Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1085-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-09
Bylos Nr.: e2A-1085-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18545-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas: ERGO Insurance SE

Civilinė byla Nr. e2A-1085-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18545-2017-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1434-375/2020 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 991,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

1.1. G. K. sudarė su ieškovu transporto priemonės draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 4 d. įvyko eismo įvykis. Automobilį vairavęs V. T. paaiškino, kad staiga į važiuojamąją dalį išbėgo šuo, vairuotojas, vengdamas susidūrimo, stabdė bei keitė važiavimo kryptį arčiau dešinės kelio pusės ir įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę. Duobės pastebėti nebuvo galima, kadangi buvo tamsus paros metas, kelio atkarpa nebuvo apšviesta. Įvertinus žalą, nustatyta, jog automobilio savininkei padaryta 3 091,96 Eur nuostolių, todėl draudėjas, atskaitęs 100 Eur išskaitą, išmokėjo G. K. 2 991,96 Eur draudimo išmoką.

1.2. Atsakovė privalėjo užtikrinti jos teritorijoje esančių kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo reikalavimus, todėl jai taikytina civilinė atsakomybė.

2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. iš ieškinio neaišku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko atsirado automobilio sugadinimai. Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyti sugadinimai: „dešinės pusės priekio rato padanga ir ratlankis“. Tačiau 2015 m. spalio 5 d. Transporto apžiūros akte jau fiksuojama ir daugiau keistinų detalių: dešinės puses amortizatorius, dešinės pusės rato guolis, vairo kolonėlė ir kt. Po mėnesio sudarytoje 2015 m. lapkričio 23 d. sąmatoje dar labiau išplėstas sąrašas: grindų dalies andėklas, P D guolio rėmas ir kt. Keičiama daugybė detalių, kurios nėra susijusios su įvykiu.

2.2. Byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys. Vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas, pareigūnų užfiksuotas duobės buvimo faktas ir prie jos pastatytas automobilis, nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Turi būti įrodyta, kad apgadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę. Turėjo būti taikomas ir transporto priemonės sudėtinių dalių nuvertėjimas. Neaišku, ar vairuotojas vairavo atidžiai ir rūpestingai, netirta ar jis važiavo saugiu greičiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, ieškovui ERGO Insurance SE 2 991,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Eur žyminį mokestį, 382,17 Eur ekspertizės išlaidas, 17,21 Eur vertimo išlaidas. Įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybę, atstovaujamą Kauno miesto savivaldybės administracijos, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įmokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 66,13 Eur už ekspertizės atlikimą bei 18,80 Eur teismo eksperto kelionės išlaidų. Teismas grąžino ieškovui ERGO Insurance SE Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinėje sąskaitoje esantį likutį – 17,83 Eur. Teismas nustatė, kad:

3.1. ieškovas 2015 m. rugsėjo 14 d. Transporto priemonės draudimo sutartimi apdraudė G. K. priklausantį automobilį Mercedes Benz GLK valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 4 d. Kaune, Vaidoto g. 211 policijos pareigūnai užfiksavo, kad šį automobilį vairavęs V. T., pamatęs į važiuojamąją dalį išbėgusį šunį ir vengdamas susidūrimo, stabdė, keitė važiavimo kryptį ir įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę. 2015 m. spalio 5 d. Kauno apskrities VPK nutarimu Nr.20NT-39640025-15 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena automobilį vairavusio Viktoro Tretjakovo atžvilgiu nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Apgadinto automobilio nuostoliai įvertinti 3 091,96 Eur. Atskaičius 100 Eur išskaitą, automobilio savininkei išmokėta 2 991,96 Eur. Ieškovas šią sumą atgręžtinio reikalavimo teise prašo priteisti iš atsakovės, kaip iš kelio savininkės.

Atsiliepimas

3.2. Atsakovė teigia, jog nagrinėjamu atveju jai pareiga atlyginti patirtą žalą neatsiranda, nes duobė Vaidoto gatvėje ties namu Nr. 211 Kaune, buvo ne važiuojamoje kelio dalyje, o kelkraštyje. Tačiau vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, kurioje yra apibrėžta kelio sąvoka, teismas sprendė, kad atsakovė, kaip savininkė, nevykdė įstatymo leidėjo jai deleguotų funkcijų ir nepasirūpino, kad kelkraštyje, kuris yra vienas iš kelio elementų, buvusi duobė būtų operatyviai sutvarkyta. Atsakovė nesiėmė priemonių užtikrinti saugų eismą, nepažymėjo atitinkamu kelio ženklu atsivėrusios duobės, jos neaptvėrė, todėl nesant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo žalos atlyginimo pagrindų, sprendė, kad atsakovė privalo atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą.

3.3. Teismas, atsakovei nepateikus jokių tai patvirtinančių, įrodymų atmetė atsakovės argumentą, jog vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, nepasirinko saugaus greičio, todėl jis yra atsakingas už atsiradusią žalą.

3.4. Atsakovės iniciatyva buvo atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte pažymėta, kad vairuotojui važiuojant didžiausiu leistinu greičiu gyvenvietėje 50 km/h, jis turėjo galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį iki duobės ir taip išvengti įvažiavimo į ją, jeigu turėjo objektyvią galimybę duobę pastebėti ne mažesniu kaip 40 m atstumu. Tokią ekspertizės išvadą teismas vertinto kaip sąlyginę. Konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog vairuotojas viršijo leistiną greitį ir būtent toks eismo taisyklių pažeidimas sąlygojo eismo įvykį bei žalos atsiradimą.

