyru atsikėlė, išėjo į lauką. Po to policija išvyko. R. J., N. B., R. N. vėl susirinko į jų kiemą. Ji ir jos vyras išėjo į lauką. Dukra E. B. buvo lauke, ji jiems pasiskundė. Dar lauke buvo sūnus T.. A. P. sėdėjo kambaryje. Kur tuo metu buvo R. B., ji nematė. Jos vyras apsistumdė su R. N.. R. J. neleido muštis, jis juos skyrė. Jie grįžo namo. Po kiek laiko sūnus ėjo į tualetą ir pastebėjo, kad dega jų automobilis. Automobilį sudegino R. N.. Jis su jais atsiskaitė, atsiprašė. N. B. šaukė, kad padegs jų namus, ji labiausiai ir grasino. Kai pamatė gaisrą, iškvietė gaisrinę ir policiją. Gaisrą užgesino. Tą naktį viskas baigėsi. Ryte mano vyras pradėjo konfliktuoti su R. J.. Vėliau R. J. pradėjo šūkauti savo kieme. Jos vyras ryte buvo išėjęs į kiemą R. J. pasakė kelis žodžius ir įėjo į kambarį. Į kiemą atėjo R. J., kvietė vyrą išeiti, tačiau ji jam neleido. R. J. šūkavo savo kieme. Vėliau apie 12.00 val. pas jį į kiemą atvyko draugai, kurie atsivežė alaus. Jie visi gėrė. R. J. visą laiką šūkavo.

Teismui, vadovaujantis BPK 276 str. 4d. parodymų patikrinimui pagarsinus nukentėjusiosios D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 12, 16-19 b.l.), nukentėjusioji juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad jai padaryta 4000 Lt neturtinė žala. Po įvykio buvo išsigandusi, gėrė raminamuosius vaistus. Dukra E. buvo labai išsigandusi. Dėl sveikatos būklės į gydytojus nesikreipė. Ji vartojo nereceptinius vaistus. Dukra E. ir dabar bijo išeiti į kiemą. Neturtinė žala jai atsirado dėl R. J. grasinimų. R. J. jos neatsiprašė, jis net nesisveikina. Įvykį ji filmavauo ir paveikslavo iš kambario. Filmavo kieme, kai R. J. šūkavo, kai grasino sūnų padaryti invalidu. Grasinimų jai nepavyko nufilmuoti, gal dėl to, kad išsikrovė fotoaparatas. R. J. tris kartus grasino padegti mašinas ir namus. Po įvykio ji gėrė valerijono lašiukus.

Liudytoja I. J. teisme parodė, kad jai yra žinoma, jog jos sutuoktinis namuose šventė ir įžeidė kaimynus. Ji girdėjo, kaip jos sutuoktinis necenzūriniais žodžiais kalbėjo su kaimynu R. B.. Girdėjo, kaip R. B. siūlė jos vyrui čiulpti, o jis prašė. Ji buvo trumpam išvažiavusi į darbą, grįžo apie 10.00 val. Namo grįžo apie 18.00 val. Namuose rado savo vyrą R. J., G. G., B.. Jie visi pavėsinėje gėrė. Ji girdėjo kaip R. B. apsižodžiavo su jos vyru. Vakare kaimynai buvo iškvietę policiją dėl to, kad jos vyras priekabiavo. Buvo sudeginta kaimynų mašina. Ji negirdėjo, kad jos vyras būtų sakęs grasinimus dėl mašinų ar namo padegimo. Policija išsivežė jos vyrą ir uždarė dviem parom dėl to, kad jis visą dieną pykosi su kaimynais. Ji nemačiautė, kad jos vyras būtų nuėjęs prie B. namų ir būtų daužęs į langus. Iki šio įvykio su kaimynais nekonfliktavo. Šiai dienai su kaimynais nebendrauja. Jos sūnaus ir T. B. santykiai geri. Buvo konfliktas, kai jos sūnus iš B. namų grįžo neblaivus. Jos vyras R. J. nepateisina tokio jos sūnaus elgesio. Jai sūnus prisipažino, kad alkoholį jis gėrė pas B.. Ji pati nematė, kad jos sūnus ten gertų alkoholį.