3.5. Atsakovė ginčijo prašomos priteisti žalos dydį, mano, jog buvo pakeistos detalės, nesusijusios su eismo įvykiu. Sutinka atlyginti 420 Eur už priekinę padangą ir ratlankį, net neatlyginant su jų pakeitimu susijusių darbų kainos.

3.6. Eismo įvykio vietos schemoje yra pažymėta, jog sugadintas dešinės pusės priekinis ratas su padanga. Šie išoriškai matomi pažeidimai paaiškėjo iš karto po eismo įvykio. Sekančią dieną po įvykio, t. y. 2015 m. spalio 5 d., ieškovo specialistų surašytame Transporto priemonės apžiūros-defektų akte užfiksuota, kad „atsirado pašalinis garsas vairo kolonėlėje“. Remontuota buvo ne tik dešinės pusės ratlankis ir padanga, bet dešinės pusės rato guolis, guolio rėmas, dešinės pusės amortizatorius, dešinės pusės stabdžių apkaba, vairo mechanizmas ir t.t.

3.7. Teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad priekinis dešinys ratas (ratlankis ir padanga) galėjo būti sugadinti įvažiavus į duobę ir atsitrenkus į jos kraštą. Priekinio dešiniojo amortizatoriaus tvirtinimo kronšteinas galėjo būti apgadintas, priekiniu dešiniuoju ratu įvažiavus į duobę ir pajudėjus į priekį. Dėl dugno apdailos detalių, ekspertas nurodė, kad negali nustatyti dugno apdailos detalių sugadinimo priežasties, tyrimui pateiktose fotografijose neužfiksuota automobilio vairo mechanizmo ir kitų detalių gedimų. 2019 m. sausio 21 d. skirta papildoma transporto trasologinė ekspertizė. Teismo ekspertas pateikė išvadą, jog tikėtina, jog variklio skyriaus apatinės dalies apdailos detalių sugadinimai buvo padaryti ne įvykio vietoje įvažiavus į duobę.

3.8. Eksperto išvada yra vertinama kartu su kitais įrodymais, teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės atliktos fotografijų pagrindu, kuriose neįmanoma užfiksuoti mechanizmo ar agregato skleidžiamo garso, vibracijos ar veikimo sutrikimo, todėl ekspertas negalėjo patvirtinti po eismo įvykio atsiradusių vidinių struktūrinių pažeidimų, kurie sąlygojo atitinkamų detalių keitimą. Pats teismo ekspertas konstatavo, jog nebuvo galima nustatyti, ar automobilio dugno apdailos detalės galėjo būti sugadintos įvažiavus į duobę.

Žemesnės instancijos teismas

3.9. Teismas sprendė, kad atliktose ekspertizėse nėra pakankamai išsamių ir konkrečių išvadų, todėl vadovavosi kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojo E. B., kuris betarpiškai, o ne iš fotonuotraukų matė ir apžiūrėjo eismo įvykyje apgadintą automobilį, 2015 m. spalio 6 d. surašė Apžiūros aktą, patvirtinto, kad nebuvo jokių dugno apdailos pažeidimų kairėje pusėje, o tik dešinėje, parodymais. Teismas konstatavo, kad audio struktūrinius vientisumo pažeidimus apskritai buvo galima tik išgirsti.

3.10. Teismas reikšminga įvardijo aplinkybę, kad automobilis buvo visiškai naujas (pirmosios registracijos data 2013 m. sausio 7 d., eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 4 d.), buvo techniškai tvarkingas. Tai įtakojo detalių kainą. Automobilio važiuoklės (pakabos), vairo mechanizmo, stabdžių sistemos elementai priskiriami prie patikimumą ir eismo saugumą užtikrinančių elementų, todėl jos, esant ir nedideliems pažeidimams, turi būti keičiamos naujomis. Atsakovės atstovė nepaneigė ieškovo atstovų logiškų paaiškinimų, jog dėl ratlankio smūgio į duobės kraštą priekinis dešinės pusės amortizatorius kontaktavo su pusašiu, o įlinkus priekiniam dešinės pusės ratlankiui jo vidinė dalis dėl nedidelio tarpo su kitomis gretimomis dalimis kontaktavo su priekiniu dešinės pusės amortizatoriaus stovu, apatinės dalies šarnyru bei priekinių stabdžių apkaba ir šias dalis sugadino. Įvažiavus į duobę ir prakirtus padangą bei deformavus ratlankį automobilio dugno apatinės detalės pasiekė asfaltą ir jas sulaužė. Teismas sprendė, kad keistinų detalių bei remonto darbų kainos yra realiai pagrįstos ir įrodytos, atsižvelgiant į automobilio sugadinimo mastą ir pobūdį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir apeliantė), apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1434-375/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos dydžio, teismui pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 218 straipsnyje. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas. Teismas nemotyvavo nesutikimo su papildomos ekspertizės išvadomis. Būtent eksperto išvada leidžia paneigti subrogacinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. ryšį tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobilio sugadinimo.

4.2. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 5 d. ekspertizės aktas Nr. 11-308(19) su išvada (t. y. papildomos ekspertizės aktas) surašytas remiantis visa esama teismo bylos medžiaga. Teismas sprendime nurodo, kad ta pati bylos medžiaga – kuri Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui neleido susieti pateiktų detalių sugadinimų su nagrinėjamu eismo įvykiu – yra visiškai įtikinama ir pagrindžianti ieškovės reikalavimą visa apimtimi. Teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 218 straipsnį privalėjo motyvuoti nesutikimą su ekspertizės akte aprašyta tyrimo medžiaga ir jos vertinimu.

4.3. Ekspertizės akte nurodyta, kad tyrimui pateiktose fotografijose vairo mechanizmas pavaizduotas nuimtas, dešinė vairo traukė atjungta nuo vairo mechanizmo krumpliastiebio. Vairo mechanizmas tyrimui nebuvo pateiktas, kas neleido tiesiogiai nustatyti, ar šis agregatas turėjo gedimų, nustatyti priežastinį ryšį tarp gedimų atsiradimų ir eismo įvykio. Teismo sprendime nemotyvuojama, kodėl šie sugadinimai susieti priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir kodėl labiau įtikinami buvo ieškovės atstovų (suinteresuotos šalies) paaiškinimai nei teismo paskirtos papildomos ekspertizės išvada.

4.4. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio priekinio dešinio rato stabdžių suportas taip pat buvo nufotografuotas nuimtas iš vidinės ir išorinės pusių, fotografijose jokių jo sugadinimų nesimato, taip pat nesimato ir suporto kreipiančiųjų įlinkio, kuris minimas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ekspertinėje pažymoje. Suportas ekspertiniam tyrimui pateiktas nebuvo. Šiuo aspektu teismo sprendimas taip pat nemotyvuotas ir niekaip nepašalina abejonių dėl žalos fakto ir dydžio.

4.5. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio priekinio dešinio rato guolio ir jo lizdo gedimų fotografijos ir pačios detalės tyrimui nebuvo pateiktos. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti, ar automobilio priekinio dešinio rato guolis ir jo lizdas buvo sugadinti eismo įvykio metu įvažiavus į duobę. Šiuo aspektu ekspertinis tyrimas buvo atliekamas pagal bylos medžiagą, t. y. tą pačią medžiagą, kurią turėjo tirti teismas, padaręs priešingą išvadą ir jos nemotyvavęs.

4.6. Tyrimui pateikta variklio skyriaus apatinės dalies apdailos detalių fotografija. Pagal detalių nulaužimo fragmentus, įbrėžimus, įkirtimus ir rūdis, nuosekliai argumentuota, kad porėmio elementų negalima buvo apgadinti nenulaužus variklio skyriaus apdailos detalių. Įkirtimai paveikti korozija. Fotografijų savybėse nurodyta, kad fotografuota kitą dieną po tiriamo eismo įvykio. Tikėtina, kad per parą negalėjo susiformuoti fotografijoje matomas rūdžių sluoksnis. Gamintojo nurodyta automobilio prošvaisa (atstumas nuo žemiausio dugno taško iki atraminio paviršiaus) yra apie 20 cm. Eismo įvykio vietos schemoje nurodytas duobės gylis yra 10 cm. Taigi tikėtina, kad net ir ratu įvažiavus į duobę dugnas nepasiektų kelio paviršiaus šalia jos. Įvykio vietos fotografijose šalia duobės nesimato kontakto su kelio danga pėdsakų. Apibendrinant darytina tikėtina išvada, kad automobilio variklio skyriaus apatinės dalies apdailos detalių sugadinimai buvo padaryti ne įvykio vietoje įvažiavus į duobę. Teismo sprendime niekuo nemotyvuojama priešinga pozicija, todėl teismo sprendimas šiuo aspektu vertintinas kaip paremtas ne objektyviu tyrimu, o subjektyviu pasirinkimu.

4.7. Tyrimui buvo pateiktos demontuotos automobilio dugno apdailos detalės fotografijos, iš kurių matyti, kad ties lūžio vieta yra pašalinės rudos spalvos medžiagos. Gilių įbrėžimų, būdingų kontaktui su kelio asfaltbetonio danga, nėra. Tyrimui pateiktos fotografijos nėra pakankamai informatyvios, kad būtų galima nustatyti dugno apdailos detalės sugadinimo eigą. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti, ar automobilio dugno detalė, matoma 5 pav., galėjo būti apgadinta įvažiavus į duobę įvykio vietoje. Šiuo aspektu teismo sprendimas taip pat neatskleidžia jokių objektyvių argumentų, dėl kurių teismas padarė priešingą išvadą, t. y. nusprendė egzistuojant visas atsakomybės sąlygas.

4.8. Pirmosios instancijos teismas pagal tą pačią medžiagą padarė priešingas išvadas, nei nurodytos ekspertizės akte ir to nemotyvavo teismo sprendime, taip pažeisdamas CPK 218 str. reikalavimą.

4.9. Ieškovės atstovų paaiškinimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino nepaneigtais, vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste, taip pat ir ekspertizės akto išvadų atžvilgiu. Nešališka ir objektyvi ekspertizė negali būti paneigta suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimu. Teismo sprendime padaryta išvada, kad įvažiavus į duobę ir prakirtus padangą bei deformavus ratlankį automobilio dugno apatinės detalės pasiekė asfaltą ir jas sulaužė, nepagrįsta byloje pateiktais įrodymais.