Liudytojas K. B. teisme parodė, kad kaltinamasis R. J. ir nukentėjusieji B. yra jo kaimynai. Jų santykiai geri. Tikslios datos nepamena, bet pas jį ryte buvo atėjęs R. J.. Jie išgėrė „bonką“ ir R. J. išėjo. Ryte girdėjo, kad sudegė kaimyno B. mašina. Jis neklausė R. J. apie jo konfliktą su kaimynu. Su B. jis nebendravo.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad jis buvo K. pas draugą T. P.. Kartu išgėrė alaus ir jis grįžo namo į Č. kaimą. Jam paskambino kaimynas E. N., apie 18-19 val., ir pasiūlė išgerti. Jis sutiko. Gėrė dviese su E. N., po to jis grįžo namo. Pažįsta R. J.. Tą vakarą jo nematė. Pažįsta Bu.. Jis bendrauja su R. B. ir jo dukra E. B.. Apie automobilio sudeginimą jis nieko nežino. Nepamenua, ar jis buvo užėjęs pas B. į kiemą. Tą dieną jis buvo gerokai išgėręs. Per televizorių matė degančią mašiną. Tą vakarą jis su E. N. pas B. nebuvo. Su B. jis nėra piktuoju. Su R. J. taip pat nesipyksta. Pažįsta B.. Nepamena, ar tą vakarą buvo ją sutikęs. Nepamena dėl girtumo. 2013 m. liepos 14 d. gal ir buvo pas R. J.. Dviese atsigėrė alaus. Nežino, ar tuo metu B. buvo namuose, nežino, ar R. J. bendravo su R. B.. R. J. jam niekuo nesiskundė. Natsimena apie ką jie kalbėjosi. Jie visą laiką sėdėjo pavėsinėje. Neatsimena, ar R. J. ėjo pas kaimynus.

Liudytojas G. G. teisme parodė, kad pažįsta R. J. apie penkis metus, yra kaimynai. Tą vakarą buvo pas R. J.. Nesiklausė dėl ko jis pykosi su R. B.. Girdėjo kalbas, kad buvo sudegintas automobilis. Matė sudegusį automobilį B. kieme. R. B. nepažįsta. Pažįsta jo dukrą E. B..

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4d. parodymų patikrinimui pagarsino liudytojo G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 1t., 44-45 b.l.), kad jis kada tai buvo, nepamena, žino kad buvo liepos mėnesį, tada buvo neblaivus, ne visas aplinkybe pamena gerai. Buvo išgėręs daugiau nei 0,5 litro degtinės. Pamena, kad buvo pas R. J. jo namuose, svečiuose. Ten buvo kartu su M. B. ir R. J., visi trys gėrė alkoholį. Į tuos namus pas R. atėjo po pietų, apie 13-14 val., atėjo vienas, M. jau buvo pas R.. Tada kai atėjo, pamatė prie kelio sudegusį automobilį, R. teiravosi, kieno tas automobilis, jis atsakė, kad tas automobilis sudegė naktį. Minėjo, kad kai tas automobilis degė, jis miegojo. R. sakė, kad tai kaimynų B. automobilis. Kas kaltas dėl to automobilio sudeginimo, R. nesakė. Kadangi nei jis ten gyvena, nei jie jo kaimynai yra, nelabai gilinosi, kas ten įvyko. Tik suprato, kad R. yra su kaimynas B. apsipykę. Iš tos šeimos pažįsta E. B., yra šiaip draugai, kartais bendrauja. Kai jis atėjo, trise gėrė alkoholį, jis atėjo jau būdamas išgėręs, taip pat išgėrusius alkoholio jau rado ir R. ir M., tada toliau visi trys gėrė. Pamena, kad vienu metu R., būdamas savo kieme, susiginčijo su kaimynu B., jo vardo nežino, tas B. taip pat buvo savo kieme, vienas ant kito šaukė. Konkrečiai dėl ko kilo konfliktas, jis pasakyti negali, nes nepamena, kas jį pradėjo nežino, žino kad vienas ant kito šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais. Jis nematė, kad R. būtų bandęs skambinti B.. Dar pamena, kad B. žmona tą koliojimasi filmavo, matė ir E. kieme. B.žmona filmavo stovėdama savo kieme. R. B. į R. J. kiemą atėjęs nebuvo, nematė, kad ir R. J. ten į jų kiemą būtų nuėjęs. Jis negirdėjo, kad tada R.J. B. atžvilgiu būtų išsakęs kokius tai grasinimus, kad grasintų padegimais, ar kuo kitu negirdėjo. R. J. koliojimasis su R. B. truko apie pusvalandį, paskui jis išėjo namo. Išėjo tada, kai jau atvyko policija, ją iškvietė kažkas iš B.. Policija buvo kviečiama dėl kilusio triukšmo. Policija buvo atvykusi į B. kiemą.

Liudytojas G. G. patvirtino, kad jo parodymai teisingi bei parodė, kad R. J. nėjo į B. kiemą. Jis buvo ten nuėjęs susipažinti su E. B.. Iki to įvykio jis E. B. nepažinojo. Kai D. B. filmavo, jis buvo R. J. kieme. Kiek prisimena, R. J. bendravo tik su R. B..

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – Šiaulių r., Č. k., esantis D. B. ir R. B. guvenamojo namo kiemas, kuris nėra aptvertas (1t.,7-10 b.l.).

Policijos įvykių suvestinėje nurodyta, jog dėl kaimynų konflikto su R. J. policijos pajėgos į Šiaulių r., Č. k., buvo išsiųstos – 2013-07-14, 20.16 val. (1t., 11 b.l.).

2013-09-18 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos V. P. tarnybiniame pranešime atlikta įtariamojo R. J. ir nukentėjusiųjų D. B. ir R. B. telefonų išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad 2013 m. liepos 14 d., laikotarpyje nuo 9.35 val. iki 20 val., R. J. 17 kartų skambino nukentėjusiajai D. B. ir 23 kartus skambino nukentėjusiajam R. B. į mobiliojo ryšio telefoną (1 t., 49 b.l.).

2013-09-13 daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas nukentėjusiosios D. B. pateiktas ( 1t., 50 b.l.) CD su vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad įtariamasis R. J. kaltinime nurodytu metu buvo atėjęs į B. namo kiemą, keikėsi, nereagavo į G. G. bandymus jį nuraminti. Taip pat matyti, kad B. kieme esant nepilnamečiui asmeniui, R. J. šaukia necenzūrinius ir kitus šiurkščius ir žeminančius žodžius galimai T. B. atžvilgiu (1 t., 51-53 b.l.)

Akistatos tarp nukentėjusiosios D. B. ir įtariamojo R. J. 2013-08-13 protokole užfiksuota, kad D. B. patvirtino jos anksčiau duotus parodymus, R. J. taip pat patvirtino jo anksčiau duotus parodymus, tačiau papildė, kad galėjo skambinti R. B. (1 t., 90-92 b.l.).

Akistatos tarp nukentėjusiojo R. B. ir įtariamojo R. J. 2013-08-13 protokole užfiksuota, kad R. B. patvirtino jo anksčiau duotus parodymus, R. J. taip pat patvirtino jo anksčiau duotus parodymus, tačiau papildė, kad galėjo skambinti R. B. (1 t., 97-98 b.l.).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2013-07-14, 21.04 val., R. J. nustatytas 2,44 promilių girtumas (1 t., 101 b.l.).

2013-10-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį dėl D. B. automobilio sudeginimo (2 t., 44-46 b.l.).