4.10. Teismas žalos mastą ir pobūdį pripažino įrodytu iš esmės ieškovo atstovų paaiškinimų pagrindu, nevertindamas šių paaiškinimų nešališko eksperto išvadų atžvilgiu. Papildomos ekspertizės išvada pateikta teismui pagal byloje esančią medžiagą. Objektyviai vertinant teismui byloje pateiktą ieškovo medžiagą, ekspertas nustatė, kad pagal ją galima pripažinti tik mažos dalies užfiksuotų automobilio pažeidimų ryšį su eismo įvykiu. Ieškovo pateikti įrodymai ir atstovų paaiškinimai vertintini kritiškai dėl paaiškinimus teikusių atstovų suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas nemotyvuotai, subjektyviai ir iš anksto atmetė papildomos ekspertizės aktą ir todėl bylą išnagrinėjo neobjektyviai, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

Atsiliepimas

5. Ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1434-375/2020 palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovas vertina, jog atsakovė nebeginčija savo atsakomybės pagrindo, taip pat nebekvestionuoja vairuotojo veiksmų.

5.2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 218 straipsnyje. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

5.3. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami, kuomet jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

5.4. 2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atsakyme nurodyta, kad eismo įvykių-trasologijos ekspertai neatsako į klausimus, ar atskiros dalys turi būti keičiamos, ar remontuojamos. Byloje atliktą ekspertinį tyrimą ir gautas išvadas apibendrina Eismo įvykio ir trasologinės ekspertizės 2018 m. spalio 10 d. aktas Nr. 11-741(18).

5.5. Į atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo argumentus dėl nukentėjusiojo automobilio patirtų apgadinimų sąsajumo su įvykiu, iš esmės turėjo atsakyti 3 ekspertizės klausimas. Ekspertizės akto Nr. 11-741(18) išvada Nr. 3 davė trejopo pobūdžio išvadas: 1) pripažino, jog nukentėjusiojo a/m MB GLK 220 CDI priekinis dešinysis ratas (padanga ir ratlankis) galėjo būti sugadinti įvažiavus į duobę, priekinio dešiniojo amortizatoriaus tvirtinimo kronšteinas galėjo būti sugadintas įvažiavus į duobę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė niekaip neginčijo ir nekvestionavo šios ekspertizės išvados dalies, pripažintina, jog dėl šių detalių sugadinimo ir susijusių darbų sąsajumo su įvykiu ginčas tarp šalių nebekyla; 2) ekspertas pripažino, jog negalima nustatyti ar automobilio dugno apdailos detalės galėjo būti apgadintos įvažiavus į duobę; 3) tyrimui pateiktose fotografijose neužfiksuota MB GLK 220 CDI vairo mechanizmo, priekinio dešiniojo rato guolio ir lizdo, priekinio dešiniojo rato stabdžių suporto gedimų. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje ekspertizę atlikęs ekspertas V. M. pripažino, kad jo išvada neteigia, kad detalės negalėjo būti sugadintos; išvadoje tik nurodoma, kad neužfiksuota gedimų (t. y. nuotraukose). Apklausos teismo posėdyje metu ekspertas pripažino, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad tam tikros detalės ir/ar jų mazgai patyrė sugadinimus (vairo mechanizmas, guolis, stabdžių suportas); pripažino, kad priežastinį ryšį tarp gedimų galima nustatyti tik tiesiogiai tiriant konkretų objektą; taip pat ekspertas nurodė, jog „gedimas – kuomet detalė neatlieka gamyklos gamintojos funkcijos (nedarbingumas, strigimas, dehermetizacija.)“.

5.6. Po eksperto apklausos, nustačius, kad tyrimas neišsamus ir neatsakantis į daugelį esminių techninių klausimų, teismas skyrė papildomą ekspertizę. Byloje gautas 2019 m. birželio 5 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-308 (19). Ekspertas pateikdamas atsakymą į pirmą papildomos ekspertizės klausimą – dalyje ar galimas poveikis kitoms važiuoklės detalėms – iš viso netyrė šio aspekto ir neatsakė į šią klausimo dalį. Logiška ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovo atstovų paaiškinimų byloje. Atlikdamas tyrimą ekspertas patvirtino, kad „Vairo mechanizmas tyrimui pateiktas nebuvo, kas neleidžia jo ištirti tiesiogiai ir nustatyti, ar šis agregatas turėjo gedimų bei nustatyti priežastinį ryšį tarp gedimų atsiradimo ir eismo įvykio“. Taip pat ekspertas išvadoje pripažino, kad tyrimui pateiktose fotografijose nesimato vairo mechanizmo gedimų.