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti trikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Nors kaltinamasis R. J. kaltės pagal pareišktą kaltinimą nepripažino, parodydamas, kad jį R. B. išprovokavo tokiam elgesiui kai jis paskambino paklausti dėl sudegintos mašinos ir R. B. pasiūlė jam čiulpti vyrišką lytinį organą, kad visi jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš R. B., kad akmenų į jo kiemą jis nemėtė, kad vaikams negrasino, kad namo langų nedaužė, tačiau jo kaltė įrodyta posėdžio metu ištirtais nukentėjusiųjų R. B., D. B., E. B., E. B., T. B. parodymais, liudytojo G. G. parodymais bei iš dalies paties kaltinamojo R. J. parodymais. Tai yra, posėdžio metu apklausti nukentėjusieji R. B., D. B., E. B., E. B., T. B. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes, kad išvakarėse prieš įvykį buvo sudeginta jų mašina ir ryte R. B. paskambino R. J. paklausti kas sudegino mašiną, į tai R. B. sureagavo piktai ir nenorėdamas daugiau kalbėti su R. J., kaip jei patys išsireškė – „jį pasiuntė“, o vėliau tą dieną prasidėjo R. J. skambinimas telefonu, rašymas žinučių ir noras susitikti su R. B., dėl to R. B. supratęs, kad jį nori sumušti, vėliau R. J. atėjęs neblaivus į kiemą šūkavo necenzūrinius žodžius, grasino, kad padegs mašiną, sakė, kad „Degė viena mašina, degs antra, degs ir trečia ir dar namas degs“, mėtė akmenis į kiemą, kuriame buvo mažametė E. B., T. B. grasino, kad padarys jį invalidu, kad jie iškvietė policiją, kad atvykus policijai R. J. apsiramino, vėliau vėl atėjęs trankė kumščiais namo langus ir reikalavo, kad R. B. išeitų į lauką, dėl ko išsigandusi D. B. dar kartą iškvietė policiją ir R. J. buvo sulaikytas. Tai, kad R. J. konfliktavo su R. B. patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas R. G., buvęs tuo metu kartu su R. J.. Iš pradžių G. G. teisme teigė, kad jis su R. J. nebuvo nuėję į B. kiemą, tačiau peržiūrėjęs vaizdo medžiagą patvirtino, kad jie tame kieme buvo, tik to jis neprisiminė dėl girtumo. Tai, kad policiją R. J. išvežė dėl konflikto su kaimynu patvirtini posėdžio metu apklausta I. J.. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo R. J. prieš juos atliktus veiksmus iš dalies patvirtina ir D. B. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip neblaivus R.J. B. kieme prie namo įžūliai, nepilnamečio T. B. ir mažametės E. B. akivaizdoje keikiasi bei garsiai šaukia, jog nori čiulpti lytinį organą. Skambinimo R. B. ir D. B. aplinkybes patvirtina byloje esanti telefonų skambučių analizė. Tai, kad, B. kieme kaltinamojo elgesys, pateiktas vaizdo įraše kaip jis teisminio nagrinėjimo metu įvertino, yra „kraupus vaizdas“ patvirtino pats kaltinamasis, tačiau teigė, kad jo visi veiksmai buvo nukreipti ne prieš visus B. šeimos narius, o tik prieš R. B.. Šios teisme nustatytos aplinkybės įrodo, jog kaltinamojo R. J. elgesys B. namo kieme, kuriame buvo nepilnamečiai vaikai, ir kuris yra netoli kelio, kuriuo bet kuriuo metu gali praeiti ar važiuoti pašaliniai asmenys, buvo įžulus, grasinantis ir šokiruojantis nukentėjusiuosius, jiems akivaizdžiai buvo rodoma nepagarba, trikdoma jų rimtis, nepaisoma elementarių elgesio normų kitų asmenų nuosavybėje. Teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes nukentėjusiųjų parodymais remiasi visiškai, jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir sutampantys su byloje ištirtais rašytiniais įrodymais bei pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuotomis aplinkybėmis. Kaltinamojo R. J. parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Jo parodymų apimtimi, kad jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį R. B., kad tai asmeninis konfliktas, nesiriame, vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti bausžiamosios atsakomybės, nes tiek iš vaizdo medžiagos, tiek iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad R. J. necenzūrinius žodžius vartojo ir nepadoriu elgesiu rodė nepagarbą ne tik R. B., bet ir kieme buvusiems jo nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. J. savo įžuliu elgesiu ir grasinimais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams trikdė visuomenės rimtį, tai yra jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį. Teismas tokią išavdą daro, nes nustatyta, kad kaltinamojo R. J. veiksmai 2013 m. liepos 14 d., laikotarpyje nuo 9.35 val. iki 20 val., Šiaulių rajone demonstravo nepagarbą plinkiniams, nebuvo ištisiniai, iki to įvykio R. J. su B. šeima nekonfliktavo, kaip tiek jis pats, tiek nukentėjusieji patvirtino – santykiai buvo normalūs, nebuvo sugadintas joks turtas bei niekam nebuvo sukelta jokių sveikatos sutrikdymų, jis keletą kartų ateidamas į B. gyvenamojo namo kiemą atliko kaltinime nurodytus veiksmus, be to posėdžio metu R. B. patvirtino, jog jis kaltinamojo nebijojo, o tikėdamasis, kad jis nusiramins, sėdo ant dviračio ir išvažiavo pas savo kitą dukrą, jis labiau buvo išsigandęs dėl sudeginto automobilio, kurį sudegino ne R. J., o R. N., D. B. tuo metu, kai R. J. kieme šūkavo jos nepilnamečių vaikų akivaizdoje filmavo, tačiau nesiėmė priemonių vaikus įvesti į kambarį ar kviesti tuo metu policiją, kas rodo, kad realios grėsmės, iš R. J. nejautė, kitiems B. šeimos nariams dėl kaltinamojo R. J. veiksmų taip pat nereikėjo nutraukti savo įprastinės veiklos, kad po pirmo policijos iškvietimo R. J. buvo nurimęs, o policija antrą kartą buvo iškviesta tuo metu, kai R. J. daužėsi į namo langus.