5.7. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2015 m. spalio 5 d. transporto priemonės apžiūros defektų aktą, kuriuo fiksuoti duomenys betarpiškai apžiūrint automobilį, fiksuota: „Atsirado pašalinis garsas vairo kolonėlėje“. 2015-10-06 specializuotas servisas UAB „Vairoma“ atliko tiesioginę automobilio patikrą/apžiūrą, nustatyta, kad „sukant vairą, girdimas garsas ir juntama vibracija“. Šias aplinkybes patvirtinto teismo posėdyje liudytojas UAB „Vairoma“ direktorius E. B.. Nustačius tokius gedimus viename svarbiausių transporto priemonės mazgų – vairo kolonėlėje – mazgą būtina pakeisti (gamyklos gamintojos remonto technologijos Nr. AH46.20-P-9409-01 išrašas - „Smūgis perduotas vairo mechanizmui, gali sukelti pažeidimus, kurie nėra išoriškai matomi). Dirbtuvėse neįmanoma atlikti šiuo atveju reikalingų slėgio bandymų ar įtrūkimo bandymų, todėl esant abejonėms – vairo mechanizmas turi būti pakeistas. Vairo mechanizmui, kaip vienam svarbiausių transporto priemonės mazgų, keliami ypatingo saugumo reikalavimai, automobilio važiuoklės (pakabos), vairo mechanizmo, stabdžių sistemos elementai priskiriamos prie patikimumą ir eismo saugumą užtikrinančių elementų, turinčių tiesioginės įtakos eismo saugumui ir transporto priemonės konstrukcinei saugai užtikrinti, todėl jos, esant ir nedideliems pažeidimams, turi būti keičiamos naujomis.

5.8. Ekspertiniu tyrimu pripažinta, jog nesant galimybės tiesiogiai tirti agregatą-vairo mechanizmą, nėra ir galimybės nustatyti ar jis turėjo gedimų bei nustatyti priežastinį ryšį tarp gedimų atsiradimo ir eismo įvykio. Atlikta ekspertizė niekaip nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų, kad dėl 2015 m. spalio 4 d. įvykusio įvykio (įvažiavus į duobę), automobilio MB GLK 220 v/n (duomenys neskelbtini) vairo kolonėlė buvo pažeista (atsirado pašalinis garsas, vibracija) ir nebeatitiko saugumo reikalavimų, todėl turėjo būti keičiama. Analogiška išvada pateikta ir dėl kitų transporto priemonės mazgų (stabdžių suporto, dešinės pusės priekinis guolio ir guolio rėmo).

5.9. 2018 m. spalio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-741(18), tiriamojoje dalyje ir atitinkamai tyrimo išvadoje Nr. 3 nurodoma, jog „tyrimui pateiktose fotografijose užfiksuotų vaizdų negalima identifikuoti dugno apdailos detalių ir nustatyti jų sugadinimo eigos. Dėl išvardintų priežasčių negalima nustatyti, ar automobilio „Mercedes Benz GLK 220“ dugno apdailos detalės galėjo būti apgadintos įvažiavus į duobę.“ Atlikdamas papildomą ekspertizę, 2019 m. birželio 5 d. ekspertizės aktas Nr. 11-308 (19), ekspertas naudoja tuos pačius duomenis (fotografijas) ir dėl dalies automobilio dugno apsaugos detalių savo ankstesnę išvadą, perkvalifikuoja į „tikėtina“, niekaip nepagrįsdamas ir nepaaiškindamas, kokie ekspertiniu tyrimu gauti nauji ar papildomi duomenys, sudaro prielaidas ekspertui dalyje keisti savo ankstesnę išvadą, juolab, kad dėl kitų dugno apsaugos detalių eksperto išvada lieka tokia pati – „negalima nustatyti“. Iš dalies pasikeičianti eksperto išvada dėl automobilio dugno apsaugos dalių, nėra kategoriška, o tik „tikėtina“, likusioje dalyje lieka išvada „negalima nustatyti“, todėl galima pagrįstai teigti, jog tyrimu gautos išvados prieštaringos ir ieškovo pateikti įrodymai taip pat niekaip nėra paneigti.

5.10. Atlikdamas ekspertinio tyrimo vertinimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Nustatyta, jog ieškovė 2015 m. rugsėjo 14 d. Transporto priemonės draudimo sutartimi, draudimo liudijimo Nr. 851-0505524, apdraudė G. K. priklausantį automobilį Mercedes Benz GLK valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 7). Iš byloje pateikto 2015 m. spalio 5 d. Nutarimo Nr. 20NT-39640025-15 (1 t. b. l. 8) nustatyta, kad 2015 m. spalio 4 d. Kaune, Vaidoto g. 211 policijos pareigūnai užfiksavo, kad automobilį vairavęs V. T. pamatęs į važiuojamąją dalį išbėgusį šunį ir vengdamas susidūrimo stabdė, keitė važiavimo kryptį ir įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę. 2015 m. spalio 5 d. Kauno apskrities VPK nutarimu Nr. 20NT-39640025-15 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena automobilį vairavusio V. T. atžvilgiu buvo nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties.

9. Iš byloje pateiktų rašytinių žalos Nr. 50224-0851-1-001 dokumentų – pranešimo (1 t. b.l. 9), transporto priemonės apžiūros-defektų akto (1 t. b. l. 11), žalos sąmatos (1 t. b. l. 12-14), pranešimo apie draudimo išmoką (1 t. b. l. 15), mokėjimo nurodymo (1 t. b. l. 16), eismo įvykio schemos (1 t. b. l. 17) matyti, kad apgadinto automobilio nuostoliai buvo įvertinti 3 091,96 Eur. Atskaičius išskaitą 100 Eur automobilio savininkei buvo išmokėta 2 991,96 Eur. Ieškovas šią sumą atgręžtinio reikalavimo teise prašo priteisti iš atsakovės, kaip iš kelio savininkės, dėl to kreipėsi raštu į atsakovę 2015 m. gruodžio 12 d. (1 t. b. l. 18), tačiau žala atlyginta nebuvo.

10. Nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme buvo paskirtos dvi ekspertizės – 2018 m. kovo 16 d. teismo nutartimi eismo įvykio ir transporto-trasologinė ekspertizė, kuri buvo atlikta ir ekspertizės aktas Nr. 11-741(18) surašytas 2018 m. spalio 10 d. (1 t. b. l. 129-131, 145-149) bei 2019 m. sausio 31 d. teismo nutartimi buvo paskirta papildoma ekspertizė, kuri atlikta ir ekspertizės aktas Nr. 11-308(19) surašytas 2019 m. birželio 5 d. (2 t. b. l. 3-4, 16-20).

11. Ieškovė prašo iš atsakovės atlyginti visą už automobilio sugadinimą išmokėtą žalą, o atsakovė nesutinka, apeliaciniame skunde argumentuodama, kad ekspertas atsakė, jog dalis sugadinimų buvo padaryta ne toje vietoje, kur nurodo ieškovė. Paties įvykio fakto atsakovė neginčija.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.

13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmo instancijos teismo argumentams, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovės savarankiškų funkcijų – vietinės reikmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalį kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus, organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinierinių statinių ir techninio eismo organizavimo priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismą ir keliančios pavojų, o jei to negalima padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes, atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto aprašo 6 punkte nurodyta, jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo, priežiūros darbų ir saugaus eismo užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę j priežiūrą.

14. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta kas yra kelias. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Taigi šiuo atveju kelkraštis įeina į kelio, kaip statinio sąvoką. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui civilinę atsakomybę numatytą CK 6.266 straipsnio 1 dalyje.

15. CK 6.263 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytos tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis ).

16. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, kurios administracijos direktoriui numatyta pareiga užtikrinti eismo saugumą, rūpintis vietinės reikšmės kelių bei gatvių priežiūra, taisymu, rekonstravimu (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas).

17. Atsikirsdama į ieškinio reikalavimus atsakovė neginčija, jog ji, kaip gatvės savininkė, turi įstatymų leidėjo jai priskirtą pareigą atsakyti už išvardintų pareigų nevykdymą, tačiau teigia, jog nagrinėjamu atveju jai tokia pareiga neatsiranda, nes duobė Vaidoto gatvėje ties namu Nr. 211 Kaune buvo ne važiuojamoje kelio dalyje, o kelkraštyje. Tačiau jau minėto Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta kelio sąvoka: tai inžinierinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir t.t. Todėl kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog atsakovė, kaip savininkė, nevykdė įstatymo leidėjo jai deleguotų funkcijų ir nepasirūpino, kad kelkraštyje, kuris yra vienas iš kelio elementų, buvusi duobė būtų operatyviai sutvarkyta, o kol tai būtų padaryta nesiėmė priemonių užtikrinti saugų eismą. Ji nepažymėjo atitinkamu kelio ženklu atsivėrusios duobės ir jos neaptvėrė, todėl nepateikus jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo t. y. nesant CK 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo žalos atlyginimo pagrindų, atsakovė neatleidžiama nuo žalos atlyginimo.

18. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, jog atmestinas ir toks atsakovės argumentas, jog vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, nepasirinko saugaus eismo, kad prireikus būtų galėjęs sustoti ar apvažiuoti kliūtį, todėl jis ir yra atsakingas už atsiradusią žalą, kadangi jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus samprotavimus, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

19. Ekspertizės akte yra pažymėta, kad vairuotojui važiuojant didžiausiu leistinu greičiu gyvenvietėje 50 km/h jis turėjo galimybę sustabdyti jo vairuojamą automobilį iki duobės ir taip išvengti įvažiavimo į ją, jeigu turėjo objektyvią galimybę pastebėti ne mažesniu kaip 40 m. atstumu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo vertinimui, kad tokia ekspertizės išvada vertintina kaip sąlyginė. Byloje nėra jokių įrodymų, jog vairuotojas viršijo leistiną greitį ir būtent toks eismo taisyklių pažeidimas sąlygojo autoįvykį ir žalos atsiradimą (CPK 178, 218 straipsnis).

20. Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje buvo apklaustas automobilį vairavęs V. T., kuris paaiškino, jog autoįvykis įvyko tamsiu paros metu, kelio atkarpa, kurioje buvo duobė, apšviesta nepakankamai, o pati duobė jokiais įspėjamaisiais ženklais nebuvo pažymėta. Prie bylos prijungta Eismo įvykio medžiaga patvirtina, kad jokio pažeidimo vairuotojo Viktoro Tretjakovo veiksmuose pareigūnai nenustatė, todėl 2015 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (CPK 197 straipsnis). Taigi liudytojo parodymais netikėti pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo, kurie taip pat yra įrodymai byloje (CPK 177, 178 straipsniai).

21. Atsakovė ginčija ir prašomos priteisti žalos dydį. Pasak atsakovės atstovės, policijos pareigūnai užfiksavo, jog buvo apgadinta tik dešinės pusės priekio rato padanga ir ratlankis. Tik apie šiuos sugadinimus minima ir pranešime draudimo bendrovei, tuo tarpu vėliau keistinų detalių asortimentas buvo išplėstas, todėl atsakovė mano, jog buvo pakeistos detalės, nesusijusios su autoįvykiu, o tai reiškia, kad jai neatsiranda ir pareiga atlyginti nurodyto dydžio žalą. Sutinka atlyginti 420 Eur už priekinę padangą ir ratlankį net neatlyginant su jų pakeitimu susijusių darbų.

22. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą. Šio principo esmė – žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovas, išmokėjęs draudėjai draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, atsakingą už žalos padarymą t. y. į atsakovę.

23. Eismo įvykio vietos schemoje yra pažymėta, jog sugadintas dešinės pusės priekinis ratas su padanga. Šie išoriškai matomi pažeidimai paaiškėjo iš karto po autoįvykio, jie buvo deklaruoti ir dėl jų tarp šalių ginčo nėra. Tačiau sekančią dieną po autoįvykio, t. y. 2015 m. spalio 5 d. ieškovo specialistų surašytame Transporto priemonės apžiūros – defektų akte užfiksuota daugiau keistinų detalių bei pažymėta, kad „atsirado pašalinis garsas vairo kolonėlėje“. 2015 m. lapkričio 23 d. Žalos sąmata Nr. 505524-085 rodo, jog remonto darbų kaina buvo 3 091,96 Eur. Remontuota buvo ne tik dešinės pusės ratlankis ir padanga, bet dešinės pusės rato guolis, guolio rėmas, dešinės pusės amortizatorius, dešinės pusės stabdžių apkaba, vairo mechanizmas ir kt.

24. Teismo ekspertas į klausimus ar galėjo automobilis patirti visus 2015 m. spalio 5 d. Transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotus apgadinimus ir ar 2015 m. lapkričio 23 d. sąmatoje Nr. 505224-085 nurodytus automobilio apgadinimus galima priskirti būtent prie šiame įvykyje patirtų sugadinimų, atsakė, jog priekinis dešinys ratas (ratlankis ir padanga) galėjo būti sugadinti įvažiavus į duobę ir atsitrenkus į jos kraštą. Priekinio dešiniojo amortizatoriaus tvirtinimo kronšteinas galėjo būti apgadintas priekiniu dešiniuoju ratu įvažiavus į duobę ir pajudėjus į priekį. Dėl dugno apdailos detalių ekspertas nurodė, kad nustatyti negali, o tyrimui pateiktose fotografijose neužfiksuota automobilio vairo mechanizmo ir kitų detalių gedimų.

25. Papildomoje ekspertizėje teismo ekspertas pateikė išvadą, jog tyrimui pateiktose fotografijose nesimato vairo mechanizmo, priekinio dešiniojo rato guolio ir jo lizdo, priekinio dešiniojo rato stabdžių suporto gedimų. Pasak eksperto, tikėtina, jog variklio skyriaus apatinės dalies apdailos detalių sugadinimai buvo padaryti ne įvykio vietoje įvažiavus į duobę.

26. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami, kuomet jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

27. 2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atsakyme nurodyta, kad eismo įvykių-trasologijos ekspertai neatsako į klausimus, ar atskiros dalys turi būti keičiamos, ar remontuojamos. Byloje atliktą ekspertinį tyrimą ir gautas išvadas apibendrina Eismo įvykio ir trasologinės ekspertizės 2018 m. spalio 10 d. aktas Nr. 11-741(18). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad į atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo argumentus dėl nukentėjusiojo automobilio patirtų apgadinimų sąsajumo su įvykiu, iš esmės turėjo atsakyti 3 ekspertizės klausimas. Ekspertizės akto Nr. 11-741(18) išvada Nr. 3 davė trejopo pobūdžio išvadas: 1) pripažino, jog nukentėjusiojo a/m MB GLK 220 CDI priekinis dešinysis ratas (padanga ir ratlankis) galėjo būti sugadinti įvažiavus į duobę, priekinio dešiniojo amortizatoriaus tvirtinimo kronšteinas galėjo būti sugadintas įvažiavus į duobę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė niekaip neginčijo ir nekvestionavo šios ekspertizės išvados dalies, pripažintina, jog dėl šių detalių sugadinimo ir susijusių darbų sąsajumo su įvykiu ginčas tarp šalių nebekyla; 2) ekspertas pripažino, jog negalima nustatyti ar automobilio dugno apdailos detalės galėjo būti apgadintos įvažiavus į duobę; 3) tyrimui pateiktose fotografijose neužfiksuota MB GLK 220 CDI vairo mechanizmo, priekinio dešiniojo rato guolio ir lizdo, priekinio dešiniojo rato stabdžių suporto gedimų. 2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje ekspertizę atlikęs ekspertas V. M. pripažino, kad jo išvada neteigia, kad detalės negalėjo būti sugadintos; išvadoje tik nurodoma, kad neužfiksuota gedimų (t. y. nuotraukose).

28. Išklausius teismo posėdžio garso įrašo, kolegija sprendžia, jog ekspertas pripažino, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad tam tikros detalės ir/ar jų mazgai patyrė sugadinimus (vairo mechanizmas, guolis, stabdžių suportas), pripažino, kad priežastinį ryšį tarp gedimų galima nustatyti tik tiesiogiai tiriant konkretų objektą. Taip pat ekspertas nurodė, jog „gedimas – kuomet detalė neatlieka gamyklos gamintojos funkcijos (nedarbingumas, strigimas, dehermetizacija.)“.