Veikos perkvalifikavimas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies į 284 straipsnio 2 dalį nesunkina kaltinamojo padėties bei neišplečia kaltinimo ribų.

Teismas šalina iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, kad R. J. „naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusiuosius D. B., R. B., nepilnamečius E. B., T. B. ir mažametę E. B.“, nes nenustatyta, kad prieš kiekvieną iš nukentėjusiųjų kaip nurodyta kaltinime R. J. būtų atlikęs sistemingus bauginimo ar psichinės prievartos veiksmus.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), yra neteistas (1t.,71 b. l.), administracine tvarka baustas (68-70 b. l.), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio K. policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai (1t., 61 b. l.), dirbantis AB „L. g.“ (1t., 76 b.l. b. l.), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1t., 172 b.l.) todėl siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad R. J. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – mažesnės negu vidutinės trukmės viešuosius darbus. Į bausmės laiką įskaitytinas R. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-07-14 iki 2014-07-16, t..y 2 paros ir laikytina, kad R. J. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų (1t., 102, 103 b.l.).

Byloje nukentėjusieji R. B., D. B., E. B., E. B., T. B. pareiškė bendrą civilinį ieškinį prašydami priteisti 20000Lt neturtinei žalai atlyginti. Posėdžio metu kiekvienas iš jų savo neturtinę žalą įvertino 4000 Lt, paaiškindami, kad jautė baimę, stresą, pažeminimą. T. B. paaiškino, kad gėrė vaistus, kuriuos jam davė mama, kad jam atsirado depresija. Spręsdamas dėl pareikšto ieškinio teismas atsižvelgia į tai, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo R. J. įžūlių ir grasinančių veiksmų pasijuto nepatogiai, jautė baimę, stresą, pažeminimą, tačiau jokie sužalojimai nei vienam iš jų nebuvo padaryti, nebuvo sugadintas jų turtas. T. B. nurodyta aplinkybė, kad jis dėl to susirgo depresija, nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais. Įvertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, kad darbo užmokestis nėra didelis ir turi finansinių įsipareigojimų, siekdamas nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, teismas kiekvieno iš nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį įvertina 200 litų, t.y. bendroje sumoje ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo R. J., nukentėjusiųjų atžvilgiu priteistina 1000 Lt. suma.

Byloje pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nukentėjusiesiems suteikiant teisinę pagalbą sudaro 403, 60 Lt (2t., 186 b.l.). Įvertinant tai, kad kaltinamojo R. J. pajamos nėra didelės, šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo.

Daiktiniai įrodymai - kompaktinis diskas su telefoninių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinėmis ir skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, pridėti prie baudžiamosios bylos, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti 91t., 104 b.l.), pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką R. J. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-07-14 iki 2014-07-16 (dvi paras) ir laikyti, kad R. J. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) sumai ir iš kaltinamojo R. J. kiekvienam iš nukentėjusiųjų, t.y. R. B., D. B., E. B., E. B., T. B. naudai priteisti po 200 Lt (du šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, suteiktų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nepriteisti.

Daiktinius įrodymus - kompaktinius diskus su telefoninių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinėmis ir skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.