29. Byloje gautas 2019 m. birželio 5 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-308 (19). Ekspertas pateikdamas atsakymą į pirmą papildomos ekspertizės klausimą – dalyje ar galimas poveikis kitoms važiuoklės detalėms – iš viso netyrė šio aspekto ir neatsakė į šią klausimo dalį. Kolegija sprendžia, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovo atstovų paaiškinimų byloje. Atlikdamas tyrimą ekspertas patvirtino, kad vairo mechanizmas tyrimui pateiktas nebuvo, kas neleidžia jo ištirti tiesiogiai ir nustatyti, ar šis agregatas turėjo gedimų bei nustatyti priežastinį ryšį tarp gedimų atsiradimo ir eismo įvykio. Taip pat ekspertas išvadoje pripažino, kad tyrimui pateiktose fotografijose nesimato vairo mechanizmo gedimų.

30. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2015 m. spalio 5 d. transporto priemonės apžiūros defektų aktą, kuriuo fiksuoti duomenys betarpiškai apžiūrint automobilį, fiksuota: „Atsirado pašalinis garsas vairo kolonėlėje“. 2015 m. spalio 6 d. specializuotas servisas UAB „Vairoma“ atliko tiesioginę automobilio patikrą/apžiūrą, nustatyta, kad sukant vairą, girdimas garsas ir juntama vibracija. Šias aplinkybes patvirtinto teismo posėdyje liudytojas UAB „Vairoma“ direktorius E. B.. Nustačius tokius gedimus viename svarbiausių transporto priemonės mazgų – vairo kolonėlėje – mazgą būtina pakeisti.

31. Kolegija sprendžia, kad ekspertiniu tyrimu pripažinta, jog nesant galimybės tiesiogiai tirti agregatą-vairo mechanizmą, nėra ir galimybės nustatyti ar jis turėjo gedimų. Atlikta ekspertizė niekaip nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų, kad dėl 2015 m. spalio 4 d. įvykusio įvykio (įvažiavus į duobę), automobilio MB GLK v/n (duomenys neskelbtini) vairo kolonėlė buvo pažeista (atsirado pašalinis garsas, vibracija) ir nebeatitiko saugumo reikalavimų, todėl turėjo būti keičiama. Analogiška išvada pateikta ir dėl kitų transporto priemonės mazgų (stabdžių suporto, dešinės pusės priekinis guolio ir guolio rėmo). Byloje duomenų apie tai, kad automobilis iki įvykio buvo sugadintas, nepateikta. Iš dalies pasikeičianti eksperto išvada dėl automobilio dugno apsaugos dalių, nėra kategoriška, o tik „tikėtina“, likusioje dalyje lieka išvada „negalima nustatyti“, todėl galima pagrįstai teigti, jog tyrimu gautos išvados prieštaringos ir ieškovo pateikti įrodymai taip pat niekaip nėra paneigti.

32. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Eksperto išvada teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės buvo atliekamos fotografijų pagrindu, kuriose neįmanoma užfiksuoti mechanizmo ar agregato skleidžiamo garso, vibracijos ar veikimo sutrikimo, todėl akivaizdu, kad turėdamas tik fotografijas ekspertas negalėjo patvirtinti po autoįvykio atsiradusių vidinių struktūrinių pažeidimų, kurie sąlygojo atitinkamų detalių keitimą bei su tuo susijusių darbų atlikimą. Bylos nagrinėjimo metu 2020 m. kovo 3 d. teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas E. B., kuris yra UAB „Vairoma“ direktorius (CPK 189 straipsnis). Pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jo parodymai nuoseklūs, neprieštaringi. Jis patvirtino, kad 2015 m. spalio 6 d. apžiūrėjo sugadintą automobilį ir surašė Apžiūros aktą. Liudytojas betarpiškai, o ne iš fotonuotraukų matė ir apžiūrėjo autoįvykyje nukentėjusį automobilį. Liudytojas paaiškino, jog kai kurie pažeidimai išryškėjo tik detaliai apžiūrint automobilį, o audio struktūrinius vientisumo pažeidimus apskritai buvo galima tik išgirsti. Pvz.: vairo kolonėlė turi ryšį su kitomis detalėmis ir jos strigimo neįmanoma užfiksuoti vizualiai, nebuvo jokių dugno apdailos pažeidimų kairėje pusėje, o tik dešinėje. Būtent dešinė automobilio pusė, kuria buvo įvažiuota į duobę, ir nukentėjo.

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad automobilis iki įvykio buvo techniškai tvarkingas, tai patvirtino Techninės apžiūros kortelė, išduota 2015 m. rugsėjo 12 d. Kitokių įrodymų į bylą atsakovė nepateikė. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, jog reikšminga ir aplinkybė, jog automobilis buvo naujas (pirmosios registracijos data 2013 m. sausio 7 d., autoįvykis įvyko 2015 m. spalio 4 d.), todėl atitinkama buvo ir keistinų detalių kaina.

34. Kolegija sprendžia, kad įvertinus ieškovo pateiktą žalos sąmatą, kurioje išvardintos keistinų detalių bei remonto, ardymo, surinkimo darbų kainos, darytina išvada, jog jos yra realiai pagrįstos ir įrodytos surinktais byloje įrodymais, atsižvelgiant į automobilio sugadinimo mastą ir pobūdį.

35. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, atmestini apelianto argumentai, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė